Jaunimo ir sporto reikalų komiteto posėdyje naujo Sporto įstatymo šalininkai patyrė pralaimėjimą.
10 balsų nuspręsta, jog Sporto įstatymas turi būti grąžintas tobulinti ir galbūt vėl sugrįžtų į Seimą rudenį.
Tačiau neaišku, ar Vidaus reikalų ministerijos darbo grupės rengta sporto reforma apskritai sugrįš į viešumą, nes suderinti visų pusių nuomones yra kone neįmanoma misija.
„Vien jau tai, kad įstatymas 10 metų stumdomas, rodo, kad nelengva susitarti, – posėdyje sakė Seimo narys Virgilijus Alekna. – Jei dar pusmetį delsime, vėl neturėsime galimybių galbūt net svarstyti.“
V.Alekna: Vien jau tai, kad įstatymas 10 metų stumdomas, rodo, kad nelengva susitarti
Olimpinis disko metimo čempionas ir kitas Seimo narys buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Sergejus Jovaiša dviese palaikė Sporto įstatymo kelionę Seime. Jie abu per balsavimą komiteto posėdyje trečiadienį susilaikė.
Šį projektą rengė Vidaus reikalų ministerijos darbo grupė, kurioje aktyvūs buvo Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento vadovai.
Tačiau Sporto įstatymo rengėjai atsimušė ne tik į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovų, Parolimpinio komiteto prezidento bei kai kurių sporto federacijų bei sportininkų kritiką, bet ir į pačios Vyriausybės sieną.
E.Jankevičius: Sulaukėme daug pastabų iš nevyriausybinių organizacijų
Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Elvinas Jankevičius dar iškart prieš posėdį nukirto, kad ministerijos kurtas Sporto įstatymas turi būti grąžintas tobulinti.
„Sulaukėme daug pastabų iš nevyriausybinių organizacijų, – sakė E.Jankevičius. – Norime, kad jis būtų grąžintas svarstyti ir rugsėjį vėl grįžtų į Seimą su aiškia vizija kitam svarstymui.“
Karščiausia tema – rentos
Naujasis Sporto įstatymas anksčiau jau buvo apkeliavęs kelis svarstymus mažesnėse Seimo darbo grupėse.
Trečiadienį atverti kitas duris jam siūlė ne tik V.Alekna ir S.Jovaiša, bet ir įstatymą pristatęs Vidaus reikalų ministerijos viceministras Darius Urbonas.
Jo teigimu, įstatymas aiškiau apibrėžtų finansavimo ir profesionalių sportininkų rengimo atsakomybes – KKSD taptų dar ryškesniu valstybės sportui skiriamų lėšų reguliuotoju, o sporto šakų federacijoms tektų visa atsakomybė rengiant aukšto meistriškumo atletus.
Jų dalis pastarąsias savaites garsiai kalbėjo apie ketinimus baigti karjerą, jei nebus įstatymu aiškiai fiksuota rentų skaičiavimo data.
Naujo Sporto įstatymo šalininkai siūlo diferencijuoti ir sumažinti rentas tiems, kurie reikiamas pergales iškovos po įstatymo įsigaliojimo datos.
Tačiau teisę jau iškovojusių ir karjerą tęsiančių atletų rentų skaičiavimo tvarka nebuvo tiksliai apibrėžta, todėl olimpiniai prizininkai – penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, irkluotojas Mindaugas Griškonis, baidarininkas Aurimas Lankas ir kiti patyrę atletai garsiai kalbėjo apie galimybę staiga baigti karjerą, kad būtų ramūs, jog renta jiems būtų skaičiuojama pagal senąją tvarką.
Šiuo metu rentas gauna 120 aukščiausius apdovanojimus iškovoję ir sportines karjeras jau baigę atletai. Teisės į rentą yra paprašę įvairių sporto šakų ir kalibro atletai, – tarp jų tokios krepšinio žvaigždės Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis, taip pat ir mažiau žinomi neįgalieji atletai.
Pagal dabartinį įstatymą, su KKSD patvirtinimu "Sodra" rentas moka tiems sportininkams, kurie yra baigę karjerą ir neturi kitų pajamų, išskyrus tas, kurias gauna dirbdami sporto srityje. Pavyzdžiui, krepšinio treneriais dirbantys Dainius Adomaitis, Rimas Kurtinaitis, Tomas Pačėsas, Darius Maskoliūnas, Darius Songaila arba LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė turi teisę gauti ir atlyginimus, ir rentas.
Bet kitose srityse, pavyzdžiui, politikoje dirbantys buvę atletai rentų gauti negali. Vis dėlto, pagal naują įstatymą sportininkams būtų leidžiama turėti ir kitų pajamų, todėl nauja redakcija būtų palanki ir S.Jovaišai bei V.Aleknai. Pagal naujo įstatymo redakciją, jie prie Seimo nario atlyginimo prisidėtų ir rentas.
