Trumpa istorija
Pirmasis pasaulio čempionatas vyko 1938 metais, jame žaidė vos keturios komandos, o šiame turnyre turime 24 komandas, suskirstytas į keturias grupes po šešias. Nuo 1993 metų čempionatas vyksta kas dvejus metus.
Pirmąjį turnyrą, kuris 1938-aisais vyko nacistinėje Vokietijoje, laimėjo šeimininkai. Kitas čempionatas buvo surengtas tik po 16 metų, 1954-aisiais, kai Švedijoje ir vėl laimėjo šeimininkai.
Daugiausia kartų, penkis, čempione yra tapusi Prancūzijos rinktinė, tačiau daugiausiai medalių turi Švedija – 11. Vienintelis Kataras iš ne Europos rinktinių yra iškovojęs medalį čempionate – tai padarė prieš dvejus metus namuose.
Iš pastarųjų keturių turnyrų net tris sykius čempione tapo Prancūzija – 2009, 2011 ir 2015 metais. Tačiau Europos čempionė šiuo metu yra Vokietija, o olimpinė čempionė – Danija.
Daugiausiai titulų ir mealių | |||
Valstybė | Auksas | Sidabras | Bronza |
Prancūzija | 5 | 1 | 3 |
Švedija | 4 | 3 | 4 |
Rumunija | 4 | 0 | 2 |
Vokietija (įskaitant tik Vakarų) |
3 | 2 | 1 |
Rusija | 2 | 1 | 0 |
Šeimininkė – Prancūzija
Pasaulio čempionatas Prancūzijoje vyksta pirmą kartą po 16 metų pertraukos bei trečią kartą istorijoje. Komandos rungtynes žais aštuoniuose miestuose – Lilyje, Paryžiuje, Breste, Nante, Montpeljė, Ruane, Mece ir Albervilyje.
Didžiausia čempionato arena – Lilio „Pierre Mauroys“ stadionas, kuriame vyko „Euro 2016“ rungtynės bei 2015 metų Europos krepšinio čempionato lemiamos kovos, kur žaidė ir Jono Kazlausko vyrai.
Tačiau finalas vyks ne čia, o Paryžiuje, „Accor Hotels“ arenoje, talpinančioje kiek daugiau nei 16 tūkst. sirgalių. „Pierre Mauroys“ stadione telpa dešimčia tūkstančių daugiau.
Turnyro šeimininkai džiaugiasi puikiais bilietų pardavimais. Vietų į finalo, pusfinalio bei atidarymo rungtynes jau beveik nebėra, sparčiai nyksta ir kiti. Likus kelioms dienoms iki čempionato visose grupių varžybų rungtynėse žiūrovų užpildymas siekė bent 55 proc. (bendras vidurkis – 67 proc.), tačiau tikimasi, kad laisvų vietų nebus daug, bent jau prasidėjus atkrintamosioms.
Prancūzai teigia, kad 2001 m. jų šalyje vykusiame turnyre apsilankė apie 200 tūkst. žiūrovų, o šiemet jau pardavė 430 tūkst. bilietų.
Lietuviškas akcentas
Čempionate dirbs 32 teisėjai iš 16-os pasaulio valstybių, tarp kurių bus tik aštuoni ne europiečiai – po du teisėjus iš Argentinos, Pietų Korėjos, Irano ir Tuniso.
Dirbs čia ir du Lietuvos arbitrai – tai Mindaugas Gatelis ir Vaidas Mažeika.
Lietuvos rinktinė vienintelį kartą į pasaulio čempionatą buvo prasimušusi 1997 metais, kai turnyras vyko Japonijoje. Lietuviai A grupėje pasiekė dvi pergales, kartą sužaidė lygiosiomis ir du sykius pralaimėjo bei užėmė trečiąją vietą. Patekusi į aštuntfinalį mūsų šalies komanda 20:32 nusileido tik finale pralaimėjusiai Švedijai ir galiausiai užėmė 10-ąją vietą.
Favoritai
Vienos didžiausių pasaulio lažybų bendrovių puslapyje didžiausi šansai laimėti turnyrą suteikiami Prancūzijai (1/2), po kurios seka Danija (1/4), Vokietija (1/7), Ispanija (2/13) ir Kroatija (1/11).
Grupės
Turnyre pagal kvotas dalyvauja 12 komandų iš Europos bei po tris iš Pietų Azijos, Afrikos bei Pietų Amerikos. Prancūzai turnyre žaidžia kaip šeimininkai, o jų pasaulio čempionų bilietas atiteko Katarui. Vardinį pakvietimą gavo Norvegijos rinktinė.
A grupė: Brazilija, Prancūzija, Japonija, Norvegija, Lenkija, Rusija.
B grupė: Islandija, Ispanija, Angola, Makedonija, Slovėnija, Tunisas.
C grupė: Baltarusija, Čilė, Kroatija, Vokietija, Vengrija, Saudo Arabija.
D grupė: Argentina, Bahreinas, Danija, Egiptas, Kataras, Švedija.