Antradienį ŠMSM sukvietė Lietuvos sporto organizacijų, sporto šakų federacijų, Lietuvos tautinio olimpinio ir Lietuvos paralimpinio komitetų, Nacionalinės sporto tarybos ir Nacionalinės sporto agentūros atstovus į diskusiją apie tai, kokių priemonių trūksta, ką artimiausiu metu būtina keisti, kad iškelti strateginiai tikslai būtų pasiekti.
„Šiuo metu sporto sistema neužtikrina stabilaus aukščiausių sporto pasiekimų didėjimo. Turime augantį valstybės finansavimą sportui, net trečdaliu padidėjusį valstybės stipendininkų skaičių, tačiau kol kas negalime pasigirti, jog taip pat daugėtų ir sportininkų aukščiausių laimėjimų. Sporto plėtros programoje esame kartu išsikėlę ambicingus tikslus, tad kviečiu diskusijai, ką turėtume keisti, kur koncentruotis, kad juos pasiektume“, – cituojama švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.
Svarbiausia šalies sporto galva 47-erių teisininkė tapo vasaros viduryje, kuomet pakeitė Liną Obcarską ir drauge su ministro patarėju tapusiu Justinu Kinderiu perėmė šalies sporto problematiką. Iki tol A.Zedelytė-Kaminskė kuravo švietimo ir mokslo sritį Vyriausybės kanceliarijoje.
Sporto plėtros programa yra strateginis dokumentas, kurį Vyriausybė patvirtino 2022 m. Rengdama programą ŠMSM bendradarbiavo su LTOK, šalies sporto šakų federacijomis, neįgaliųjų sporto organizacijomis, universitetais, kitomis ministerijomis.
Sporto plėtros programoje nurodyta, jog sporto sistema turėtų būti formuojama kaip piramidė, kurios pagrindą sudaro vaikų ir suaugusiųjų fizinį aktyvumą skatinančios veiklos, o centrinė dalis ir viršūnė tektų aukšto meistriškumo sportui, geriausiems šalies sportininkams ir jų pasiekimams.
Programoje yra užsibrėžta padidinti mokinių, dalyvaujančių neformaliojo sportinio ugdymo veiklose, dalį iki 26 proc. (2020 m. duomenimis – neformaliose sporto veiklose dalyvauja apie 19 proc. vaikų). Siekiama nuo 70 proc. (2017 m. duomenimis) iki daugiau nei 80 proc. padidinti gyventojų, gaunančių pakankamai fizinio aktyvumo paslaugų savo gyvenamoje vietovėje, dalį.
Kartu siekiama į svarbiausias pasaulio sporto varžybas išsiųsti ir daugiau šalies atstovų, ir įvairesnių sporto šakų sportininkų. Įgyvendinus pokyčius tikimasi, kad 2028 m. vasaros olimpiadoje ir paralimpiadoje Lietuvai atstovaus 100 olimpiečių ir 20 paralimpiečių, o 2030 m. žiemos olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse – 16 olimpiečių ir 5 paralimpiečiai.
Sporto plėtros programoje įvardintos pagrindinės problemos, kurias sprendžiant ir turėtų būti pasiekti ilgalaikiai tikslai. Tai – sportininkų rengimo ir išlaikymo sporte sistema, kvalifikuotų sporto specialistų trūkumas, sporto bazių ir treniruočių kompleksų stoka ir jų neatitiktis poreikiams, žemesnis nei ES vidurkis sportuojančiųjų ir besimankštinančiųjų skaičius Lietuvoje.
Garsiai apie šalies sporto opas šių metų pasaulio lengvosios atletikos čempionate prabilo Airinė Palšytė, raginusi nelaukti ir imtis pokyčių dar iki kitąmet vyksiančių Paryžiaus olimpinių žaidynių.
Sporto bendruomenės diskusijoje daug dėmesio skirta sportininkų pamainos identifikavimo, talentų pritraukimo, sporto organizacijų ir savivaldybių bendradarbiavimo ugdant sportininkų pamainą, trenerių ir specialistų ugdymo ir išlaikymo sporte, studentų sporto ir kitiems klausimams.
Šia diskusija taip pat siekta iškelti klausimus ir suformuoti užduotis darbo grupei, kuri tobulins aukšto meistriškumo finansavimo modelį, užbaigiama ŠMSM pranešime.