Pagal naują įstatymą sportininkams būtų leidžiama turėti ir kitų pajamų, todėl nauja redakcija būtų palanki ir S.Jovaišai bei V.Aleknai.
Kaip valstybės padėka už sporto pergales, kiekvienam dabar priklauso 1233 euro dydžio mėnesinė renta – po 1,5 vidutinio atlyginimo.
Nauju Sporto įstatymu siekiama diferencijuoti rentas ir jas sumažinti. Pavyzdžiui, olimpiniai čempionai gautų 1023 eurus, o kiti titulai būtų vertinami dar mažesnėmis rentomis – jų proporcijos buvo nustatomos pagal dabar galiojančias valstybines vienkartines premijas už titulus svarbiausiose pirmenybėse.
„Taip, rentos mažėtų, bet numatyta naujovė – stipendijos jauniems sportininkams“, – kodėl mažinamos rentos, Seime aiškino D.Urbonas.
S.Jovaiša stebėjosi premjero pozicija
Vidaus reikalų viceministras teigė, jog kitas svarbus Lietuvos sporto įstatymo pakeitimas būtų fizinio lavinimo pamokų mokyklose skaičiaus padidinimas nuo dviejų iki trijų.
„Buvo pastabų iš nevyriausybinių organizacijų, bet tos pastabos labiau emocinės, norima palikti kaip viskas yra, bet nesiūlyti konstruktyvių sprendimų, – dėstė D.Urbonas. – Jei taip tęsis, bus ne 20 lapų, o 100 lapų dokumentas ir viskas užtruks labai ilgai.
S.Jovaiša: Kai kas gal nenori prarasti savo įtakos
Dabar iš sportininkų dažnai girdime priekaištus, bet paskui jie pripažindavome: mes neskaitėme. Kviesčiau suprasti, kad įstatymas rengtas ne vienerius metus, buvo daugybė protokolų, dabartinė redakcija yra 14-asis variantas.“
S.Jovaiša stebėjosi, kad Vyriausybės vadovas S.Skvernelis net nenagrinėjo įstatymo. „Viešojoje erdvėje visi prieštarauja, bet konkrečių argumentų nenurodo. Kai kas gal nenori prarasti savo įtakos, prisiimti atsakomybės už sportininkų rezultatus, – kalbėjo buvęs krepšininkas. – Vienas kertinių prieštaravimų, buvo dėl rentų ir premijų. Bet ar mes sportuojame dėl rentų? Gal į vaikų darželio programas įrašyti, kad būtų numatomos rentos?“
Sporto įstatymo projektą anksčiau aršiai kritikavo Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, jis piktinosi, kad rentų dydis netolygus neįgaliems ir sveikiems atletams.
„M.Bilius – nusipelnęs žmogus, vertiname pasiekimus, bet jis nepasakė, kad neįgaliųjų galimybės iškovoti medalius labai skiriasi nuo sveikųjų, – kalbėjo S.Jovaiša. – Ar jie pagrįstai reikalauja lygiateisiškumo? M.Bilius, pavyzdžiui, startavo rungtyje, kurioje buvo gal šešios neįgalumo grupės. Jei taip žaidynėse būtų padalyti sveikieji, ir jų galimybės laimėti medalį padidėtų kelis kartus.“
Siūlė niekur neskubėti
S.Jovaiša siūlė nedelsti ir priimti Sporto įstatymą, bet kiti dešimt balsavusiųjų komitete nebuvo nusiteikę skubėti.
Jono Liesio nuomone, mokyklos dėl saugumo nėra pasirengusios rengti po 3 fizinio lavinimosi pamokas. „Kaip ir dėl darbo kodekso, taip dėl alkoholio – duoti gerti ar neduoti, taip ir čia reikia analizuoti“, – kalbėjo J.Liesys.
Vytautas Kernagis teigė: „Nemanau, kad liko tik smulkmenas pakeisti. Rentos yra svarbu, sportininkai turi girdėti aiškią žinutę, turi viskas būti suderinta. Mano nuomone, reikėtų patobulinti įstatymą ir laukti rudens.“
Taip pat sakė ir Dainius Kepenis, trečiadienį ilgai kalbėjęs su Bronislavu Vasiliausku – „Sportas visiems“ ir „Žalgirio“ draugijos vadovu, turinčio didelę įtaką įtartinais principais dalijant KKSD rėmimo fondo pinigus.
D.Urbonas bandė priminti Seimo nariams, kaip tėvui nepavyksta suderinti visų trijų vaikų norus, taip ir Sporto įstatymas neįtiks visiems, nes rudenį vėl pasigirs panašūs priekaištai.
Tačiau daugumos komiteto narių nuomonė buvo vieninga, o ją apibendrino Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.
„Manau, reikia gražinti įstatymo teikėjui su aiškia data, pagal kurią vėl sugrįš į Seimą rudenį“, – sakė K.Smirnovas.
Po šio buvusio bušido kovotojo žodžių sekė balsavimas, pasibaigęs nokdaunu naujojo Sporto įstatymo šalininkams.
