Organizatoriai tikina, kad jiems reikėtų dar apie 500 slaugytojų, tačiau šios profesijos žmonės atkerta, jog jau ir taip yra ant ribos kovoje su koronaviruso pandemija.
Olimpinių žaidynių rengėjai anksčiau tikino, kad iš viso jie numatę 10 tūkstančių žmonių medicinos personalo pajėgas ir paprašė valdžios dar papildomų resursų, nepaisant didėjančių užsikrėtimų COVID-19 virusu.
„Jaučiau pyktį, buvau priblokšta tokio bejausmingumo, – sakė slaugytoja Mikito Ikeda. – Tai parodo, kaip yra vertinamos žmonių gyvybės.“
Į Japoniją po mažiau nei trijų mėnesių sugužės apie 15 tūkstančių žmonių: sportininkų, trenerių, rėmėjų, žiniasklaidos darbuotojų, transliuotojų ir t.t.
Japonijos medicinos darbuotojų sąjungos generalinis sekretorius Susumu Morita teigė, kad koncentracija turėtų būti sutelkta kovai su pandemija, ne žaidynėms.
„Mes turime greitai sustabdyti siūlymą siųsti slaugytojus į olimpines žaidynes, patraukiant juos nuo kovos su COVID-19 pandemija. Esu šokiruotas noru rizikuoti pacientų ir slaugytojų gyvybėmis dėl olimpinių žaidynių“, – teigė S.Morita.
Slaugytojų nenoras buvo pastebimas ir socialiniuose tinkluose, žmonės tokiomis žinutėmis dalinosi šimtus tūkstančių kartų.
Net ir prieš pandemiją Japonijoje slaugytojai buvo pervargę ir prastai apmokami.
„Vienai ligoninei bus sunku netekti nors ir vieno slaugytojo, o jie nori 500?! Kas jie tokie, kad mano, jog tai įmanoma?“ – klausė Mikito Ikeda, dirbanti slaugytoja.
Apklausos rodo, kad net 80 proc. japonų norėtų, kad olimpinės žaidynės vėl būtų atšauktos.
