53 metų Utenos „Saulės“ gimnazijos direktorius gimė Vilniuje, bet save laiko tikru uteniškiu. Visas jo gyvenimas prabėgo šiame Aukštaitijos mieste.
Didelė šio gyvenimo dalis susijusi su beisbolu. V. Bubulis yra Utenos „Vėtros“ beisbolo klubo prezidentas, Lietuvos vaikų beisbolo lygos prezidentas, vienas pirmųjų beisbolo propaguotojų Lietuvoje.
Netikėta kelio pradžia
Pirmą kartą V. Bubulis apie beisbolą sužinojo dar gilaus brežnevizmo laikais. Būsimasis fizinio lavinimo ir geografijos mokytojas beisbolą atrado, domėdamasis dėl šios sporto šakos pamišusia tolima Karibų jūros šalimi.
„Kioske nusipirkau tokį rusišką žurnalą „Kuba“. Jame gal šeši viduriniai lapai buvo prirašyti apie beisbolą. Vėliau tą žurnalą išmečiau, o vidurinius lapus pasilikau, kartkartėmis pasižiūrėdavau ir išsitraukdavau iš stalčiaus. Tada dirbau vienoje mokyklėlėje kūno kultūros mokytoju, su vaikais pabandėme žaisti beisbolą pagal tai, kas ten buvo parašyta. Išsilaužiau iš kastuvo kotą, turėjau ledo riedulio kamuoliuką“, – pasakojo Lietuvoje tuo metu retam girdėtos sporto šakos entuziastas.
Išlikusiuose žurnalo puslapiuose buvo pateiktos beisbolo taisyklės. „Bet jos surašytos siaubingai. Ten nieko nebuvo įmanoma suprasti. Todėl mums tada nieko ir nepavyko“, – prisiminė V.Bubulis. Daug vėliau Utenos komanda startavo Lietuvos beisbolo čempionate. Tada beisbolas jau buvo žaidžiamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Kai sužinojau, kad beisbolą žaidžia ir kauniečiai, ir vilniečiai, nuvažiavau į Vilnių, susitikau su reikiamais žmonėmis ir suspėjome į pirmąjį Lietuvos beisbolo čempionatą“, – pasakojo Utenos beisbolo entuziastas.
Vis dėlto Utena aplenkė ir Kauną, ir Vilnių. Nes Utenoje įrengtas vienintelis Lietuvoje beisbolo stadionas.
„Gal kur nors beisbolas ir yra egzotiška sporto šaka, bet Utenoje jis – jokia naujiena: viskas įprasta, viskas suprantama, viskas aišku“, – kalbėjo apie Lietuvos beisbolo sostinę V.Bubulis.
Populiarumas buvo didesnis
Tačiau vyras pripažino, kad anksčiau ši sporto šaka mieste buvo populiaresnė negu dabar.
„Pastaruosius dešimt metų aš dirbu „Saulės“ gimnazijos direktoriumi. Beisbolui populiarumo tai nepridėjo. Anksčiau buvau ir treneris, ir direktorius, ir tėvas, ir motina, ir kas tik nori. Tada mes, uteniškiai, esame dalyvavę ir poroje pasaulio serijų, esame žaidę su daugiau nei 40-ies pasaulio šalių čempionais“, – aiškino V.Bubulis.
Kad ir koks svarbus Utenai būtų beisbolas, gimnazijos direktorius pripažįsta, kad populiariausia sporto šaka ir anksčiau, ir ypač dabar, kai miesto komanda „Juventus“ žaidžia LKL, yra krepšinis, nors itin dideliais laimėjimais krepšininkai pasigirti negali.
„Utenos dviratininkų rezultatai yra labai geri. O dviračių sportas čia tikrai nėra populiariausia sporto šaka“, – kalbėjo V. Bubulis. Vis dėlto beisbolo entuziastas mano, kad laimėjimai gali lemti daug.
„Štai mūsų mokinys Jonas Valančiūnas pasirašė sutartį su NBA klubu. Buvo ir to paties amžiaus beisbolininkas. Jam labai nedaug trūko iki sutarties su profesionalų lyga. Bet visi žino krepšininką, o beisbolininko – ne“, – kalbėjo „Saulės“ gimnazijos direktorius.
Nors dauguma jo gimnazijos mokinių renkasi krepšinį, V. Bubulis sako, kad Utenoje sporto šakų pasirinkimas yra didelis: „Mūsų mieste vaikas gali pasirinkti beveik bet kokią sporto šaką. Visų šakų treneriai jį stengiasi prisivilioti pas save.“
Sąlygos treniruotis – puikios
Dabar jau nebe tie laikai, kai vietoj beisbolo lazdos reikėjo naudoti kastuvo kotą. V. Bubulis tvirtina, kad sąlygos Utenoje lankyti beisbolą yra puikios. Tai nėra brangus sportas.
