Suprasti akimirksniu
- Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai 44 metus vadovauja vengras Tomas Ajanas
- Vokietijos ARD kanalo tyrėjai pateikė įtarimus daug metų didžiąją dopingo testų atlikusiai Vengrijos antidopingo agentūrai
- Pusė geriausių sunkiaatlečių visą dešimtmetį nebuvo tikrinami ne varžybų metu.
- Vengrijos antidopingo agentūros paimti dopingo mėginiai galėjo būti klastojami.
Dokumentikos programa „Slaptas dopingas – sunkiaatlečių dievas“ teigia, kad Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) gavo milijonus iš Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) ir neaišku už ką.
Vengrijos antidopingo agentūra daug metų tarnavo IWF, bet vienas Moldovos sunkiosios atletikos rinktinės gydytojų slaptai įrašytame pokalbyje sako, kad „švarius“ testus galima nusipirkti.
Jų kaina – 55 eurai nacionalinėse pirmenybėse ir 180 eurų – tarptautinėse varžybose.
O Ispanijos olimpinė čempionė Lidia Valentin, dukart rinkta pasaulio metų sunkiaatlete, atvirai prakalbo apie korupciją jos mylimoje sporto šakoje.
Tamasas Ajanas, vengras, vadovavęs IWC nuo 1970-ųjų yra vienas pagrindinių taikinių programoje, sukurtoje Vokietijos valstybinio televizijos kanalo ARD, atskleidusio ir Rusijos dopingo sistemą 2014 metais.
81 metų T.Ajanas buvo IWF generalinis sekretorius nuo 1976 iki 2000 metų, o šiame amžiuje jis iki šios savaitės ėjo federacijos prezidento pareigas. Nuo 2010 metų vengras yra ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narys.
Pastaruosius dešimtmečius sunkiąją atletiką taip stipriai purto dopingo skandalai, kad gilias tradicijas turinti sporto šaka rizikuoja būti išbraukta iš olimpinių žaidynių programos.
ARD atskleidė faktus, kurie kelia nerimą.
Šveicarijos teisės profesorius Markas Piethas, dirbęs su FIFA po futbolo valdžią sukrėtusių korupcijos skandalų, teigė, kad ARD atradimai atskleidžia įžūlius veiksmus: „Tai daug įžūliau nei aš mačiau tirdamas FIFA.“
IWF yra registruota Šveicarijoje, tad M.Piethas įsitikinęs, kad prokurorai turėtų imtis teisinio tyrimo, remdamiesi ARD informacija.
Finansinių klausimų kilo po interviu su Vokietijos sunkiosios atletikos prezidentu Christianu Baumgartneriu ir Europos sunkiosios atletikos federacijos prezidentu italu Antonio Urso.
Abu jie pralaimėjo 2017 metais rinkimuose Tailande, kur tuomet 80 metų T.Ajanas išrinktas prezidentu penktai kadencijai, įveikęs A.Urso.
Šio italo teigimu, IWF gauti pinigai iš IOC nutūpė dvejose Šveicarijos bankų sąskaitose, bet įplaukos nebuvo užfiksuotos metų biudžeto eilutėse.
Kaip A.Urso tvirtino ARD, vienintelis žmogus, žinojęs sąskaitų slaptažodį, yra T.Ajanas.
2009 metais audio įraše T.Ajanas aiškino, kad pinigai buvo numatyti kaip rezervinis IWF fondas.
Ch.Baumgartneris, praradęs po rinkimų vietą IOC valdyboje, teigė, kad „dingusią“ sumą sudarė bent 4,9 mln. eurų, o iš viso deklaruota buvo 6 ar 7 mln. eurų.
Vokietis sakė, po 10 metų taip ir neišgirdęs, kur dingo pinigai, o kai buvo paklaustas, kodėl dėl to nebuvo pradėti teisinis tyrimas, Ch.Baumgartneris atsakė: „Geras klausimas, tiesiog sporte tokie dalykai nedaromi.“
A.Urso teigė, parašęs skundą į IOC, bet jam buvo atsakyta, kad tai „vidinė problema“.
