Vienas jų – Lukas Kontrimavičius tapo šalies fechtavimo čempionu. Jis finale 15:12 nugalėjo kaunietį Ramūną Švelnį.
Penkiakovininkas laimėjo ir bronzą. Karolis Abromavičius buvo vienas iš dviejų fechtuotojų, nusileidusių pusfinalyje. Kitas – 16-metis kaunietis Kasparas Šatkauskas.
„Fechtavimas yra tokia sporto šaka, kad niekada negali pasakyti, kas bus čempionas – sportininkas gali būti stipresnis, bet jam gali pasitaikyti neparankus varžovas arba jis nesugebės susitvarkyti psichologiškai ir todėl pralaimės. Kadangi viena penkiakovės rungčių yra fechtavimas, tai treniruojamės su jais kartu, pasikviečiame penkiakovininkus į savo varžybas. Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kad jie jas ir laimi. Nors tai nėra dažnas reiškinys. Tiesiog ta diena L.Kontrimavičiui buvo sėkmingesnė ir jis laimėjo“, – penkiakovininko sėkmę komentavo Lietuvos fechtavimo rinktinės trenerė Rasa Ažukienė.
Moterų varžybose penkiakovininkėms nepasisekė iškovoti prizų. Čia tvirtai dominavo Kauno fechtuotojos.
Finale kaunietė Namida Petkevičienė 15:9 nugalėjo kitą kaunietę 16-metę Viktę Ažukaitę. Trečios buvo kaunietė Aušra Balžytė ir vilnietė Vilma Rėbždaitė.
Kaunas yra geriausia vieta treniruotis fechtuotojams. Čia yra net trys šios sporto šakos klubai. Likusioje Lietuvoje – Vilniuje ir Klaipėdoje – po 1.
„Anksčiau fechtavimą lankyti buvo galima ir Šiauliuose, ir Panevėžyje, ir Alytuje. Dabar liko tik Klaipėda, Kaunas ir Vilnius“, – sakė R.Ažukienė.
Laimėtoja N.Petkevičienė vyks į Europos čempionatą, kuris bus surengtas birželio viduryje Milane, Italijoje.
Į vyrų žemyno pirmenybes keliaus ne šio Lietuvos čempionato nugalėtojai, o Nikolajus Čaldinas ir Jevgenijus Stalmakovas.
„Dar žadame rengti tarptautinį kadetų turnyrą birželio 23–24 d. Pasikvietėme daug šalių, bet dar nežinome, kiek sportininkų atvažiuos. Tuo sezonas ir bus baigtas, nes niekas iš mūsų fechtuotojų į olimpiadą nepateko. Naujas sezonas prasidės rugsėjo mėnesį“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės trenerė.
Pasitaiko tokių atvejų, kad fechtavimosi varžybas laimi penkiakovininkai. Nors tai nėra dažnas reiškinys.
Nors fechtavimas yra trijų rungčių: kardo, rapyros ir špagos sportas, Lietuvoje kultivuojamas tik fechtavimas špaga.
„Jau daug metų, kai Lietuvoje fechtuojamasi tik špaga. Tai yra gana brangi sporto šaka, jai reikalingas inventorius. Taip pat reikia daug trenerių. Mes to neturime. Kažkada anksčiau turėjome visas tris rungtis“, – aiškino R. Ažukienė.
Nemažai kainuoja ne tik fechtavimo įrankiai, bet ir speciali fechtuotojo apranga.
„Mes neseniai skaičiavome – sportininką aprengti varžyboms kainuoja iki 2,5 tūkstančių litų. Neskaitant batelių, neskaitant krepšio, į kurį sudedamas visas inventorius. Nes mūsų aprangos turi būti neperduriamos – atitikti tarptautinius standartus“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės trenerė.
Vis dėl to, anot R.Ažukienės, fechtavimas nėra vos kelių ar keliolikos žmonių pomėgis.
„Turiu pasidžiaugti – pastaruoju metu mūsų sporto šaka labai populiarėja. Yra daug vaikų, norinčių treniruotis. Matyt jie nori kažko įdomesnio nei krepšinis ar lengvoji atletika. Bet mes Lietuvoje teturime penkis trenerius. O vienas treneris negali begalės vaikų priimti. Reikia juk dirbti individualiai. Todėl mūsų sportas ir netampa masinis, nors norinčių jį sportuoti yra daug“, – dėstė fechtavimo bėdas trenerė.
Sovietmečiu vaikai fechtuotis pradėdavo nuo 11–12 metų. Dabar norinčių pradėti lankyti šį sportą amžius jaunesnis, treneriai dirba ir su septynmečiais.
„Jeigu vaikui patinka, jis treniruojasi dvejus ar trejus metus, o paskui pasilieka ilgam laikui. Iki kol sukuria šeimas. Kiti ir šeimas sukūrę ateina treniruotis. Fechtavimas – tokia sporto šaka, kurioje pasaulio ar Europos čempionate galima dalyvauti ir sulaukus 40-ies. Lemia ne vien fiziniai duomenys, bet ir sugebėjimas mąstyti, susitvardyti – daug įvairių niuansų“, – apie mėgstamą sporto šaką kalbėjo R.Ažukienė.
Ji neigė, kad šis sportas Lietuvoje konkuruoja su penkiakove, kuriai fechtavimas – viena iš komplekso rungčių: „Jokiu būdu taip nebus, kad pradėjęs fechtavimą, vėliau žmogus nueis į penkiakovę. Penkiakovininkams yra svarbiau, kad sportininkas galėtų bėgti ir plaukti. Paprastai į penkiakovę eina žmonės iš plaukimo, bet ne iš fechtavimo.“