Vilniaus klubams – po 3,5 mln. eurų kasmet
Rugpjūčio viduryje Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad trejus metus aukšto meistriškumo klubų projektams numatyta skirti po 3,5 mln. eurų kasmet.
Ši suma bus padalinta 2022-2024 metais, tai reiškia, kad bendras finansavimas sportui išaugs trečdaliu.
Palyginimui, 2019-2021 metais savivaldybė aukšto meistriškumo klubams skyrė po 2,6 mln. eurų per metus.
Iki šiol didžiausia pyrago dalis atitekdavo Vilniaus „Rytui“ – 1,2 mln. eurų per metus, futbolo klubas „Žalgiris“ gavo po 850 tūkst. eurų.
Tad dviem klubams savivaldybė išdalindavo 79 proc. biudžeto.
Suprasti akimirksniu
- Vilniaus miesto parama sporto klubams kasmet 2019-2021 m. laikotarpiu
- „Rytas“ (krepšinis) – 1,2 mln. eurų per metus
- „Žalgiris“ (futbolas) – 850 tūkst.
- „Kibirkštis“ (krepšinis) – 200 tūkst.
- „Šviesa“ (rankinis) – 98 tūkst.
- „Cosma“ (lengvoji atletika) – 50 tūkst.
- Regbio akademija – 50 tūkst.
- „Hockey Punks“ (ledo ritulys) – 50 tūkst.
- „Delfinas“ (vandensvydis) – 50 tūkst.
- „Budora“ (karate) – 15 tūkst. eurų
- „Žuvėdra“ (žolės riedulys) – 15 tūkst.
- „Saulės ženklas“ (kiokušin karate) – 10 tūkst.
- Beisbolo klubas „Vilnius“ – 10 tūkst.
Nuo kitų metų pasikeisiantys skaičiai bus paskelbti spalį po įvykusių konkursų.
Liksiantys už brūkšnio piktinasi
Tačiau yra svarbi savivaldybės finansavimo skirstymo taisyklė, kuri kelia audras – miestas finansuos tik vieną tos pačios sporto šakos vyrų ir moterų klubą.
Būtent tuo ir nėra patenkinti kelių sostinės klubų vadovai, sukvietę žiniasklaidos atstovus į susitikimą.
Viešą kreipimąsi pasirašė Vilniaus „Riterių“ (futbolas), „Talentų futbolo akademijos“, sporto klubo „ARDAS“, „HC Vilnius“ (rankinis), „Ateities“ (futbolas), BFA (futbolas) vadovai.
Jie piktinasi, kad, finansuojant tik vieną konkrečios sporto šakos klubą, sukuriamas monopolis mieste ir konkuruoti itin sudėtinga.
„Riterių“ vadovas Janas Nevoina tikino, kad savivaldybės paramos jo klubas dar nėra gavęs, o štai „Žalgiriui“ kasmet iš savivaldybės biudžeto atriekiama po 850 tūkst. eurų. Jo manymu, dėl to Vilmos Venslovaitienės vadovaujamoje komandoje ir matome daug aukštos klasės legionierių, o „Riteriams“ tenka remtis daugiausiai jaunais futbolininkais.
„HC Vilnius“ pastaraisiais metais taip pat gyvena be finansavimo iš savivaldybės, nors kita sostinės komanda „Šviesa“, žaidžianti toje pačioje lygoje ir pernai tapusi šalies čempione, gauna po 98 tūkst. eurų kasmet.
Už finansavimo brūkšnio liekančių klubų vadovai tikina nenorintys gauti visų numatytų pinigų konkrečiai sporto šakai – jie aiškina siekiantys proporcingumo.
„Šį prašymą pasirašė klubai, kurie norėtų gauti tų pinigų bent kažkiek. Taip, yra vertinimo kriterijai, diskusijos, – kalbėjo J.Nevoina. – Mūsų tikslas nėra toks, kad būtų monopolija. Jei „Žalgiris“ geriau dirba, daugiau laimi, pagal vertinimo kriterijus jie gauna daugiau pinigų – tai natūralu, ar ne? Bet jei vienas iš savivaldybės gauna nulį, o kitas – milijoną, tuomet turtingesnis gali turėti žaidėjų iš kitų šalių, kurie yra kitos kvalifikacijos ir neša kitokį rezultatą.“
„HC Vilnius“ vadovas Kęstutis Lapinskas akcentavo, kad Lietuvos čempionate jo klubas yra vienintelis, negaunantis finansavimo iš savivaldybės.
„Jei visiems užsuktų kranelius, liktume vieni (juokiasi). Mes jau net ir įpratę taip suktis“, – šyptelėjo K.Lapinskas.
Savivaldybė: „Atsidurtume užburtame rate“
Vilniaus miesto savivaldybė, 15min paklausta, kodėl yra pasirinkta finansuoti vieną tos pačios sporto šakos klubą, tikina, jog taip siekiama tolygiau paskirstyti lėšas skirtingoms sporto šakoms.
„Norima eliminuoti riziką, kuomet iki šiol populiariausių sporto šakų, įskaitant futbolą ar krepšinį, klubai galėdavo gauti neproporcingai didelį finansavimą, o mažiau populiarios sporto šakos negalėdavo sukonkuruoti, – 15min teigė savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas. – Natūralu, jei būtų finansuojami trys profesionalūs futbolo klubai, ši sporto šaka gautų neproporcingai didelę dalį lėšų, kurias atimtų iš mažiau populiarių sporto šakų. Palyginti mažas finansavimas neleistų populiarinti ir taip mažai dėmesio sulaukiančio sporto, tad atsidurtume užburtame rate. Taip pat, manome, kad tikslinis profesionalių klubų finansavimas turi būti pakankamas, norint pasiekti geresnių rezultatų. Tai įmanoma pasiekti su didesniu ir labiau koncentruotu finansavimu, o ne išdalinant smulkias sumas visiems sporto šakoje veikiantiems klubams.“
Savivaldybė yra numačiusi, kad klubų paraiškos yra vertinamos individualiai, taip pat ekspertų grupėje. Tuomet pagal pateiktas išvadas teikiamos rekomendacijos administracijos direktoriui dėl finansavimo skyrimo.
Savivaldybę jau pasiekė susirūpinusių klubų vadovų kreipimasis, tačiau atsakymuose į 15min klausimus pažymima, jog anksčiau klubų vadovai dėl naujos tvarkos susirūpinimo nekėlė.
„Visos nuostatos ir sąlygos buvo svarstomos viešuosiuose klausymuose, į kuriuos minėti klubai buvo pakviesti, tačiau tuo metu savo klausimų ar pastabų savivaldybei jų atstovai neišreiškė“, – tikino A.Bužinskas.