„Tai nepateisinama, – sakė A.Urso. – Tarsi sakytų: „Aš nenoriu prisiimti atsakomybės, ką jie daro, man viskas OK. Tai - anarchija, o ne demokratija.“
ARD tyrėjai atrado, kad atletų dopingo mėginiai galėjo būti klastojami. Tai patvirtina slaptai įrašytas pokalbis su Dorinu Balmusu – Moldovos sunkiosios atletikos treneriu.
D.Balmusas papasakojo, kad tuomet, kai Moldovos atletai buvo tikrinami Vengrijos antidopingo agentūros, į laboratorijas nukeliaudavo kitų žmonių mėginiai. Kyšiai kontrolieriams padėjo jiems pro pirštus pažiūrėti į dokumentus.
A.Urso skundėsi dar 10 metų anksčiau, kad IWF pernelyg dažnai remiasi Vengrijos antidopingo specialistais. ARD suskaičiavo, kad 77 proc. testų atliko vengrų atstovai.
Vengrų machinacijos išlindo 2015 metais per JAV mieste Hjustone vykusį pasaulio čempionatą.
JAV antidopingo agentūra pati ėmėsi tikrinti atletus, nors tam priešinosi T.Ajanas.
JAV kontrolieriai reikalo ėmėsi rimtai ir rado švirkštų sportininkų kambariuose, o iš viso užfiksavo rekordinį skaičių teigiamų testų.
Azerbaidžano komandoje šeši teigiami dopingo testai, Rusijos – keturi, o iš viso 26 atletai buvo diskvalifikuoti dėl dopingo. Lietuvai ten atstovavę sunkiaatlečiai pasirodė kukliai – Aurimas Didžbalis rovimo rungtyje pelnė mažąjį sidabrą, bet stūmimo rungtyje visi trys jo bandymai su 210 kg štanga nebuvo sėkmingi ir bendroje įskaitoje jis liko neklasifikuotas. Lietuvos antidopingo agentūros praėjusią savaitę suspenduotas Žygimantas Stanulis liko 21-as.
Didelis teigiamų dopingo testų skaičius užminė kitą mįslę. Hansas Geyeris, IWF Sąžiningumo sporto komisijos narys dirbo Kelno laboratorijoje. Jis pastebėjo, kad Hjustone sučiuptų atletų mėginiai panašiu metu švariai praėjo pro Kelno laboratorijos tyrėjus.
Anot ARD, Moldova, kurios trys atletai įkliuvo Hjūstone, buvo tarp komandų, kurios testai galėjo būti suklastoti. Prieš tai juos tikrino ir nieko nerado būtent vengrų antidopingo pareigūnai.
„Kaip pareigūnas galėjo nepastebėti, kad mėginys sukeistas? – stebėjosi H.Geyeris. – Tai vis dar mistika mums, turbūt jie buvo irgi į tai įsitraukę.“
Švarūs sportininkai turi varžytis prieš sistemą
ARD išstudijavo 16 tūkst. testų per 10 metų laikotarpį iki 2018 metų ir nustatė: iš 450 tų laikų pasaulio ir olimpinių žaidynių prizininkų beveik pusė nė karto nebuvo patikrinti ne varžybų metu, nors tais laikais rodė geriausius rezultatus.
Kai apie tai buvo pasakyta L.Valentin, trejose olimpinėse žaidynėse po medalį iškovojusi Ispanijos sportininkė negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo. „Tai skandalinga informacija, – sakė olimpinė čempionė. – Nebuvo patikrinimų, nes jie žinojo, kad testai bus teigiami.“
Kitas olimpietis, Jurgenas Spiessas iš Vokietijos sakė, kad praktiškai neįmanoma laimėti medalį, nes tiek daug varžovų vartoja dopingą.
„Kartais po varžybų mes negalime patikėti, kaip paprastai ir natūraliai kai kurie sportininkai iš tų dopingo šalių atvirai šnekasi apie dopingą, – sakė jis ARD. – Nes jiems tai taip pat natūralu, kaip ir mums, kurie nevartoja dopingo.“
Vokietijos sunkiaatletis kaltino savo sporto šakos vadovus ir sakė: „Neturi būti jokio pasigailėjimo visai sistemai. Aš nesivaržau vien tik su kitais, varžovai yra tik skaičius. Aš varžausi prieš visą sistemą dėl kurios kyla abejonių.“
Bendrą padėtį iliustravo Azerbaidžano komandos pavyzdys 2013 metais.
