Laiškai iš Turkijos ėmė stebinti
Pirmąjį turkų prašymą priimti į turnyrą Lietuvos golbolo teisėjų asociacija gavo dar metų pradžioje.
Tada lietuviai atsiprašė, jog kovo mėnesio varžybų dalyvių vietos jau užpildytos, bet pakvietė į kitą turnyrą – spalio 25-28 dienomis Trakuose vyks aklųjų riedulio vyrų, vaikinų ir merginų komandų varžybos.
Tradicines varžybas Trakuose įprastai palydi šilti užsienio komandų atsiliepimai, nes svečiai lieka patenkinti vietos virtuve, kvapais ar pasivaikščiojimais žiemą užšalusio ežero ledu.
Todėl naujos komandos iš Turkijos prašymas nenustebino V.Venckutonytės – ji greitai patvirtino prašymą priimti dešimties asmenų komandą – šešis žaidėjus ir keturis pagalbininkus.
„Viskas atrodė įprastai – internete patikrinau ir radau tokį Turkijos sporto klubą, tik nežiūrėjau, ar jie turi golbolo sekciją“, – pasakojo V.Venckutonytė.
Pasiruošimas pajudėjo dokumentų procedūromis: turkai kreipėsi dėl vizų, Lietuvos migracijos departamentas paprašė užpildyti formas.
Bet prasidėjo ir keistenybės. Turkai atsiuntė šešių merginų žaidėjų sąrašą, nors iš pradžių žadėjo sudaryti mišrią jaunimo komandą. Jie ėmė raginti dėl viešbučio registracijos, laiškai nebuvo itin rišlūs, galimai į anglų kalbą versti per interneto programą.
Be to, dviejų merginų ir dviejų vyrų pavardės buvo vienodos. Ir kitų dviejų vyrų pavardės buvo tokios pačios, o tai leido manyti, kad į turnyrą veržiasi šeimų atstovai.
Išsiaiškinti padėjo pažįstamas turkas
Anksčiau Lietuvoje Turkijos komandos jau buvo apsilankiusios – jų vyrų ir moterų rinktinės prieš trejus metus laimėjo varžybas Kaune, tad lietuviai gerai pažinojo šios šalies golbolo vadovą.
Šis šįkart apgailestavo, kad dėl Turkijos liros nuosmūkio sumenkusio biudžeto keliauti į turnyrus rinktinėms tapo prabanga.
Tada V.Venckutonytė paprašė pažįstamo turko atkreipti dėmesį į Trakus besiveržiančios komandos dokumentus.
„Jis atsakė, kad pirmą kartą girdi apie tokią golbolo komandq, nors jo vadovaujama organizacija vienija 80 golbolo klubų Turkijoje“, – pasakojo turnyro Trakuose organizatorė.
Paaiškėjo, kad elektroniniai laiškai ėjo iš Antakijos – Turkijos pietų miesto prie sienos su Sirija, kur pastaraisiais metais vyksta pilietinis karas.
Golbolo komandos karinės įtampos zonose yra dažnas reiškinys – pavyzdžiui, Irane įkurta apie 200 golbolo klubų, kai Lietuvoje veikia tik du.
Viską išsiaiškinti padėjo lietuvių pažįstamo turko skambutis.
„Jis uždavė jiems kelis klausimus ir suprato, kad ten nėra golbolo komandos, o tikslas yra pabėgti iš šalies. Tada patarė mums neturėti su jais jokių reikalų“, – sakė V.Venckutonytė.
Ji dar parašė laišką žmonėms iš Antakijos, paprašiusi vizitą į Lietuvą derinti ir su Turkijos golbolo federacija, bet daugiau žinučių nebegavo.
„Aišku, gaila karo zonoje gyvenančių žmonių, – sakė V.Venckutonytė. – Tačiau aš manau, kad mes jų būtume neišvydę. Įprastai pasitinkame visus savo svečius, tik šiuo atveju jie nebūtų atskridę į Lietuvą – jiems tereikėjo vizų į Europos Sąjungą.“
