Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 40 000 klausos negalią turinčių žmonių, iš kurių apie 6000 visiškai negirdi. Tačiau tai jiems netrukdo gyventi visaverčio gyvenimo, o viena iš jų sėkmingai vystomų veiklų – sportas. Sportuoja apie 1000 kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų: kol vieni tai daro savo malonumui, kiti siekia sportinių aukštumų.
Po 6 medalius į Lietuvą šiemet parvežė mūsų šalies kurtieji lengvaatlečiai ir orientacininkai, 3 – badmintonininkai, po 1 – vyrai krepšininkai ir imtynininkas. Pasaulio kurčiųjų orientavimosi sporto čempionate Lietuvos sportininkai iškovojo dar 6 medalius – po 3 sidabro ir bronzos. Šiose Švedijoje vykusiose pirmenybėse spindėjo Rokas Koveckas ir Gedvilė Diržiūtė, gerai pasirodė ir jų bendražygiai Mantas Volungevičius, Mikalojus Makutėnas, Adrija Atgalainė, Judita Volungevičienė.
„Pastaraisiais metais kurčiųjų sportas yra pakilime. Kurčiuosius sportininkus ugdo daugiau nei 10 trenerių, su kuriais Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas yra sudaręs sutartis – kiekvienoje sporto šakoje dirba patyrę girdintieji specialistai. Yra rengiamos ne tik kasdienės treniruotės, tačiau ir stovyklos Lietuvoje bei užsienyje. Rezultatai rodo, kad šis mūsų žingsnis pasiteisino“, – sako E.Kriūnas.
„LKSK neturi savo nei sportinės bazės, nei sporto salės, todėl treniruočių vietos yra nuomojamos. Atsižvelgiant į finansines galimybes, siekiame rasti kokybiškas sporto sales su atitinkamo lygio infrastruktūra. Ir pastaraisiais metais iš savo sportininkų nesulaukėme nusiskundimų.
Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas šiuo metu yra visų pagrindinių pasaulio ir Europos sporto organizacijų nariu, dalyvauja visuose tų sporto šakų čempionatuose, kurių turi sportininkus ar komandas. Mūsų šalies kurtieji garbingai gina valstybės garbę, pagal savo jėgas laimi medalius, užima aukštas vietas. Daugelyje sporto šakų lietuviai pagal iškovotus trofėjus aplenkia gerokai didesnių šalių rinktines. Lietuvos kurčiųjų sportas – tarp pasaulio lyderių“, – priduria LKSK vadovas.
O kas apskritai motyvuoja kurčiuosius pradėti sportuoti?
„Pirmiausiai aplink esantys žmonės – tėvai, broliai, seserys, draugai. Be abejo, kurčiasis nesportuos, jei pats nenorės. Aplinkinių pavyzdys, kūno kultūros mokytojų pamokos, vyresnių sportininkų pergalės, jų aukšti pasiekimai – vienas svarbiausių motyvatorių moksleiviams ateiti į vienos ar kitos sporto šakos pratybas. Pirmosios pergalės paskatina dar rimčiau treniruotis. O toliau jaunieji sportininkai yra kviečiami į LKSK rinktines“, – teigia E.Kriūnas.
Jis taip pat įvardina pagrindinius iššūkius, su kuriais kurtieji sportininkai susiduria. Įveikti tenka ne tik klausos, bet ir psichologinį barjerą.
„Pagrindinis iššūkis – klausos barjeras bendraujant su girdinčiaisiais. Šiuolaikinės technologijos gerokai palengvino klausos negalią turinčių sportininkų kontaktavimą su treneriais, aplinkiniais žmonėmis, tačiau prie technologijų reikalinga priprasti, pradedantieji tikrai susiduria su sunkumais, nes jiems tenka perlipti per save.
Kiek lengviau – individualiose sporto šakose, nes ten daugiausiai priklauso nuo tavęs pačio. Itin sudėtinga įsivažiuoti kurtiesiems būna komandinėse sporto šakose. Profesionalai žino, ką reikia daryti, bet mėgėjams, negirdintiems trenerio, komandos draugų ir švilpuko – prapuolimas.
Lietuvos kurčiųjų sporto klubas varžosi su sveikaisiais Regionų krepšinio lygoje – ten neretai nutinka situacija, kai būna sušvilpta pražanga ar žingsniai, o mūsiškiai varžosi toliau. Jie supranta, kas nutiko, tik pamatę, kad kiti nebežaidžia. Būna įvairių situacijų, nes su komunikacija sunku. Todėl dažnai žmonės neatsilaiko ir išeina“, – pasakojo E.Kriūnas.