„Yra ir pirštinių, ir lazdų, kainuojančių kelis šimtus dolerių, bet yra ir paprastesnių variantų, kainuojančių tikrai nedaug. Juo labiau kad mes įrangos galime gauti už ačiū“, – tvirtino Utenos beisbolo pradininkas.
Tos įrangos uteniškiams parūpina amerikiečiai. „Turime labai gerų ryšių su čia, Utenoje, gyvenančiais amerikiečiais. Ir neturim problemų įsigyti įrangos. Mes jos gauname labai pigiai“, – kalbėjo V. Bubulis.
Prieš kelerius metus Lietuvos beisbolininkai įrangos gaudavo nemokamai kaip labdarą.
„Yra tokia organizacija „Little League“. Ji vykdo pačią didžiausią jaunimo programą iš visų sporto šakų visame pasaulyje. Aš buvau jos administratorius Lietuvoje. Mes gaudavome pačių garsiausių įmonių labdaringų siuntų – naujausios ir geriausios įrangos. Jos esame gavę visi lietuviai: ir mes, ir vilniečiai, ir kauniečiai“, – pasakojo V. Bubulis.
Dukra – garsi dainininkė
V. Bubulis gyvena su žmona Rūta. O jųdviejų dukra Rasa dainuoja grupėje „Rasabasa“.
„Kažkada Rasa buvo pirmoji mergina Lietuvoje, žinanti beisbolo taisykles. Rasa – buvusi rajono šuolių į tolį čempionė. Į tėvą. Aš ir pats buvęs šuolininkas. O dabar dainuoja, nueina į šalia esančią salę ir pasportuoja. Bet tai jau daugiau kūno kultūra nei rimtesnis sportas.“
V. Bubulio žmona su sportu nėra niekuo susijusi. Nors, pasak beisbolo pradininko, niekada nesipriešino sporto idėjoms.
Atsakingos pareigos
Vasarį V. Bubulis buvo išrinktas į Europos beisbolo konfederacijos (CEB) Vykdomąjį komitetą. Lietuvis į tokį aukštą postą išrinktas pirmą kartą.
Į CEB Vykdomajame komitetą išrinkta 11 narių.
„Galiu garantuoti 100 procentų, kad šis išrinkimas nėra mano asmenybės, o viso Lietuvos beisbolo įvertinimas. Mes esame žinomi, matomi ir jaučiami Europoje. Todėl aš nesididžiuoju, o veikiau jaučiu pareigą“.
Didelė šio gyvenimo dalis susijusi su beisbolu. V. Bubulis yra Utenos „Vėtros“ beisbolo klubo prezidentas, Lietuvos vaikų beisbolo lygos prezidentas, vienas pirmųjų beisbolo propaguotojų Lietuvoje.
Netikėta kelio pradžia
Pirmą kartą V. Bubulis apie beisbolą sužinojo dar gilaus brežnevizmo laikais. Būsimasis fizinio lavinimo ir geografijos mokytojas beisbolą atrado, domėdamasis dėl šios sporto šakos pamišusia tolima Karibų jūros šalimi.
„Kioske nusipirkau tokį rusišką žurnalą „Kuba“. Jame gal šeši viduriniai lapai buvo prirašyti apie beisbolą. Vėliau tą žurnalą išmečiau, o vidurinius lapus pasilikau, kartkartėmis pasižiūrėdavau ir išsitraukdavau iš stalčiaus. Tada dirbau vienoje mokyklėlėje kūno kultūros mokytoju, su vaikais pabandėme žaisti beisbolą pagal tai, kas ten buvo parašyta. Išsilaužiau iš kastuvo kotą, turėjau ledo riedulio kamuoliuką“, – pasakojo Lietuvoje tuo metu retam girdėtos sporto šakos entuziastas.
Išlikusiuose žurnalo puslapiuose buvo pateiktos beisbolo taisyklės. „Bet jos surašytos siaubingai. Ten nieko nebuvo įmanoma suprasti. Todėl mums tada nieko ir nepavyko“, – prisiminė V.Bubulis. Daug vėliau Utenos komanda startavo Lietuvos beisbolo čempionate. Tada beisbolas jau buvo žaidžiamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Kai sužinojau, kad beisbolą žaidžia ir kauniečiai, ir vilniečiai, nuvažiavau į Vilnių, susitikau su reikiamais žmonėmis ir suspėjome į pirmąjį Lietuvos beisbolo čempionatą“, – pasakojo Utenos beisbolo entuziastas.
Vis dėlto Utena aplenkė ir Kauną, ir Vilnių. Nes Utenoje įrengtas vienintelis Lietuvoje beisbolo stadionas.
