21-erių M.Povilaitytės ir jos bendraamžės Ievos Dumbauskaitės pora, susižėrusi daugybę jaunučių ir jaunių varžybų apdovanojimų, o Europos žaidynėse iškovojusi bronzą, praėjusią vasarą subyrėjo.
„Manau, mūsų komandoje reikėjo pokyčių. Aš pasirinkau, kaip man atrodo geriau – kad ir man būtų gerai, ir Karolei. Padėsime viena kitai siekti rezultato. Dabar galvoju apie mūsų pasiruošimą, mūsų sezoną. O kas buvo, tas buvo, reikia pamiršti ir nereikia dėl to išgyventi“, – lipti į tą patį vandenį ir lipdyti sudužusio dueto, dar taip neseniai vadinto Lietuvos paplūdimio tinklinio viltimi, M.Povilaitytė neketina.
Naujų tikslų ji siekia su 24-erių Karole Virbickaite. Galima sakyti, kad M.Povilaitytė sugrąžino K.Virbickaitę į tinklinio aikštelę, kuri šį sportą buvo nustūmusi į šoną bemaž metams.
„Buvau susikoncentravusi į darbus, į mokslus – reikėjo baigti magistrantūrą. O vieną dieną skambina Monika ir sako: „Labas, pabandykime“. Išėjo toks greitas košės virimas, greitai bandėme susižaisti. Tris mėnesius sportavome ir žaidėme kartu. Taip viskas labai greitai ir spontaniškai išėjo, bet rezultatas visai neblogas“, – sugrįžimu džiaugiasi K.Virbickaitė.
„Visai neblogai sekėsi, žaidžiame apylygiai su visomis komandomis, kurios treniruojasi jau metų metus. Karolė išvis buvo beveik nesportavusi, nuvažiavome į varžybas – laimėjome medalį. Bet reikia dar daug dirbti...“ – pritarė M.Povilaitytė.
Stojusios į porą merginos pasipuošė Rytų Europos moterų paplūdimio tinklinio čempionato (EEVZA) etapo Rygoje sidabro medaliais. O finaliniame etape dėl patekimo į pajėgiausių aštuntuką M.Povilaitytė aikštėje susitiko su buvusia partnere Ieva Dumbauskaite, kuri žaidė poroje su Irina Zobnina.
„Buvo įdomu, – prisimena Monika susitikimą su buvusia porininke skirtingose tinklo pusėse. – Mes su Karole norėjome žaisti, nes nebuvome žaidusios tokiose varžybose. Smagu – laimėjome.“
Ambicijos didelės
Lapkričio 14 d. K.Virbickaitė ir M.Povilaitytė pradėjo pasirengimą naujam sezonui. Naujoje „Smėlio arenoje,“, kurioje dar vyksta baigiamieji darbai, su naujais treneriais ir naujomis treniruočių partnerėmis.
Merginos džiaugiasi, kad „Smėlio arena“ tapo jų antraisiais namais ir suteikė visko, ko reikia, kad galėtų pradėtų rengtis sezonui.
„Treniruojamės nemokamai. Galime ateiti, kada mums reikia – su treneriais, be trenerių. Tai buvo pirmas žingsnis, kad galėtume pradėti sportuoti po savo poilsio. Rėmėjai kitiems metams ir t.t. pakankamai nedegantis dalykas, bet vieta, kur treniruotis, buvo opus klausimas“, – kalbėjo K.Virbickaitė.
K.Virbickaitės ir M.Povilaitytės treneriais tapo Paulius Matulis ir Andrius Gaidys. O jų treniruočių partnerės – pasaulio kurčiųjų čempionės Ingrida Milkintaitė ir Birutė Aleknavičiūtė.
Pasak K.Virbickaitės, jų dueto ambicijos didelės. „Keliame aukštus tikslus. Bandysime Europos, pasaulio čempionatuose patekti į Top-16 ar bent jau į Top-32. Rytų Europoje norėtume būti bent jau ketvertuke. Bet apskritai šio sezono tikslas stengtis išvažiuoti į maksimaliai daug varžybų, kad įgautume patirties, nes kartu nesame daug žaidusios“, – sakė K.Virbickaitė.
Kita vertus, svarbu ne tik patirtis, bet ir rezultatai. „Svarbu, kad pasaulio ir Europos čempionatų rezultatai būtų geri ir dar kitais metais mus remtų. Nes gali būti taip, kaip šiemet, kai į varžybas važiavome už savo pinigus“, – pasibaigusį sezoną prisiminė M.Povilaitytė.
O kaip bus šį sezoną? Kol kas neaišku. Su Lietuvos paplūdimio federacijos prezidentu, kuris buvo ir jos bei I.Dumbauskaitės treneris Mariumi Vasiliausku išsiskyrusi M.Povilaitytė sako, kad iš pradžių, kilus konfliktinei situacijai, buvo pikta. Tačiau šiandien pykčio ji nejaučia ir tikisi normalaus bendradarbiavimo su federacija.
