Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 05 08

Olimpinės čempionės signalinis šūvis: grasina baigti karjerą, jei sumažės renta

Šiuolaikinės penkiakovės žvaigždė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė prabilo apie mintis anksčiau laiko baigti karjerą, jei bus priimtos sportininkams neparankios įstatymo pataisos.
Laura Asadauskaitė
Laura Asadauskaitė / Vytauto Dranginio nuotr.

Nors po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė kalbėjo apie ryžtą keliauti iki 2020 m. Tokijo žaidynių, 33 metų penkiakovininkė gali nutraukti karjerą jau šiemet.

Dusyk geriausia Lietuvos metų sportininke rinkta penkiakovininkė apie tokį sprendimą svarsto dėl rengiamo naujo Sporto įstatymo, o tiksliau – dėl jame numatytos rentų pataisos.

„Kaip ir daugybė sportininkų, aš esu sunerimusi. Labai daug galvoju apie tai. Bandysime eiti į departamentą kalbėtis su jo vadovu Edžiu Urbanavičiumi, gal eisime ir į vyriausybę, – sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Kažkiek liūdina tokie pakeitimai. Todėl ir kyla tokių pamąstymų“.

Vidaus reikalų ministerijos projektu norima nubrėžti siauresnes ribas didėjančioms rentininkų gretoms, ir diferencijuoti rentas, kurios priklauso vertingiausius laimėjimus pasiekusiems ir karjeras baigusiems šalies sportininkams.

Dabar tokių yra 138 – nuo Arvydo Sabonio iki irkluotojo Alvydo Duonėlos, rentą išsirūpinusio per teismus.

Olimpiniams čempionams, tarp kurių yra 2012 m. žaidynių Londone aukso medalį laimėjusi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, renta nuo 1233 eurų (1,5 dydžio vidutinio atlyginimo) turėtų sumažėti iki 1026 eurų.

Karjerą jau baigusiems sportininkams jų užtarnautų rentų dydis nesikeis, bet pastaruoju metu didžiausios aistros verda aplink tuos, kurie jau yra laimėję titulus, bet vis dar tęsia karjerą.

Šie nerimauja, jog nebaigus karjeros iki liepos 1 dienos, kai turėtų įsigalioti naujasis įstatymas (jei jį gegužės 30 dieną patvirtins Seimas), baigę sportuoti, jie gaus mažesnes rentas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Edis Urbanavičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Edis Urbanavičius

Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas E.Urbanavičius tvirtino, jog įstatymo pataisa bus pakoreguota ir naujas rentų dydis bus taikomas tik atletams, kurie laimėjimus pasieks po įstatymo įsigaliojimo datos.

„Jau iškovoję teisę į rentas sportininkai turi teisėtus lūkesčius. Jei aiškumo nėra, kaip jos turėtų būti mokamos, korekciją reikės padaryti. Manau, kad Seimas tai ir padarys, nes visi dėl to sutariame – naujas rentų klasifikavimas bus taikomos tiems sportininkams, kurie pergales pasieks jau po redakcijos įsigaliojimo. Kol kas dėl to niekas neprieštaravo“, – sakė E.Urbanavičius.

Tačiau šiuo metu naujame įstatyme tai nėra apibrėžta, todėl L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė nesijaučia rami.

„Aš girdėjau, kad E.Urbanavičius teigia, jog naujas įstatymas nelies tų sportininkų, kurie jau iškovojo reikiamus laimėjimus, bet taip pat šnekama, kad nėra visiškai taip, kaip jis kalba, – sakė penkiakovininkė. – Aš pati turiu tuos dokumentus, bet jų dar nenagrinėjau“.

Gyvenimas po sporto tęsis ilgai, todėl reikia viską gerai paskaičiuoti ir pagalvoti apie ateitį.

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė nerimauja, kad pagal naują Sporto įstatymą ir olimpiniai čempionai gautų mažesnę fiksuotą rentą. Tuo tarpu dabartinė renta yra pririšta prie vidutinio atlyginimo dydžio, kuris ateityje galbūt augs.

„Nebesu jauna sportininkė, kuri dar varžysis 10-15 metų. Mano karjera artėja prie pabaigos. Nors rezultatai dar yra neblogi ir aš dar norėčiau pasportuoti, gyvenimas po sporto tęsis ilgai, todėl reikia viską gerai paskaičiuoti ir pagalvoti apie ateitį, – kalbėjo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Kai kuriems atletams rentos yra tikslas.

Žinau ne vieną tokį, kurie aukojo save, kartais startavo traumuoti, nes tai yra didelė motyvacija ir paskatinimas.

Aš pati sportuoju dėl pergalių olimpinėse žaidynėse ir pasaulio pirmenybėse, bet ir man rentos yra svarbus pliusas“.

Vytauto Dranginio nuotr./Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė
Vytauto Dranginio nuotr./Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė teigė, jog ne tik ji esanti nusivylusi valdininkų ketinimais mažinti rentas.

„Jauni atletai taip pat stebi, kad valdžios požiūris į sportininkus prastėja, – dėstė penkiakovininkė. – Politikai lyg ir padaro kažką geriau, bet paskui nori tai atimti.

Tokia yra visos Lietuvos problema. Jie galvoja, kaip pasididinti atlyginimus sau patiems, bet negalvoja apie kitus, nori atimti iš sportininkų, nors ne visi mūsų turi daug rėmėjų ar didelius atlyginimus. Mūsų sąlygos ir taip nėra geros, o dabar jas norima dar labiau suprastinti“.

Apie ketinimus baigti karjerą L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė prabilo grįžusi iš pasaulio taurės 3-iojo etapo varžybų Vengrijoje.

Šios šalies mieste Kečkemete lietuvė iškovojo pirmąją vietą ir dar vienu prizu padidino savo gausią trofėjų kolekciją, kurioje garbingiausią vietą užima 2012 metų olimpinių žaidynių auksas, pasaulio čempionato auksas (2013 m.) Europos pirmenybių aukso medaliai (2012 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m.).

Luko Balandžio / 15min nuotr./ Laura Asadauskaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./ Laura Asadauskaitė

Šį sezoną svarbiausi startai penkiakovininkams laukia prieš akis.

Birželio 23-25 dienomis Vilniuje vyks pasaulio taurės finalas – tai bus pirmas kartas, kai mūsų šalyje susirinks elitiniai pasaulio penkiakovininkai.

Liepos 17-24 d. Minske (Baltarusija) vyks Europos čempionatas, o rugpjūčio 21-29 d. Kaire (Egiptas) – pasaulio čempionatas.

„Planavau startuoti ir Europos ir pasaulio čempionatuose, bet dabar žiūrėsiu, kokie bus sprendimai Seime, – sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Ar jie netrukdys man toliau startuoti?“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?