Pernai L.Soferis pasaulyje išgarsėjo kai pirmasis atlikęs sudėtingą triuką, pavadintą „Switch Frontside 317“. Prieš tris savaites jis pirmą kartą tapo pasaulio vandenlenčių sporto čempionu. Šiomis dienomis jis – Lietuvoje.
Pakalbinti jį pavyko Netoli Šiaulių įsikūrusiame Pakapės vandenlenčių parke. Po interviu jis iškart šoko ant lentos ir rodė įvairiausius triukus. Pirmasis jo vandenyje ištartas žodis buvo – „šalta“. Pirmasis triukas – užšoko ant tramplino iš priešingos pusės.
– Kiek laiko sportuojate? Nuo ko viskas prasidėjo?
Vandenlenčių sportą atradau prieš dešimtmetį, kai man buvo 18 metų.
– Vandenlenčių sportą atradau prieš dešimtmetį, kai man buvo 18 metų. Iki tol su šeima mėgdavome įvairias pramogas, o ypač vandens sportą. Kartą pabandžiau vandenlentes.
Tėvas užsiminė, kad toks parkas yra visai netoli mūsų namų, Tel Avive. Nuo to laiko užsiimu tuo profesionaliai.
– Kaip kilote sportinės karjeros laiptais?
– Pasaulio čempionatai organizuojami kad dvejus metus. Esu pelnęs penktą vietą. Buvau ir antras. Prieš tris savaites Norvegijoje vykusiame paskutiniame čempionato etape buvau pripažintas pasaulio čempionu. Teko laimėti ir Europos čempionatuose.
– Ar turite trenerį?
– Tokio trenerio, kuris mane mokytų triukų, neturiu. Turiu trenerį, kurį greičiau reikėtų vadinti psichologu. Jis padeda man nusiteikti varžyboms ir visapusiškai palaiko. Tai tarsi geras ir labai išmintingas draugas. Jei būsi tvirtas savo mintyse, tai ir kūnas klausys. Jei protas aiškus – kūnas stiprus. Visus vandenyje atliekamus triukus šlifuoju ir atlieku be trenerio.
– Kuriose šalyse šis sportas yra labiausiai išvystytas?
– Vokietija – ypač stipri šiame sporte. Ten yra per 80 vandenlenčių parkų. Labai pajėgūs Australijos, Portugalijos, JAV sportininkai.
– Ką veikiate Lietuvoje?
– Po čempionato turiu laisvo laiko. Bendrauju su vandenlenčių sportininkais iš viso pasaulio. Stengiuosi populiarinti šią puikią pramogą ir sportą. Taip pat pristatau vandenlenčių gamintojo ir rėmėjų produkciją. Laisvalaikis ir darbas. Tikiuosi išbandyti visas trasas.
