Liepos viduryje Vengrijoje vykusiame čempionate lietuvis buvo nepralenkiamas vienviečių kanojų 200 m distancijos finale ir trasą įveikė per 38,787 sek. Tuo tarpu pusfinalio plaukime jo rezultatas dar geresnis – 38,383 sek. Tai - naujas pasaulio rekordas. Iki šių varžybų geriausias asmeninis H. Žustauto pasiekimas buvo 39,8 sek. Tokį kokybinį šuolį, pasak sportininko, lėmė sunkus darbas.
Dar daug darbo reikia įdėti iki suaugusių. Dar jaunas esu, viskas prieš akis. Jauniuose buvau antras, jaunime jau čempionas, dabar jau reikia daugiau tikėtis. Kitais metais bus sunku, nes visi tikėsis kažko iš manęs ir blogiau pasirodyti negalėsiu
„Daug darbo įdėjau. Stengiausi, kiekvieną dieną dirbu maksimaliai, o per varžybas apie nieką negalvoju, atsistoju į startą ir darau, ką galiu. Nuo vasario mėnesio sportuoju kartu su J.Šuklinu, gal tai prisidėjo“, – svarstė iš Plungės kilęs atletas.
Abu sportininkai šiais metais surengė dvi bendras treniruočių stovyklas, susitikdavo Trakuose. Henrikas jau vadinamas realiausiu J.Šuklino konkurentu, galbūt net kovojant dėl vietos 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje. Tačiau pats kanojininkas apie tai negalvoja.
„Konkurencijos reikia visada. Kaip bus – neaišku. Aš dar vistiek jaunas, per daug apie tai negalvoju. Nesame priešai, tik per varžybas konkurentai, o trenirutėse esame draugiški. Rio de Žaneiras – daugiau svajonė, bet viskas įmanoma. Turiu tikslą patekti į olimpines žaidynes, bet jeigu ką, dar lauks 2020 m. olimpiada“, – pasakojo jis.
Nepaisant sunkaus darbo ir treniruočų su J.Šuklinu, Henrikas aukso medalio ir rekordo nesitikėjo – jeigu kas prieš varžybas būtų pasiūlės bet kokį medalį – būtų jį priėmęs su džiaugsmu.
„Šiemet dar nesitikėjau laimėti – būtų kas prie varžybas pasiūlęs medalį, būčiau turbūt sutikęs. Pasaulio čempionate apie pergalę tikrai negalvojau. Tuo labiau apie rekordą – tenorėjau pagerinti asmeninį pasiekimą, jeigu pakliūtų geros oro sąlygos. Jausmą laimėjus apsakyti – sunku. Euforija kažkokia“, – sakė H. Žustautas.
Nesame priešai, tik per varžybas konkurentai, o trenirutėse esame draugiški. Rio de Žaneiras – daugiau svajonė, bet viskas įmanoma. Turiu tikslą patekti į olimpines žaidynes, bet jeigu ką, dar lauks 2020 m. olimpiada
2007 m. pirmą kartą į kanoją sėdęs sportininkas sakė, kad šį sportą pamilo akimirksniu. Į treniruotes jis užsirašė vedamas draugų ir pusbrolio pavyzdžio, nors iš pradžų tenorėjo lankyti sporto salę ir kilnoti svarmenis. Pasiryžęs užsirašyti į irklavimo treniruotes Henrikas mąstė apie baidares, tačiau atsitiktinumas nukreipė prie kanojų.
„Iš pradžių galvojome į baidares užsirašyti, bet kanojų treneris mus pasitiko, tai pagalvojome koks skirtumas ir užsirašėme. Pusbrolis pabandė ir sakė, kad tai visai įdomu, tad pabandžiau ir aš. Visiškai netyčia užsikabinau. Bandžiau futbolą, krepšinį mėgau žaisti. O kanojos jau po pirmos treniruotės patiko, gal dėl to, jog buvau dar mažas – pasimaudyti galėjau“, – juokėsi 20-metis atletas.
Jau po dvejų metų plungiškis persikėlė į Vilnių, kur dabar studijuoja Kūno kultūrą Lietuvos edukologijos universitete. Būsimas antrakursis sako, kad suderinti mokslus su sportu yra itin sunku, tačiau jam padeda ir dėstytojai, suprantys sportininką. Patys mokslai studentui – įdomūs ir naudingi.
Būtent rugpjūčio viduryje Henrikas vyks į pasaulio studentų čempionatą, kuriame tikisi pasirodyti sėkmingai. Po šio čempionato jis pagaliau galės kiek ilgiau atsikvėpti – tam turės apie porą savaičių, o vėliau pradės ruoštis naujam sezonui. Jo metu kanojininko planuose – jaunimo varžybos ir bandymas patekti į suaugusiųjų čempionatą.
„Dar daug darbo reikia įdėti iki suaugusių. Dar jaunas esu, viskas prieš akis. Jauniuose buvau antras, jaunime jau čempionas, dabar jau reikia daugiau tikėtis. Kitais metais bus sunku, nes visi tikėsis kažko iš manęs ir blogiau pasirodyti negalėsiu“, – kalbėjo su didėjančiais lūkesčiais susidursiantis pasaulio čempionas.
