Prieš kelerius metus 28-erių trakiškė jau buvo padėjusi irklus į šoną. Išlipusi iš valties ji sėdo ant dviračio ir netgi tapo Lietuvos vicečempione, mynė pedalus Europos pirmenybėse.
Senoji šalies irklavimo federacijos valdžia V.Senkutę buvo nurašiusi, kaip nebeturinčią potencialo ir nutraukę finansavimą.
Į valtį V.Senkutę grąžino pasikeitę vėjai irklavimo kabinetuose. Valdžią perėmus olimpiniams vicečempionams Mindaugui Griškoniui ir Sauliui Ritter, pusmetį dviratį mynusi irkluotoja nusprendė pabandyti dar sykį.
Ir nepasigailėjo. Ketvirtadienį ji atvertė naują puslapį šalies irklavimo istorijoje – tapo pirmąja vienvietininke lietuve, patekusia į A finalą.
Ir atrankoje, ir ketvirtfinalyje finišavusi pirma, užtikrintai V.Senkutė yrėsi ir pusfinalyje (7:19.15), kuriame į priekį praleido tik olimpinę čempionę 37-erių zelandę Emma Twigg (7:17.19).
Kumštį po finišo tvirtai suspaudusi lietuvė į šeštadienį vyksiantį finalą – kuriame irkluotojos dalinsis medalius – įlėkė su antru rezultatu.
„Tiesiog palengvėjo. Tikrosios olimpinės žaidynės dar tik prasidės. Labai džiaugiuosi ir labai laukiu. Iki šiol buvo parengiamieji plaukimai, kaip sako treneris. Tikra kova bus finale“, – pažymėjo V.Senkutė.
„Su tokiomis mintimis ir vykau į Paryžių. Nereikia pūsti burbulo po kiekvieno starto. Kaip ne sykį sakiau – laikai nesvarbu. Gali atsitikti bet kas. Žiūriu irklavimą kiekvieną dieną ir stebiuosi – lyderiai nepatenka į finalus, autsaideriai laimi aukso medalius. Tai yra neįtikėtina. Kiekvieną dieną reikia vertinti kaip naują. Nepūsti burbulo ir dirbti savo darbą“, – tęsė lietuvė, į šeštadienį vyksiantį finalą patekusi su antruoju rezultatu.
„Negalvoju apie laiką. Oro sąlygos čia labai keičiasi. Vieną minutę irkluoji pavėjui, kitą – prieš vėją. Arba nurimsta, sukasi kryptis. Negalima lyginti. Tik paskutiniame starte visiems sąlygos bus vienodos, – pažymėjo irkluotoja. – Šiandien buvo kiek lengviau. Irklavome pavėjui. Tad ir laikas geras. Iki tol realiai buvo visiškas štilius, reikėjo sunkiau dirbti ir teko didesnis krūvis.“
– Dabar laukia jau tik olimpinis finalas. Ar jau galima kažkiek pasvajoti?
– Nežinau... Ateisiu ir tiesiog darysiu tą patį, ką dariau kiekvieną dieną. Atiduosiu visą save ir visi kartu tikėsimės geriausio.
– Prieš kelerius metus buvote jau nurašyta sportininkė, jums buvo nutrauktas finansavimas. Teko sėstis ant dviračio. Bet šiandien jūs – pirma lietuvė vienvietininkė, patekusi į olimpiados A finalą. Kokios mintys apima prisiminus šį išbandymų pilną kelią?
– Tiesiog reikia nepasiduoti. Reikia daryti tai, kas patinka. Gali būti, kad kartais reikės atsitraukti. Aš visą laiką sakau, kad reikia daryti tai, kas tave džiugina. Jeigu tau tai teikia laimę, tai reikia nesustoti.
Yra daug priežasčių, kodėl darom kažką, ką darome. Su mama vakar susirašėme ir ji sako: „Tėtis tave stebi iš dangaus ir siunčia tau sėkmės“. Manau, tai buvo viena tų minčių, leidusių distancijos viduryje pridėti daugiau jėgų, pasisemti stiprybės.
Suprasti akimirksniu
- Olimpinėse irklavimo varžybose Paryžiuje startavo 5 lietuvių įgulos.
- Didžiajame finale dėl medalių rytoj kovos ir Kamilė Kralikaitė su Ieva Adomavičiūte, irkluojančios pavienę dvivietę valtį.
- Broliai dvyniai Domantas ir Dovydas Stankūnai pateko į B finalą, kuriame varžysis dėl 7–12 vietų. Kaip ir vienvietininkas Giedrius Bieliauskas.
- Didžiausios viltys sietos su pasaulio ir Europos vicečempionėmis Donata Karaliene ir Dovile Rimkute, bet jos netikėtai liko paskutinės ir savo atrankos plaukime, ir paguodoje. Galiausiai prakalbta apie vieną iš sportininkių kankinusias sveikatos bėdas.
Tad olimpiniame Vero prie Marnos kanale, iki kurio kelionė traukiniu iš Paryžiaus centro trunka valandą, dėl medalių kovos dvi mūsų įgulos.
V.Senkutė didžiausią gyvenimo pergalę gaudys šeštadienį, o pavienio irklo meistrės Kamilė Kralikaitė su Ieva Adomavičiūte – penktadienį.
