Prieš ketverius metus LTOK prezidento rinkimai kėlė daug didesnį ažiotažą. Tuomet rinkiminėje kovoje susikirto dviejų olimpinių čempionų keliai – D.Gudzinevičiūtės ir Virgilijaus Aleknos. 14 balsų skirtumu laimėjo tituluota šaulė. V.Alekna rinkiminės kampanijos metu daug kalbėjo apie organizacijos veiklos skaidrinimą, tačiau praėjus ketveriems metams oponentų D.Gudzinevičiūtei nebeatsirado.
Lemtingi pakeitimai
D.Gudzinevičiūtė su LTOK valdyba prieš šiuos rinkimus įtvirtino pataisas, pagal kurias šiais metais V.Alekna jau kandidatuoti nebūtų galėjęs. Sausio 28 dieną patvirtintoje naujoje LTOK įstatų redakcijoje įrašytas svarbus saugiklis galimiems kandidatams. Jie privalo iki rinkimų ketverius metus būti LTOK nariais arba būti dalyvavę ketveriose Generalinės asamblėjos sesijose.
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius įsitikinęs, kad šie įstatai yra papildomos kliūtys stipriems kandidatams: „Man atrodo, kad jeigu tu jau esi asamblėjos narys, tai dar papildomai riboti pagal laiką yra nereikalinga. Tai jau yra diskriminacija. Jeigu aš suradau savo organizacijoje gerą vadovą ir jį deleguoju į asamblėją, jis neturėtų dar išbūti ten ketverius metus, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus. Tai užkerta kelią rotacijai, nes tuomet tie „nauji“ kandidatai atsiranda iš tų pačių žmonių.“
Pakeitimų rezultatas išties apsunkina kandidatų atsiradimą, o, anot E.Urbanavičiaus, vienintelis kandidatas niekada nėra geras ženklas: „Demokratijos nuostata yra, kad visada geriau, kai yra konkurencija. Tai rodo, kad sporto organizacijoje yra tinkama reguliacija ir asmenys nori patekti į organizacijos vadovybę. Ne tik nori, bet tam ir yra sudarytos sąlygos. Šiuo atveju yra klausimas – arba žmonės nenori, arba nėra sąlygų.“
Demokratijos nuostata yra, kad visada geriau, kai yra konkurencija.
Į Seimą bandantis patekti V.Alekna yra dar griežtesnis ir tikina, kad D.Gudzinevičiūtė taip užkirto kelią bet kokiems varžovams kovoje dėl posto: „Manau, jie padarė viską, kad tų kandidatų daugiau nebūtų. Pakeitimai buvo likus mažiau nei metams iki rinkimų, tai pasako daug. Mano komandos tikslas buvo LTOK veiklą išviešinti. Manau, kad dėl to ir nebuvau išrinktas. Jie viską padarė, kad žmonės su panašiomis intencijomis išvis neprieitų prie LTOK.“
Pati prezidentė džiaugiasi, kad šiais metais susiskaldymo ir kitų kandidatų nebėra: „Faktas, kad esu vienintelė kandidatė, rodo, jog susiskaldymas, buvęs prieš ketverius metus, maksimaliai sumažėjo.“
Vadovaus kiek panorės?
50-metė D.Gudzinevičiūtė po dar ketverių metų LTOK prezidentės poste galės ir toliau tęsti savo darbus. Organizacijos įstatai kadencijų skaičiaus niekuomet neribojo. Tiesa, šiais metais buvo siūlymų jas apriboti, tačiau D.Gudzinevičiūtė mano, kad to daryti nereikia.
Faktas, kad esu vienintelė kandidatė, rodo, kad susiskaldymas maksimaliai sumažėjo.
„Mes konsultavomės su teisininkais ir kitų olimpinių komitetų atstovais, kurie irgi neriboja. Aišku, ne visi, bet tai yra normali praktika. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimai vyksta kas ketverius metus iš žinomų narių, nėra jokio reikalo riboti kadencijas“, – įsitikinusi LTOK vadovė.