„Gal kur nors beisbolas ir yra egzotiška sporto šaka, bet Utenoje jis – jokia naujiena: viskas įprasta, viskas suprantama, viskas aišku“, – kalbėjo apie Lietuvos beisbolo sostinę V.Bubulis.
Populiarumas buvo didesnis
Tačiau vyras pripažino, kad anksčiau ši sporto šaka mieste buvo populiaresnė negu dabar.
„Pastaruosius dešimt metų aš dirbu „Saulės“ gimnazijos direktoriumi. Beisbolui populiarumo tai nepridėjo. Anksčiau buvau ir treneris, ir direktorius, ir tėvas, ir motina, ir kas tik nori. Tada mes, uteniškiai, esame dalyvavę ir poroje pasaulio serijų, esame žaidę su daugiau nei 40-ies pasaulio šalių čempionais“, – aiškino V.Bubulis.
Kad ir koks svarbus Utenai būtų beisbolas, gimnazijos direktorius pripažįsta, kad populiariausia sporto šaka ir anksčiau, ir ypač dabar, kai miesto komanda „Juventus“ žaidžia LKL, yra krepšinis, nors itin dideliais laimėjimais krepšininkai pasigirti negali.
„Utenos dviratininkų rezultatai yra labai geri. O dviračių sportas čia tikrai nėra populiariausia sporto šaka“, – kalbėjo V. Bubulis. Vis dėlto beisbolo entuziastas mano, kad laimėjimai gali lemti daug.
„Štai mūsų mokinys Jonas Valančiūnas pasirašė sutartį su NBA klubu. Buvo ir to paties amžiaus beisbolininkas. Jam labai nedaug trūko iki sutarties su profesionalų lyga. Bet visi žino krepšininką, o beisbolininko – ne“, – kalbėjo „Saulės“ gimnazijos direktorius.
Nors dauguma jo gimnazijos mokinių renkasi krepšinį, V. Bubulis sako, kad Utenoje sporto šakų pasirinkimas yra didelis: „Mūsų mieste vaikas gali pasirinkti beveik bet kokią sporto šaką. Visų šakų treneriai jį stengiasi prisivilioti pas save.“
Sąlygos treniruotis – puikios
Dabar jau nebe tie laikai, kai vietoj beisbolo lazdos reikėjo naudoti kastuvo kotą. V. Bubulis tvirtina, kad sąlygos Utenoje lankyti beisbolą yra puikios. Tai nėra brangus sportas.
„Yra ir pirštinių, ir lazdų, kainuojančių kelis šimtus dolerių, bet yra ir paprastesnių variantų, kainuojančių tikrai nedaug. Juo labiau kad mes įrangos galime gauti už ačiū“, – tvirtino Utenos beisbolo pradininkas.
Tos įrangos uteniškiams parūpina amerikiečiai. „Turime labai gerų ryšių su čia, Utenoje, gyvenančiais amerikiečiais. Ir neturim problemų įsigyti įrangos. Mes jos gauname labai pigiai“, – kalbėjo V. Bubulis.
Prieš kelerius metus Lietuvos beisbolininkai įrangos gaudavo nemokamai kaip labdarą.
„Yra tokia organizacija „Little League“. Ji vykdo pačią didžiausią jaunimo programą iš visų sporto šakų visame pasaulyje. Aš buvau jos administratorius Lietuvoje. Mes gaudavome pačių garsiausių įmonių labdaringų siuntų – naujausios ir geriausios įrangos. Jos esame gavę visi lietuviai: ir mes, ir vilniečiai, ir kauniečiai“, – pasakojo V. Bubulis.
Dukra – garsi dainininkė
V. Bubulis gyvena su žmona Rūta. O jųdviejų dukra Rasa dainuoja grupėje „Rasabasa“.
„Kažkada Rasa buvo pirmoji mergina Lietuvoje, žinanti beisbolo taisykles. Rasa – buvusi rajono šuolių į tolį čempionė. Į tėvą. Aš ir pats buvęs šuolininkas. O dabar dainuoja, nueina į šalia esančią salę ir pasportuoja. Bet tai jau daugiau kūno kultūra nei rimtesnis sportas.“
V. Bubulio žmona su sportu nėra niekuo susijusi. Nors, pasak beisbolo pradininko, niekada nesipriešino sporto idėjoms.
Atsakingos pareigos
Vasarį V. Bubulis buvo išrinktas į Europos beisbolo konfederacijos (CEB) Vykdomąjį komitetą. Lietuvis į tokį aukštą postą išrinktas pirmą kartą.
Į CEB Vykdomajame komitetą išrinkta 11 narių.
„Galiu garantuoti 100 procentų, kad šis išrinkimas nėra mano asmenybės, o viso Lietuvos beisbolo įvertinimas. Mes esame žinomi, matomi ir jaučiami Europoje. Todėl aš nesididžiuoju, o veikiau jaučiu pareigą“.