Įveikti pasitaikančius barjerus kurtiesiems sportininkams pastaraisiais metais reikšmingai padeda valstybės palaikymas. Neseniai kurčiųjų sportas sulaukė geresnio finansavimo, suvienodintos sveikųjų ir neįgaliųjų stipendijos bei premijos. Stipendijas šiuo metu gauna apie 50 kurčiųjų šalies atletų – jiems tai leidžia paversti sportą profesionaliu užsiėmimu bei išgyventi vien iš jo.
„Aukšti rezultatai pastaraisiais metais neliko nepastebėti – kurčiųjų sportas iš valstybės sulaukė geresnio finansavimo nei buvo iki tol, todėl galime rengti ne tik kokybiškas treniruotes su aukšto lygio treneriais, bet ir išvežti rinktines į svarbiausias tarptautines varžybas. Tai didelė papildoma motyvacija sportuojantiems kurtiesiems.
Gerokai pakilus stipendijoms, kurtieji atletai gali susikoncentruoti vien treniruotėms, varžyboms ir sportinių rezultatų siekimui. Matome, kokį gerą rezultatą tai duoda – 17 medalių. Anksčiau stipendijos buvo mažesnės, kurtieji privalėjo derinti sportą su darbais, todėl rezultatai buvo prastesni“, – pasakoja E.Kriūnas.
Didesnės stipendijos – daugiau medalių. Daugiau medalių – daugiau motyvacijos kitiems kurtiesiems. E. Kriūno viltis – skambiomis pergalėmis išjudinti ne tik kurčiuosius, bet ir galinčius skambesį girdėti.
„Visi tie laimėjimai ugdo jaunąją kurčiųjų kartą. Atsiranda jaunam žmogui motyvacija gyventi sveiką gyvenimo būdą, sportuoti, siekti medalių, pakeliauti. Bet tai liečia ir sveikuosius. Sveikieji, išgirdę apie kurčiųjų medalius, taip pat susigundo sportuoti. Tokia yra mūsų sportuoti skatinanti žinutė visai Lietuvai – jeigu gali kurčiasis, gali ir tu.“
– Jeigu įmanoma įveikti net didžiausius iššūkius bei visose sporto šakose mesti iššūkį sveikiesiems, kam tuomet apskritai reikalingos kurčiųjų žaidynės ir vien jiems skirti čempionatai?
– Kurtieji sportininkai su girdinčiaisiais varžosi visų sporto šakų varžybose. Mūsų vyrų krepšinio komanda žaidžia RKL, moterys – Lietuvos moterų lygos B divizione. Su geriausiais disko metikais varžosi Mažvydas Paurys, ne sykį Lietuvos imtynių čempionu tarp girdinčiųjų tapo Mantas Kazimieras Sinkevičius. Kovose su sveikaisiais kurtieji kaupia meistriškumą, kuris reikalingas rungtyniaujant tarptautinėse kurčiųjų varžybose.
Vis dėlto normali praktika – varžytis su savo likimo broliais. Kurtieji teoriškai galėtų varžytis tik su sveikaisiais, bet tai būtų gana sudėtinga. Tik vienetai pasaulyje yra pajėgūs patekti į sveikųjų olimpines žaidynes, tik ant pirštų gali suskaičiuoti. Sunku pasiekti tą lygį.
Iš kurčiųjų negalima atimti šanso tarpusavyje varžytis dėl apdovanojimų. Suvokimas, kad turi lygius šansus laimėti taip pat prideda motyvacijos sportuoti. Jei būtų galima varžytis tik su sveikaisiais, laimėjimų nebūtų, mažėtų motyvacija. Galbūt siekti didelių pergalių prieš sveikuosius būtų galima sukūrus pilnavertiškas treniruočių bazes neįgaliųjų tobulėjimui, bet to neturint, šansų nėra.
– Tačiau ar teisinga, kad kurtieji sportininkai gauna vienodas premijas kaip ir sveikieji?
