Rusijos ir Baltarusijos narystės stabdymas buvo pagrindinis Berlyne įvykusios Generalinės asamblėjos darbotvarkės klausimas. Slapto balsavimo metu dauguma valstybių palaikė siūlymą suspenduoti Rusiją (64 balsai už, 39 prieš, 16 susilaikė) ir Baltarusiją (54 balsai už, 45 prieš, 18 susilaikė).
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius balsavo už abiejų šalių suspendavimą.
„Džiaugiuosi, kad pasaulio paralimpinė bendruomenė buvo principinga ir priėmė teisingą sprendimą. Tai – aiški žinutė Rusijai ir Baltarusijai, kad teroristinėms valstybėms nėra vietos sporte. Privalome izoliuoti agresorius nuo civilizuoto pasaulio visose įmanomose srityse, tą ir darome sporte. Lietuvos paralimpinio komiteto pozicija buvo aiški ir griežta nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų“, – sakė M. Bilius.
Siūlymo stabdyti Rusijos ir Baltarusijos narystę pagrindu tapo karas prieš Ukrainą. Šių metų vasarį Rusija iš savo ir kaimyninės Baltarusijos teritorijų įsiveržė į Ukrainą ir taip grubiai pažeidė Olimpinių paliaubų principą. Plataus masto puolimas Ukrainoje prasidėjo Pekino žiemos paralimpinių žaidynių išvakarėse.
Lietuvos paralimpinis komitetas tuomet inicijavo bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos kreipimąsi į Tarptautinį paralimpinį komitetą, ragino bendruomenę nedelsiant imtis sankcijų prieš Rusiją ir Baltarusiją.
Tarptautinis paralimpinis komitetas tada nusprendė, kad rusai ir baltarusiai Pekino žaidynėse dalyvaus kaip neutralūs atletai, bet vėliau pakeitė sprendimą ir pašalino šalių agresorių delegacijas iš šių žaidynių.
Po Pekino žaidynių Tarptautinio paralimpinio komiteto valdyba nusprendė neribotam laikui pašalinti Rusijos ir Baltarusijos paraatletus iš visų organizacijos sankcionuojamų varžybų.
Suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos nacionaliniai komitetai neteko narių teisių, bet gali ginčyti sprendimą. Jei apeliacijos nebūtų patenkintos, panaikinti suspendavimą galės tik Tarptautinio paralimpinio komiteto Generalinė asamblėja. Kita eilinė Generalinės asamblėjos sesija planuojama paskutinį 2023 m. ketvirtį.
