Lietuvos olimpinė rinktinė vasarą Tokijuje buvo mažiausia nuo Nepriklausomybės atgavimo, o ir medalis parvežtas tik vienas – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė nuskynė sidabrą šiuolaikinėje penkiakovėje.
ŠMSM po nuviliančio šalies pasirodymo didžioje scenoje sukvietė sporto bendruomenę į darbo grupę, kuri ir nutarė įsteigti naująją agentūrą.
Ministrė Jurgita Šiugždinienė atskleidė, kad naujasis organas turėtų darbą pradėti nuo liepos 1-sios dienos, agentūra bus pavaldi ministerijai.
„Ji bus atsakinga už sporto politikos įgyvendinimą, – komentavo ministrė. – Ministerijoje lieka sporto politikos formavimas. Nacionalinė sporto agentūra būtų atsakinga už paraiškų vertinimą, rezultatų stebėjimą, pagalbą federacijoms, federacijų kompetencijų stiprinimą, skaidrumo dalykus. Tai labai svarbus momentas.“
Paklausta, kuo Nacionalinė sporto agentūra skirsis nuo anksčiau veikusio Kūno kultūros ir sporto departamento, J.Šiugždinienė teigė negalinti konkrečiai atsakyti, nes nedirbo, kuomet veikė KKSD.
„Problema tikriausiai yra ta, kad prieš keletą metų vykdyta reforma buvo neužbaigta, buvo palikta pusiau skusta, pusiau lupta – sunaikintas departamentas, o ministerijoje palikta grupė su 8 etatais, kuriai neįmanoma įgyvendinti efektyvios sporto politikos, – sakė ministrė. – Skirtumas pagrindinis ir kas papildoma, tai federacijų kompetencijų centras, ko niekada nebuvo Lietuvoje. Dalis federacijų yra stiprių, dalis – silpnesnių. Joms reikalinga ir vadybinė pagalba, taip pat skaidrumo dalykai, auditavimas, stebėsena ir, aišku, kompetencijų stiprinimas.“
Viceministras Linas Obcarskas teigė, kad agentūros steigimas turi būti aprašytas ir įstatyme, tam dar reikės Vyriausybės išvados.
„Liepos pirmąją ji jau turi generuoti rezultatą“, – tikino L.Obcarskas.
Viceministras teigė, kad KKSD anksčiau sporto politiką ir formavo, ir įgyvendino, o štai Nacionalinė sporto agentūra užsiims tik įgyvendinimu.
Agentūra perims ir sporto rėmimo fondo administravimą, atrinkinės projektus, kontroliuos lėšų valdymą ir t. t.
„Agentūros biudžetas numatomas apie milijonas eurų, iš kurių apie keturi procentai – administravimui“, – teigė viceministras. Jo teigimu, bus reikalingi apie 30–35 darbuotojai.
Strateginės sporto šakos
Ministrė J.Šiugždinienė teigė, kad Lietuvoje atsiras strateginės sporto šakos, kurioms bus skiriamas didesnis dėmesys.
„Yra sutarta dėl esminių kriterijų, bet pasilikome šiek tiek laiko strateginių sporto šakų metodiką sudėlioti, kad ji būtų visiems priimtina, skaidri ir suprantama“, – teigė ministrė.
J.Šiugždinienė pasakojo, kad su strateginėmis sporto šakomis bus susieta ir numatoma infrastruktūros plėtra.
„Turime menką infrastruktūros, sporto bazių potencialą, jis labai išskaidytas. Tik keli objektai yra, kurie atitinka aukšto meistriškumo reikalavimus“, – konstatavo ministrė.
Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS), vienijančios apie 70 federacijų, prezidentas Darius Šaluga teigė, kad kol kas prie konkrečių kriterijų, skirstant sporto šakas, nėra prieita.
„Mes neturime jokio paruoštuko, apie kurį galėtume diskutuoti. Ministerija įsipareigojusi iki vasario pirmosios paruošti aprašus. Taigi, tikiuosi, kad, kaip ir iki šiol, bus tariamasi su sporto bendruomene. Turime pasiūlymų, labai konkrečių pasiūlymų“, – sakė D.Šaluga.
15min paklaustas, kiek matytų prioritetinių sporto šakų mūsų šalyje, D.Šaluga teigė, jog nėra tokio skirstymo šalininkas.
„Kviesčiau, kad viskas būtų vertinama pagal kriterijus. Jei kriterijai atitinka tiek rezultatų, tiek vadybos, tiek masiškumo prasme, tada jau galima ir dėlioti prioritetus, vieną ar kitą finansuoti daugiau, kreipti dėmesį į infrastruktūros plėtrą. O taip tiesiog nuspręsti, kad štai šitos sporto šakos bus prioritetinės – mes norėtume, kad taip neatsitiktų“, – kalbėjo LSFS prezidentas.
Viceministras L.Obcarskas neslėpė, kad, kalbant apie strategines sporto šakas darbo grupėje, nuomonių buvo įvairių.
„Yra nuomonė, kad svarbios visos federacijos, negalima ignoruoti net ir mažų, bet valstybė turi turėti įrankį, kur koncentruotis, – svarstė viceministras. – Jei olimpinėse žaidynėse 80 proc. rinktinės koncentruojasi tam tikroje federacijų grupėje, tuomet tikrai logiška joms pagrindinį dėmesį ir skirti. Reikia apibrėžti rodikliais, kurių įvardinome, atrodo, devynis.“
Sporto medicina ir jos prieinamumas pastaruoju metu yra tapęs viena aštriausių temų – atletai skundžiasi medikų trūkumu.
„Tai vienas pagrindinių uždavinių, turintis aukščiausią prioritetą, – tikino L.Obcarskas. – Per pirmą ketvirtį bus parinktas geriausias sprendimas dėl elito sportininkų.“
Sportininkams – klausimai dėl stipendijų
Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidento pareigas iki šios savaitės ėjęs Justinas Kinderis (pasibaigus kadencijai, jį vadovo poste pakeitė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė) akcentavo, kad vienas svarbiausių klausimų atletams buvo stipendijos.
„Kaip žinote, olimpinis komitetas neturės galimybės jų mokėti. Akcentas toks, kad sumos būtų ne mažesnės, nei gautos iki tol. Taip pat, kad būtų užtikrintos socialinės garantijos. Visi tam pritarė ir niekas nesiginčijo. Ministrė sakė, kad, jei nebus jokių force majeure, nuo liepos pirmosios turėtų būti tokios pačios stipendijos. Paslapčia tikimės, kad jos galbūt bus ir kiek didesnės. Sportininkų asociacija pateikė projektą, kuris yra apgintas, į mūsų siūlymus įsiklausyta“, – sakė J.Kinderis.
Sportininkams atstovavęs penkiakovininkas atskleidė, kad stipendijas gaunančių atletų skaičius kol kas plečiamas nebus, nebent sumos gali kiek padidėti, ypač – medalininkams.