– Prezidento Gitano Nausėdos pateiktai Sporto įstatymo pataisai, kad aukščiausio meistriškumo sportinėse varžybose besivaržantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų galios ar negalios, premijos būtų nustatomos lygiais pagrindais, nebuvo nė vieno prieštaravusio Seimo nario. Tai sveikintinas aukščiausios valstybės valdymo institucijos atstovų sprendimas, suteikęs kurtiesiems atletams papildomą impulsą dar labiau stengtis garsinti šalį ir už tai sulaukti adekvačių premijų. Pritariu prezidento G.Nausėdos nuostatai, kad iki tol buvęs premijų skirtumas buvo diskriminacinis ir neatitinkantis demokratiškos visuomenės principų.
– Jūs, jau penkerius metus stovite už Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto vadovo vairo. Ką pavyko per šį laikotarpį nuveikti/pasiekti?
– Per penkerius metus LKSK tapo akivaizdžiai stipresne organizacija nei buvo iki tol. LKSK darbai, kurčiųjų sportininkų pasiekimai tapo labiau žinomi ir matomi šalyje. Lietuvos kurčiųjų rinktinėms vadovauti pradėjo ne savamoksliai ar entuziastai, o elitiniai treneriai. Per pastaruosius metus pats komitetas sukomplektuotas kone taip, kaip norima. 2020-aisiais Vilniaus rotušėje pavyko surengti didingą LKSK 30 metų jubiliejui skirtą renginį, kuriame tarp gausybės svečių buvo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė bei pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
2022 metais suformavome gausią Lietuvos sportininkų delegaciją, sėkmingai dalyvavusią vasaros deflimpiadoje Brazilijoje. Iš kurčiųjų žaidynių, prilygstančių girdinčiųjų vasaros žaidynėms, Lietuvos atstovai grįžo su 10 medalių. Būnant LKSK prezidentu, Lietuvoje surengti du Europos kurčiųjų čempionatai – orientavimosi sporto ir badmintono. Sulaukti atsiliepimai leido suprasti, kad tai buvo geriausiai organizuoti šių sporto šakų čempionatai per visą jų istoriją. O šiais – 2023-iaisiais Europos ir pasaulio kurčiųjų čempionatuose mūsų sportininkai iškovojo net 17 medalių!
– Kokios artimiausios varžybos laukia, kokios ambicijos?
– Šiais metais kone užvertėme tarptautinių varžybų kalendorių. 2024-aisiais, priešdeflimpiniais metais, didžiausias dėmesys bus skirtas mūsų krepšininkams, kurie kovos Europos kurčiųjų krepšinio čempionate Ispanijoje, ir lengvaatlečiams, rungtyniausiantiems pasaulio pirmenybėse Taivane. Jei sulauksime atitinkamo finansavimo, po ilgos pertraukos suburtume Lietuvos vaikinų krepšinio rinktinę, kuri dalyvauti pasaulio jaunimo iki 21 metų (U-21) čempionate Argentinoje.
Pagrindinė vyrų rinktinė, šiemet pasaulio pirmenybėse iškovojusi sidabro medalius, Ispanijoje turėtų mus nudžiuginti prizine vieta ir kelialapiu į deflimpiadą, kuri 2025-aisiais vyks Japonijoje. Tikiuosi, kad tradiciškai ne tuščiomis iš varžybų grįš lengvaatlečiai.
O šios kartos jaunuoliams iki 21 metų, jei dalyvautų Argentinoje, būtų tikras iššūkis meistriškumui ir charakteriui. Todėl tikslų jiems nekeltume, tačiau slapta tikėtumės juos išvysti ant prizininkų pakylos.
– Kaip matote kurčiųjų sportą ateityje? Ko reikia, kad jis būtų sėkmingiau vystomas?
– Jei nepasikeis valstybės politika, Lietuvos kurčiųjų sportas turi šviesią perspektyvą. Orios stipendijos, premijos už aukštas vietas – papildomi akstinai kurtiesiems jaunuoliams lankyti treniruotes, siekti sportinių aukštumų. Kurčiųjų sporto ratas yra įsuktas, reikia išlaikyti sukimosi greitį, t. y. vyresniesiems atletams reikia nuolat ieškoti pamainos. Būtina motyvuoti kūno kultūros mokytojus, kad jie moksleiviams įskiepytų meilę sportui. Vieną iš neišnaudotų rezervų matau tai, kad reikėtų aktyviau ieškoti sportuojančių neprigirdinčių vaikų girdinčiųjų mokyklose. Visuose, ypač mažesniuose Lietuvos miestuose.