„Ilgą laiką nenorėjau iš viso palaikyti ryšių su federacijos prezidentu. O dabar viskas nuslūgo, pamiršau. Svarbiausia, kad viską, kas mums priklauso, suteiktų“, – sako M.Povilaitytė.
Merginos prašo, kad federacija joms skirtų maistpinigių, fizinio rengimo trenerį ir kitų sportininkui būtinų dalykų. Tačiau sprendimas kol kas nepriimtas. Gal dėl to, kad gruodžio pradžioje – federacijos prezidento rinkimai.
„Neaišku, kada tas sprendimas bus priimtas – ar iki rinkimų, ar jau po to. Nuo to daug kas priklauso. Jeigu ateis kitas prezidentas, galbūt jis norės labiau į salės tinklinį orientuotis? Jeigu tas pats Vasiliauskas, gal jis skirs dėmesį paplūdimio tinkliniui, bet vienai porai? O jeigu skaičiuos pagal reitingą, tada mes turime bėdų, nes aš metus niekur nežaidusi“, – kol kas tik spėlioti gali K.Virbickaitė.
Nori išsiaiškinti, kurios stipresnės
Iširus pajėgiausiai Lietuvos paplūdimio tinklinio porai, abi merginos – M.Povilaitytė ir I.Dumbauskaitė žaidžia su naujomis partnerėmis. Kuris iš naujųjų duetų yra pajėgesnis?
„Mes kalbėjome, kad sąžiningiausia turbūt būtų, kad prieš sezoną sužaistume tarpusavyje ir išsiaiškintume, kuri pora stipriausia. Nes dabar nebūtų sąžininga skaičiuoti pagal reitingą, nes Karolė nežaidusi. Čia teisybės nebūtų. Tikiuosi, kad bus pasielgta sąžiningai“, – savo nuomonę dėstė M.Povilaitytė.
Ne tik porininkės, bet ir draugės
Tačiau nepaisydamos kol kas tvyrančios nežinios, merginos nusiteikusios optimistiškai ir jau pluša treniruotėse. Žvelgdamos viena į kitą juodvi juokiasi, kad moterų varžybose jos kol kas jaučiasi kaip vaikai.
„Reikia labai daug dirbti. Visiškai kitas lygis“, – sako jaunimo varžybas praėjusį sezoną jau išaugusi Monika. „Supranti, kad nieko nesupranti. Moterų lygis – kaip šachmatai“, – pritaria vyresnioji kolegė.
Pasak tinklininkių, stiprioji jų dueto pusė – gynyba. „Mano aukšta užtvara, Monika labai gera gynėja – čia niekam ne paslaptis. Kiek pastebėjome iš žaistų varžybų, kiekvienai komandai sunku mus užpulti, kamuoliai ne taip dažnai krenta. Tik dar technikos trūkumas“, – pasakojo K.Virbickaitė.
Nuo 16 metų su I.Dumbauskaite žaidusiai M.Povilaitytei susižaisti su nauja partnere pavyko labai greitai. Gal dėl to, kad merginos puikiai sutaria ne tik tinklinio aikštėje, bet ir už aikštės ribų.
„Su Karole palaikome ryšį ir aikštelėje, ir už aikštelės ribų“, – draugiškais santykiais džiaugiasi M.Povilaitytė.
Buvusios savo partnerės I.Dumbauskaitės drauge M.Povilaitytė nevadina – juodvi siejo tiesiog darbiniai ryšiai.
Trejais metais vyresnė K.Virbickaitė šypsosi: „Aš visą laiką sakiau, kad svarbiausia, jog būtų smagu. Jeigu nesmagu, reiškia, ir tobulėjimas stoja, ir noro nebelieka, o jeigu ateiti į aikštelę iš namų, kur ką tik prisijuokei, tai viskas kitaip. Tada ir maloniau treniruotis, ir rezultatas kitoks. Esame lygiavertės partnerės, nebelieka kam numesti kaltės“.
Verslo magistro studijas baigusi K.Virbickaitė svarbiausiu prioritetu šiandien vėl įvardija tinklinį. Dirba ji tam, kad galėtų gyventi ir treniruotis. O lankstus darbo grafikas leidžia darbą suderinti su mėgstamu žaidimu.
„Kol kas kol tinkliniui darbas netrukdo, Žiūrėsim, kaip bus toliau“, – dėl sportinių aukštumų ji pasiryžusi aukoti darbą.
M.Povilaitytė po atostogų ne tik pradėjo treniruotis pati, bet vėl ėmė vesti treniruotes tinklinio mėgėjams. Šios treniruotės – jos gyvenimo šaltinis, kuris jai teikia ir malonumą.
