Pirmasis medalis – auksinis
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai-Atkurtajam Seimui paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, jau kovo 15 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su Kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija paskelbė kreipimąsi į Lietuvos piliečius ir sporto visuomenę dėl pasitraukimo iš SSRS sporto sistemos.
Po pusantrų metų tikslas buvo pasiektas – 1991 m. rugpjūčio 29 d. Tokijuje Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas paskelbė, kad Baltijos šalys dalyvaus artimiausiose olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos sugrįžimas į svarbiausią pasaulio sporto renginį įvyko 1992 m. vasario 8-23 d. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse, o po pusmečio vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse buvo iškovotas ir pirmasis istorijoje medalis.
Nors Lietuva dar iki okupacijos dalyvavo 1924-ųjų vasaros ir 1928-ųjų žiemos bei vasaros žaidynėse, tačiau tuomet medalių nebuvo laimėta. Istorinis medalis buvo ne bet kokios prabos, o auksinės – 1992 m. rugpjūčio 5 d. Barselonoje vykusiame disko metimo finale Romas Ubartas įrankį nusviedė 65,12 m ir tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu ir medalininku.
„1992 metų olimpinėse žaidynėse jau dalyvavome kovodami už savo brangią Lietuvą – atsakomybė ir motyvacija buvo visai kita, o pats didžiausias jausmas buvo, kai stovėjau ant pakylos, kai himnas skambėjo ir trispalvė kilo – jaučiausi įdomiai, visiškai kitaip nei anksčiau, – prisiminė R.Ubartas. – Jaučiausi laimingas, kaip devintame danguje. O dar už Lietuvą dalyvaudamas… Neapsakomas jausmas“, – viename interviu LTOK.lt yra atviravusi Lietuvos sporto legenda.
Po dviejų dienų Lietuvos medalių kraitį papildė ir vyrų krepšinio rinktinės nariai. „Kita Svajonių komanda“ vadinama ekipa su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu, Gintaru Einikiu ir kitais legendiniais šalies krepšininkais priešakyje mažajame finale 82:78 laimėjo principinę dvikovą prieš NVS šalių jungtinę komandą.
Identiškai vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai finišavo ir 1996-aisiais Atlantoje bei 2000-aisiais Sidnėjuje, o be jų trimis olimpiniais medaliais pasigirti gali dar ir disko metikas Virgilijus Alekna. Jis auksą iškovojo tiek 2000, tiek 2004 metais, o 2008-aisiais pasidabino bronzos medaliu.
5 olimpiniai čempionai
Lietuva be R.Ubarto ir V.Aleknos turi dar tris olimpinius čempionus. Tiksliau – olimpines čempiones. Tai – dabar LTOK prezidentės pareigas einanti buvusi šaulė Daina Gudzinevičiūtė, 2000 metais triumfavusi tranšeto rungtyje, ir 2012-aisiais auksą iš Londono parvežusios plaukikė Rūta Meilutytė bei šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
„Ši pergalė pakeitė mano gyvenimą. Buvo neapsakomas jausmas pasiekti patį aukščiausią sportinį laimėjimą – auksu džiaugėsi visi: Lietuva, Vilnius, olimpinis sporto centras, draugai, kolegos, tolimiausi giminės ir net tėčio garažo draugai. To niekada nebus įmanoma pamiršti“, – prieš 25 metus pasiektą triumfą prisiminė D.Gudzinevičiūtė.
Dvi olimpinės čempionės – Daina ir Laura – taip pat yra ir tarp šešių olimpiečių rekordininkų – jos svarbiausiame pasaulio sporto renginyje varžėsi net po penkis kartus. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė būtent po penktųjų žaidynių praėjusių metų vasarą Paryžiuje baigė savo sportininkės karjerą. Kartu su Londone iškovotu auksu jos trofėjų lentynoje kabo ir 2021-aisiais Tokijuje laimėtas sidabras.
