Teisę dalyvauti tokiame turnyre Paulius, kuriam artimiausiu metu turėtų būti patvirtintas didmeistrio (GM) titulas, iškovojo patekęs tarp 22 stipriausių Europos šachmatininkų. Šių metų Europos čempionate P.Pultinevičius užėmė 15 vietą, nors pagal reitingą buvo vos 186-as tarp 361 dalyvio.
Pasaulio taurėje atkrintamųjų varžybų sistema žais 128 šachmatininkai, kurių dauguma priklauso pasaulio šachmatų elitui – dalyvaus septyni iš pirmųjų dešimties FIDE reitingo lyderių, 2016 m. mačą dėl čempiono titulo žaidęs Rusijos didmeistris (GM) Sergejus Karjakinas (2760) bei geriausi pasaulio ar atskirų žemynų šachmatininkai. Aukščiausiai reitinguotas šachmatininkas – trečiasis pasaulio reitingas GM Lirenas Dingas (2811) iš Kinijos.
Pagal rugpjūčio mėnesio FIDE reitingą tarp Pasaulio taurės dalyvių P.Pultinevičius užėmė vos 120-ąją vietą, todėl pirmajame etape kovos su stipriu oponentu – A.Griščuku (2759) iš Rusijos, šiuo metu patenkančiu į stipriausių šachmatininkų penkioliktuką. 2014 m. A.Griščukas buvo pakilęs net iki 3-osios FIDE reitingo pozicijos. A.Griščiukas taip pat yra tapęs Rusijos čempionu bei triskart triumfavo pasaulio „Žaibo“ šachmatų čempionate.
Varžovai sužais dvi klasikinių šachmatų partijas. Jei po jų rezultatas bus lygus, papildomai bus žaidžiami greitųjų šachmatų mačai. Nepaaiškėjus nugalėtojui ir tada, bus žaidžiamos dvi „Žaibo“ šachmatų partijos, o sužaidus lygiosiomis ir čia lauktų „armagedono“ partija (baltosiomis figūromis privaloma laimėti, tačiau suteikiama daugiau laiko).
Pirmojo etapo kovos vyks rugsėjo 10-12 dienomis. Klasikinių šachmatų partijas P.Pultinevičius su A.Griščuku žais rugsėjo 10 ir 11 dienomis 13 valandą Lietuvos laiku. FIDE Pasaulio taurė vyks iki spalio 4 d.
Lietuvai FIDE Pasaulio taurėje bus atstovaujama pirmą kartą nuo tada, kai šios varžybos tapo atranka į Kandidatų turnyrą. Iki 2004 m. šias varžybas atitiko FIDE Pasaulio čempionatas, kurio nugalėtojas laikytas Pasaulio čempionu pagal vieną iš dviejų tuo metu egzistavusių versijų. Jame yra dalyvavę Lietuvos didmeistriai Šarūnas Šulskis (1998 m., 2002 m. ir 2004 m.), Eduardas Rozentalis (1998 ir 1999 m.), Vidmantas Mališauskas (1996 m.) ir Aloyzas Kveinys (2000 m.)
Aukščiausias iki šiol Lietuvos atstovų pasiekimas – patekimas į antrąjį etapą. Paskutinį kartą tai padarė Š.Šulskis, 2004 m. jame pralaimėjęs prieš žymų Rusijos didmeistrį Konstantiną Sakaevą.