Tiesa, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), kuris yra aukščiausias olimpinis organas, yra numatęs dviejų kadencijų ribą, išimties atveju – trijų. Apie tai, kad pažangiose Europos sporto organizacijose šis apribojimas galioja, primena ir E.Urbanavičius: „Normali praktika yra nustatyti dviejų kadencijų ribą arba amžiaus cenzą. Nenustačius kadencijų skaičiaus ar nenukreipus, kad reikia vadovautis olimpine chartija, tai jau nėra labai geras dalykas. Aš tai vertinu kritiškai.“
Beje, artėjančio olimpinio ciklo LTOK valdybą paskirs pati D.Gudzinevičiūtė. Ji paskirs tris viceprezidentus, generalinį sekretorių, iždininką bei vykdomojo komiteto narį. Galima tikėtis, kad didelės rotacijos organizacijoje nebus.
Pati D.Gudzinevičiūtė negalėjo atsakyti, kiek kadencijų planuoja vadovauti LTOK: „Kol kas kandidatuoju tik antrai kadencijai.“
Loterijos nešamas aukso puodas
Skylėti Lietuvos ar Vilniaus biudžetai gali pavydžiai žvelgti į puikiai veikiantį LTOK aukso puodą. Loterijų žadamas išsigelbėjimas čia visai ne meninė priemonė. LTOK priklauso 51 proc. loterijos „Olifėja“ akcijų. Į jų biudžetą kasmet įkrenta 8 proc. loterijos pajamų. LTOK šis finansinis modelis labai patinka, nes iš loterijos plaukiančių pinigų beveik niekas nekontroliuoja.
Šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais LTOK savo biudžetą jau papildė 6,97 milijono eurų arba 98,5 proc. planuotų metinių pajamų. Beveik du milijonai iš šios sumos ir atėjo iš minėtos loterijos. Tačiau tai dar ne viskas. Už paskutinį metų ketvirtį loterijos dalį LTOK gaus tik kitų metų pradžioje. Taigi, jau aišku, kad biudžetas bus solidžiai viršytas.
Atsižvelgiant į tai, kad rinkimai vyksta kas ketverius metus iš žinomų narių, nėra jokio reikalo riboti kadencijas.
Dalyvavimas žaidynėse LTOK atsiėjo apie 1,6 milijono eurų. Olimpinių sporto šakų federacijų ir kitų sporto organizacijų finansavimo biudžetas įvykdytas 66,5 proc. ir sudaro 694,1 tūkst. eurų. Taigi, iš viso per metus LTOK joms atiduoda apie milijoną eurų.
Anot E.Urbanavičiaus, nei jo valdomas KKSD, nei LTOK neturi vienodai nustatytų kriterijų, pagal kuriuos yra skirstomi pinigai sporto organizacijoms. Tiesa, KKSD vadovas buvo pateikęs siūlymą tuo pasirūpinti: „Tą bendrą sistemą norėjome pateikti Vyriausybei, tikintis didesnių lėšų didelio meistriškumo sporto šakoms. Tačiau prezidentės atsakymas buvo, kad jų tai nedomina. Mane tai šiek tiek nustebino. Matyt, juos tenkina taip, kaip viskas vyksta.“
KKSD vadovas dalyvauja LTOK valdybos posėdžiuose, kur yra tvirtinamas organizacijos biudžetas, tačiau tikslaus jo sudarymo principo nežino niekas: „Ten jau tik patvirtinamos biudžeto eilutės. Kur jos nustatomos, aš nežinau. Bet posėdžiuose dėl to jokių diskusijų nekyla.“
LTOK direktorato išlaikymas atsieina 414 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina atlyginimai 13-ai darbuotojų, jų socialinis ir sveikatos draudimai, ūkinė-finansinė veikla ir LTOK būstinės ir transporto išlaikymas.