Du olimpinius medalius yra iškovojęs ir jos vyras, taip pat penkiakovininkas, Andrejus Zadneprovskis, savo kolekcijoje turintis 2004-ųjų sidabrą ir 2008-ųjų bronzą, bei septynkovininkė Austra Skujytė. Tiesa, jeigu 2004 metais sidabrą ji atsiėmė ant apdovanojimų pakylos Atėnuose, tai 2012-ųjų bronza ant kaklo lengvaatletei buvo užkabinta tik 2019 metais, kuomet diskvalifikuotos buvo dvi nusižengusios sportininkės.
Pagal identišką scenarijų 2008-ais Pekine Mindaugo Mizgaičio iškovota bronza po devynerių metų virto sidabriniu apdovanojimu – jį jam įteikė Vilniuje viešėjęs pats Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomasas Bachas.
Iš viso mūsų šalies sportininkai nuo 1990-ųjų laimėjo 6 aukso, 9 sidabro ir 15 bronzos medalių. Visi jie iškovoti vasaros olimpinėse žaidynėse.
„Lietuva yra maža, bet stipri ir vieninga šalis, o lietuviai – darbštūs ir užsispyrę. Kaip istoriškai, taip ir sporte, mums niekas nebuvo padėta ant lėkštutės, viską turėjome išsikovoti patys. Dabar turime tikrai geras sąlygas, stiprią sistemą ir tą patį vidinį užsispyrimą, kurio vedami iškeliame Lietuvos vėliavą olimpinėse žaidynėse. Kiek dar daug mūsiškių buvo vos per plauką nuo medalių, tik kartais pritrūksta truputį sėkmės...
O man tai – didžiulė privilegija, kad tą dieną sėkmė buvo mano takelyje, visas darbas atsipirko ir galėjau realizuoti save ir visiems suteikti tokią nepakartojamą emociją, kuri išliks atmintyje ilgam“, – pažymėjo Viktorija Senkutė, 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojusi bronzą ir tapusi pirmąja Lietuvos irkluotoja apdovanojimą laimėjusia vienviečių valčių klasėje.
Iš pastarųjų olimpinių žaidynių Prancūzijoje mūsų olimpinė rinktinė grįžo su dar trimis apdovanojimais – vicečempionais tapo disko metikas Mykolas Alekna ir breiko šokėja Dominika Banevič, o vyrų 3x3 krepšinio rinktinė pasipuošė bronzos medaliais.
Per 18 olimpinių žaidynių šiuo 35 metų atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu šalies garbę iš viso gynė 345 skirtingi sportininkai – 319 vasaros ir 36 žiemos sporto šakų atstovai.
Lietuvos olimpiniai medaliai po nepriklausomybės atkūrimo:
Auksas
1992 m. – Romas Ubartas (lengvoji atletika, disko metimas)
2000 m. – Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas, tranšetas)
2000 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
2004 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
2012 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)
2012 m. – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė)
Sidabras
2004 m. – Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
2004 m. – Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
2008 m. – Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
2008 m. – Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt (buriavimas, „Laser Radial“ klasė)
2008 m. – Mindaugas Mizgaitis (graikų-romėnų imtynės)
2016 m. – Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter (irklavimas, porinė dvivietė)
2021 m. – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė)
2024 m. – Mykolas Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
2024 m. – Dominika Banevič (breikas)
Bronza
1992 m. – vyrų krepšinio rinktinė
1996 m. – vyrų krepšinio rinktinė
2000 m. – vyrų krepšinio rinktinė
2000 m. – Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (irklavimas, porinė dvivietė)
2000 m. – Diana Žiliūtė (dviračių plentas, grupinės lenktynės)
2008 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
2008 m. – Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
2012 m. – Aleksandr Kazakevič (graikų-romėnų imtynės)
2012 m. – Evaldas Petrauskas (boksas)
2012 m. – Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
2016 m. – Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (irklavimas, porinė dvivietė)
2016 m. – Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika)
2016 m. – Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (baidarių irklavimas)
2024 m. – Viktorija Senkutė (irklavimas, vienvietė valtis)
2024 m. – vyrų 3x3 krepšinio rinktinė
