Jis džiaugėsi, kad maratone kasmet daugėja sportininkų. Pasak mero, nors Stokholmo maratono dydžiui, šis dar neprilygsta, tendencija vis dėlto graži. „Linkiu visiems maratono dalyviams finišą pasiekti gyviems ir sveikiems“ – linkėjo J.Imbrasas.
Pilno maratono nugalėtojai – Jankūnas ir Labačevskė
Moterų pilname maratone pirmąją vietą užėmė Diana Labačevskė (2:45.31), antroji atbėgo Justina Jasiulytė (2:46.45). Ji ilgą laiką pirmavo, tačiau finiše pristigo jėgų. trečioji atbėgo Estijos atstovė Kaja Vals (3:17:00). D.Lobačevskė pasiekė ir maratono rekordą. Organizatoriai žadėjo, kad bėgikai, pagerinę Vilniaus maratono rekordus bus apdovanoti 10 tūkst. Lt piniginiais prizais.
Po bėgimo su žurnalistais bendravusi D.Labačevskė atrodė nepavargusi ir teigė galinti bėgti dar, kad ir iki namų. Anglijoje aštuntus metus gyvenanti sportininkė teigė į Lietuvą grįžusi ne specialiai dėl maratono, bet į draugų vestuves, tačiau internete perskaičiusi apie maratoną, panoro jame dalyvauti. Pegalę sportininkė skyrė savo dukrelei. Tai buvo antrasis jos maratonas gyvenime.
Vyrų maratone pirmąją vietą iškovojo Kęstutis Jankūnas (laikas – 2:28.42), antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo sportininkas iš Lenkijos Marekas Dzilgielewskis (2:35.28) ir Dainius Škarnulis (2:37.22). Pastarasis ėjikas olimpietis pirmą kartą išbandė bėgimo trasą. Ilgą laiką pirmavo Dainius Šaučikovas, tačiau jis distancijos nebaigė. „Tiesiog sušalau ir pasitraukiau“, – paaiškino maratonininkas.
Kęstutis Jankūnas, sakė, kad pirmają distancijos dalį visos mintys buvo apie tai, kaip pasiekti trisdešimtąjį kilometrą, nes jam būtent tada prasideda maratonas. Beje, jis viena sekunde pagerino Vilniaus maratono rekordą tarp mūsų šalies atstovų.
Pusės maratone – Balčiūnaitės ir Viršilos pergalė
Moterų grupėje pusės maratone pirmoji finišo tiesiąją pasiekė Živilė Balčiūnaitė (laikas – 1:14.53). bendroje įskaitoje su vyrais tai buvo šeštas rezultatas. Antroji finišavo Regina Čistakova – Lietuvos bėgimo legenda (1:29.08), trečioji liko Renata Šiliuk (1:31.39).
Tarp vyrų pirmasis finišavo Mindaugas Viršilas (1:11.26), antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo Andrius Ramonas (1:11.41) ir Petras Prancskūnas (1:13.16).
Ž.Balčiūnaitė, sulaukusi daugiausiai žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio, nebuvo patenkinta pasiektu rezultatu šiame maratone. Anot jos, problemų bėgant kėlė keletas dalykų. „Bėgti trukdė oras. Taip pat nesu patenkinta savo savijauta. Dvi savaites po Pekino viskas buvo gerai, o paskutiniu metu jaučiuosi kažkaip ne taip. Labai sunki buvo dalis trasos, tiksliau jos danga. Ten labiau teko ne bėgti, o žiūrėti, kaip nepaslįsti“, – sakė olimpietė
Taip pat sportininkė teigė jaučianti Pekino olimpiados nuovargį. Anot jos, netinkama Vilniaus kelių danga. „Bėgdama galvoji tik apie tai, kaip nepaslysti ar neišsisukti kojos“.
Maratone sportininkė dalyvavo norėdama populiarinti šį maratoną. Taip pat šis bėgimas jai buvo tarsi treniruotė prieš Berlyno maratoną. Anot jos, Vilniaus maratone tokio dalyvių skaičiaus kaip bėga didžiuosiuose maratonuose galima tikėtis tik po septynerių metų.
Po finišo bėgikė dar antrą tiek laiko dalijo autografus ir fotografavosi su sirgaliais.
Pusė maratono bėgo tokie žinomi žmonės kaip žurnalistas Saulenis Pociūnas, aktorius Rolandas Kazlas, beje, dalyvaujantis maratone jau ne pirmą kartą.
Pimieji varžėsi mėgėjai
Mini maratone startavo per apie 1,5 tūkst. žmonių. Kai kurių noras finišuoti buvo toks stiprus, kad į trasą pasileido vilkėdami džinsus atsirišusiais batais. Maratono trasą bando įveikti tiek jauni, tiek seni. Ne visi bėgikai dėvėjo sportinę aprangą, kai kurie iš jų bėgo su kostiumais, džinsais – tuo, kuo yra apsirengę įprastą dieną. Vienas anglas bėgo pasipuošęs „Supermeno“ drabužiais ir už originalumą buvo apdovanotas specialiu prizu. Renginio komentatoriaus prispirtas prie sienos jis pažadėjo po metų tamtp Žmogumi–Voru.
Pirmoji vieta moterų grupėje atiteko Linai Batulevičiūtei, antroji – Rūtai Bukauskaitei, trečioji – Rasai Maslauskaitei iš Šilalės rajono.
Vyrų grupėje pirmąją vietą užėmė latvis Kaspars Briška. Antroji vieta atiteko Vitui Gapševičiui iš Kauno, trečioji – klaipėdiečiui Karoliui Paulauskui.
Varžėsi rekordiškai daug bėgikų
Šiemet maratone varžėsi rekordinis skaičius bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš viso pasaulio. Bėgikai atstovavo net 18 pasaulio valstybių. Pilną distanciją bėgo per du, pusė – per šešis šimtus entuziastų. Su tarptautiniu Vilniaus maratonu tradiciškai vyko ir Lietuvos čempionatas bei jaunimo pirmenybės.
Šiemet tarptautiniame Vilniaus maratone jau antrą kartą buvo naudojama moderniausia elektroninė laiko matavimo sistema „Champion Chip“, kurios pagalba finišavę dalyviai gali nedelsiant sužinoti savo laiką bei užimtą vietą. Ši sistema pagįsta tuo, kad į bėgikų batelius montuojamos specialios mikroschemos, kurios leidžia fiksuoti jų laiką bet kurioje distancijos vietoje. Sistemą aptarnavo komanda iš Latvijos.
Vilniaus maratono trasą prižiūrėjo ir joje dirbo daugiau nei 300 žmonių. Bėgikai išgėrė apie 1 tūkst. l vandens, 300 l mineralinio vandens, 260 l energetinio gėrimo ir suvalgė 250 kg bananų.
