Kartais būna dienų, kai vos pradėjus žaisti pokerį, netrukus į galvą šauna kokios nors mintys, maždaug “šiandien ne mano diena”, “vargu, ar šiandien pavyks laimėti”, “jaučiau, kad neišsėdėsiu” ir pan.
Ne paslaptis, jog nusiteikimas ir psichologinis pasirengimas yra itin svarbūs ne tik pokeryje, bet ir visose sporto šakose bei apskritai daugyelyje įvairiausių gyvenimo situacijų: moksluose ir egzaminuose, versle, darbe, šeimoje ir t.t. ir pan.
Nenoriu šiame įraše daug filosofuoti apie tai, kaip sunku susikoncentruoti ir nusiteikti aukščiausio lygio žaidimui. Tačiau pamąsčiau apie tam tikrus momentus, kurie man padeda nusiteikti geram žaidimui.
1. Nuotaikos kėlimas. Darbo pabaigoje pradedu ieškoti įvairiausių pozityvių dienos aspektų (pvz.: pagaliau nebedirbsiu, o veiksiu kažką savo malonumui arba pažiūriu kokį nors pokerio video, arba paskaitau kokį nors pokerio straipsnį apie įvairius laimėjimus ir pasiekimus – mane visa tai motyvuoja.
2. Garsi muzika. Visada važiuodamas žaisti pokerio labai garsiai klausau muzikos. Turiu mašinoj specialų kompaktą, kuriame tokia aktyvi muzika. Ji pakelia nuotaiką, prablaško mintis ir sukuria sportinę aplinką.
3. Blokuoju nereikalingą informaciją. Dažnai atėjus žaisti pokerio pamatai daug pažįstamų veidų. Nežinau kodėl, bet visi nori papasakoti įvairiausias istorijas, kodėl jiems nepasisekė. Man ši informacija nereikalinga, todėl klausau, linksiu galvą, o mąstau apie kažką kitką Iš tikrųjų, jeigu nagrinėjama kažkokia įdomi situacija, jos eiga ar žaidimo niuansai, tada įdomu, bet pokalbiai tipo mano AKs pralaimėjo prieš 82o – nelabai.
4. Problemų išsprendimas. Stengiuosi eidamas žaisti pokerio nemąstyti apie problemas. Vis dėlto jeigu jų yra daug – tuomet reikia arba nežaisti pokerio, arba jas išspręsti prieš sėdant prie stalo. Prie problemų priskirčiau ir nuovargį, ligas bei panašius dalykus. Šis punktas reiškia, kad turi sėsti prie stalo su tuščia galva, kuri būtų pilnai pasirengusi mąstyti apie pokerį.
5. Taktikos ir strategijos kūrimas prieš pat žaidimą. Sėsdamas prie stalo, nužvelgiu oponentus ir pradedu mąstyti apie tai, kokie tai bus žaidėjai. Tada pirmuosius lygius stengiuosi pasibandyti įvairias žaidimo kryptis ir galiausiai nusprendžiu, ką ir kaip reikės daryti.
6. Kiti motyvacijos būdai. Jeigu susiduriu su problemomis (pralaimėti dideli bankai, nepavykę ėjimai ar dar kažkas), anksčiau klausydavausi muzikos, tačiau dabar dažniausiai nusiraminu viduje, apmąstau situaciją ir stengiuosi grįžti į pradinį žaidimą. Be to, mane motyvuoja ir tai, kad kartais draugai stebi žaidimą. Tuomet jaučiu dar didesnę atsakomybę.
7. Pinigų įtaka pokeryje. Šiam punktui aprašyti esu numatęs visą BLOG’o įrašą, todėl paliksiu jį artimai ateičiai.
Trumpai reziumuojant, neverta žaisti pokerio, jeigu jauti, jog tu tam nesi nusiteikęs – nebus nei naudos, nei rezultato. Geriausiai yra žaisti pokerį tada, kai jauti, jog tu nori žaisti pokerį. Todėl linkiu sau ir visiems kitiems, sėsti prie pokerio stalų pailsėjus, geros nuotaikos ir susikoncentravus.
Visus „PokerFisho“ BLOG'o įrašus skaitykite ČIA
Draugaukite su „PokerFishu“ Facebook'e