Nors 18 šios šalies atletų dopingo testai buvo teigiami, iš jų 12 vėl varžėsi toliau per artimiausius mėnesius jaunimo ir pasaulio pirmenybėse, vasaros universiadoje ir IWF „Grand Prix“ turnyre Azerbaidžano sostinėje Baku.
Tailande merginai nuo dopingo augo ūsai
Kai jie pagaliau buvo diskvalifikuoti daug vėliau, tik tada rezultatai buvo anuliuoti.
Slapta įrašytas pokalbis su Siripuch Gulnoj, 2012 metais bronzą laimėjusia atlete apie dopingo paplitimą Tailande, atskleidė dar daugiau.
S.Gulnoj pripažino, kad ji turėjo „žandikaulį kaip vyro ir ūsus“, kai vartojo dopingą būdama paauglė, nes „atsakingi asmenys mažiausiai rūpinosi sveikata.“
Ji neslėpė, kad dopingas buvo sunkiosios atletikos Tailande dalimi, o kai kurios mergaitės pradėdavo vartoti dopingą nacionalinėse varžybose nuo trylikos metų.
Dauguma draudžiamų preparatų atkeliaudavo iš kitų šalių, nes S.Gulnoj teigimu, „vietinės medžiagos nebuvo labai geros.“
Prezidentas laikinai nušalintas
Po 44 metų Tamaso Ajano vadovavimo sunkiąjai atletikai nuo dopingo ydų serganti sporto šaka priversta kažką daryti.
Po 12 valandų trukusio neeilinio posėdžio IWF praėjusį trečiadienį priėmė sprendimą, kad amerikietė viceprezidentė Ursula Papandrea perima vadovavimo pareigas ir vadovaus artimiausias 90 dienų, kol paaiškės T.Ajano likimas.
Tuo metu 81 metų T.Ajanas nuo savęs įtarimus braukė šalin. Nuo pat pradžių jis kaltino ARD: „Jie sugadino mano gyvenimą ir 50 metų mano darbo.
Neturiu abejonių, kad nepriklausomi ekspertai patvirtins mano pasišventimą beveik 50 metų sunkiosios atletikos vystimui.
Sunkioji atletika visada buvo daugiau nei vienas žmogus. Valdyba ir aš žinau, kad ji padarys gerą darbą, kad atremtų visus kaltinimus.“
Dopingo skandalai prislėgė lietuvius
Pastaruoju metu dopingas purto ir Lietuvos sunkiąją atletiką.
Ramūnas Vyšniauskas dažnai vengdavo startų svarbiose varžybose, į kurias nuvykdavo, tačiau nestarduodavo dėl įvairių priežasčių, bet buvo pagautas dėl dopingo du kartus (1997 ir 2014 metais).
Labiausiai tituluotas šalies sunkiaatletis 2016 metų olimpinis prizininkas Aurimas Didžbalis dopingo kontrolieriams įkliuvo du sykius (2012 ir 2017 m.).
Juos treniravo Bronislovas Vyšniauskas, kurio dar vienas auklėtinis Domantas Kmieliauskas įkliuvo kartą (2017 m.).
Pats B.Vyšniauskas buvo tikrintas Klaipėdos pareigūnų, kurie pas trenerį 2018 metais atrado didelį kiekį uždraustų medžiagų: daugiau kaip tūkstantį vienetų įvairių tablečių, kapsulių, gelių ir kt., kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei.
Šį mėnesį Klaipėdos apylinkės teismas pripažino B.Vyšniauską kaltu dėl uždraustų medžiagų disponavimo, nors 72 metų treneris iš pradžių tvirtino, kad preparatai buvo skirti jam pačiam, o paskui kaltino 15min portalą ir Lietuvos antidopingo agentūrą.
Ši praėjusią savaitę suspendavo dar du Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės sportininkus Europos vicečempioną Žygimantą Stanulį ir Irmantą Kačinską už draudžiamojo metodo naudojimą.
B.Vyšniauskas iki šiol yra Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas.