Ten, kur sportuojame, ten šiuo metu esame lyderiai. Tikimės, kad tokį lygį pavyks išlaikyti dar labai ilgai, tačiau norėtųsi ir daugiau, norime dalyvauti ir kitų sporto šakų varžybose, pavyzdžiui, turėti futbolo komandą, bet turime suprasti, kad užsiauginame tiek, kiek galime. Todėl yra noras, kad mums labiau padėtų savivaldybės. Dabar viskas vyksta iš viršaus į apačią, nors turėtų vykti atvirkščiai. Sporto klubai, užimtumas – tai turi prasidėti savivaldybėse, bet jose finansavimas kurčiųjų sportui yra labai mažas.
– Kaip prie jūsų komiteto misijos gali prisidėti eiliniai lietuviai?
– Norintiems padėti Lietuvos žmonėms visada atviros komiteto durys, skelbiami LKSK telefono numeriai ir sąskaitos numeris. Ko gero, pati populiariausia finansinės pagalbos forma – 1,2 proc. GPM parama, kurią žmonės gali pervesti į LKSK sąskaitą. Jei Lietuvos žmonės nori kitokia forma padėti kurtiesiems sportininkams, mes visada „už“.
– Koks komiteto santykis su verslu? Kas remia/prisideda? Kokia nauda verslui remti kurčiųjų sportą?
– Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra apie 460 mln. žmonių su klausos sutrikimais, iš kurių apie 35 mln. – vaikai. Iš jų sportu užsiima vos nedidelis procentas. Skaičiai akivaizdžiai liudija, kad kurčiųjų sportą ne tik reikia, bet ir būtina skatinti. Bendradarbiavimas su kurčiųjų sportu Lietuvos verslininkams būtų puiki galimybė formuoti savo įvaizdį, puoselėti organizacijos kultūrą ir stiprinti socialinės atsakomybės kryptį.
Remdamasis savo patirtimi ir įgyvendintomis partnerystėmis su verslu, išskirčiau kelias pagrindines vertes verslui, kurias sukuria bendradarbiavimas su kurčiųjų sportu:
Pirma – kurčiųjų socialinė integracija. Skatindamas kurčiųjų sportą, verslas prisideda prie kurčiųjų įtraukimo į visuomenę ir padeda jiems suteikti lygias galimybes pasiekti savo tikslus bei būti pripažintais.
Antra – bendruomenės stiprinimas. Remdamas kurčiųjų sportą, verslas prisideda prie stipresnės, įvairesnės ir draugiškesnės bendruomenės kūrimo. Su tinkamu palaikymu ir pasirengimu, kurčiųjų sportininkai gali varžytis su kitais įprastų sporto šakų atstovais ir netgi laimėti.
Trečia – talentų auginimas. Kurčiųjų sporto pasaulyje slepiasi daug užslėptų talentų, kuriems reikalingas paskatinimas ir galimybės atskleisti savo gebėjimus.
Ketvirta – įkvėpimas ir požiūrio keitimas. Kurčiųjų sportininkai yra pavyzdys ir įkvėpimas kitoms kurčioms asmenybėms ir visiems neįgaliems žmonėms. Jų pasiekimai ir dėmesys sportui padeda keisti požiūrį į negalią ir skatina kitus nebijoti dalyvauti sporto veikloje.
Penkta – socialinė atsakomybė. Remdamas kurčiųjų sportą, verslas parodo savo socialinę atsakomybę ir pasirengimą prisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo. Tokios paramos iniciatyvos rodo, kad įmonė rūpinasi ne tik pelnu, bet ir bendruomenės gerove.
Verslininkai remdami kurčiųjų sportą ne tik sportininkams padeda siekti aukštumų, bet ir skatina įvairias vertybes, kurios augina ir formuoja mūsų visuomenę.
Šešta – įmonės kultūros puoselėjimas. Parama įvairiems neįgaliųjų sporto renginiams gali prisidėti prie įmonės kultūros, kurioje skatinamas įvairių žmonių dalyvavimas, tolerancija ir įvairovė. Šio sporto rėmimas gali pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, kurie vertina įmonės dalyvavimą bendruomeninėje veikloje ir socialinę atsakomybę.
Tvirtai tikiu, kad verslininkai remdami kurčiųjų sportą ne tik sportininkams padeda siekti aukštumų, bet ir skatina įvairias vertybes, kurios augina ir formuoja mūsų visuomenę.
