Anot S.Wormleightono, Didžiojoje Britanijoje jis nėra matęs nė vienos reklamos, kurioje būtų R.Meilutytė. Visą dėmesį susižeria kitas Plimuto olimpinis prizininkas – šuolininkas į vandenį Tomas Daley. Be to, Plimuto mokyklos direktorius prasitarė, kad mokykloje yra vystoma krepšinio programa, tad artimiausiu metu S.Wormleightonas tikisi iš Lietuvos prisivilioti ir krepšinio talentų.
– Kaip R.Meilutytė pasikeitė po olimpinių žaidynių? – 15min.lt paklausė S.Wormleightono.
– Manau, kad ji pradėjo žymiai labiau pasitikėti savimi. Pažiūrėkite, kai ji laimėjo, jai buvo labai sunku papasakoti, ką jaučia, bendrauti su žiniasklaida – visko buvo per daug. Manau, kad dabar Rūtai yra kur kas lengviau. Po olimpiados jau praėjo devyni mėnesiai, ji dalyvavo ne vienose varžybose, iškovojo naujų titulų ir dabar jau priprato prie dėmesio.
– R.Meilutytė yra didžiausia jūsų mokyklos žvaigždė?
– Pirmajame įžymybių sąraše ne tik Plimute, bet ir visoje Didžiojoje Britanijoje yra Tomas Daley. Jis yra kur kas labiau žinomas, turi savo TV programą ir nuolatos sukasi žiniasklaidos akiratyje. Žmonės labai juo domisi – ne tik kaip sportininku, bet ir kaip žvaigžde. Jis pats tikisi padaryti karjerą televizijoje, tad tuo dėmesiu mėgaujasi. Jeigu nusipirksite britų „Hello“ ar „O.K.“ žurnalus, T.Daley juose išvysite kiekvieną savaitę.
Jeigu mes būtume valstybė, bendroje medalių įskaitoje būtume užėmę 49-ąją vietą – laimėjome daugiau medalių nei 150 pasaulio valstybių.
– Vadinasi, Rūtos gyvenimas yra kur kas ramesnis?
– Taip. Žmonės tikrai žino ją, žino, kad ji olimpinė čempionė ir mokosi Plimute. Tačiau tokio žvaigždės statuso Rūta neturi. Kol kas. Bent jau tikrai ne tokį didelį kaip Lietuvoje.
Tomas yra geidžiamas reklamos veidas, o su Rūta nemačiau nė vienos reklamos. Ji dar nėra taip įsitraukusi į pramogų pasaulį.
– Taip yra dėl to, kad ji ne britė?
– Nemanau, kad tai yra pagrindinė priežastis. Tomas jau yra pilnametis, sprendimus priima pats. Rūtai atstovauja jos tėtis, ir jis ją saugo. Visiškai jį suprantu – pats turiu dvi panašaus amžiaus dukteris ir man sunku įsivaizduoti, ką daryčiau, jei jos vieną dieną taptų pasaulinėmis įžymybėmis.
– Ar Rūtos auksas buvo siurprizas jums ir mokyklai?
– Mes jau seniai žinojome, kad ji turi neeilinį talentą. Tikėjomės, kad olimpiadoje Rūta pasieks finalą. O kai ji buvo tokia greita kvalifikacijoje, galbūt pradėjome tikėtis medalio, tačiau aukso... Ne, mes to tikrai nesitikėjome.
– Ar po olimpinių žaidynių padaugėjo dėmesio jūsų mokyklai?
– Taip, olimpinėse žaidynėse dalyvavo keturi mūsų atletai – tai labai didelis skaičius vienai mokymo įstaigai. Jeigu mes būtume valstybė, bendroje medalių įskaitoje būtume užėmę 49-ąją vietą – laimėjome daugiau medalių nei 150 pasaulio valstybių.
Mūsų tikslai 2016-aisiais bus dar aukštesni. Rūtai liko ketveri metai mokytis, tad Rio de Žaneire ji turėtų dalyvauti kaip mūsų atstovė. Vis dėlto 2016-aisiais tikimės turėti daugiau mokyklos sportininkų olimpiadoje ir iškovoti daugiau medalių.
 |
| www.zimbio.com nuotr./Rūta Meilutytė |
– Ar mokykloje atsirado daugiau lietuvių?
– Taip, po Rūtos sėkmės pas mus pradėjo mokytis dar trys lietuviai. Du iš jų yra plaukikai.
– Ką manote apie R.Meilutytės sprendimą likti lietuve ir net nesvarstyti britų pilietybės klausimo?
– Visiškai sutinku su Rūtos nuomone – nesistengiame daryti jai jokios įtakos. Manau, kad ir britų visuomenė puikiai tai supranta – niekas nesistengia pavogti jos iš lietuvių (juokiasi). Mes esame visiškai patenkinti, kad ji sportuoja ir treniruojasi pas mus. Žinau, kad Rūta myli savo šalį, jai labai patinka grįžti į Lietuvą, aplankyti čia gyvenančią močiutę.
Turime 30-40 jaunų ir talentingų krepšininkų, jie čia dirba su gerais treneriais – ateityje galbūt pradėsime pas save vilioti ir Lietuvos krepšinio talentus
– Lietuvoje esate sportiniais ar mokslo tikslais?
– Turime 500 moksleivių, kurie nėra plaukikai. Čia lankomės tam, kad populiarintume savo mokyklą, pirmiausia ne iš sportinės, o iš mokslo pusės.
Turime šešiolika geriausių pasaulio jaunų plaukikų ir visada siekiame turėti stipriausius. Vis dėlto specialiai vilioti sportininkų mums jau nebereikia – ypač po olimpinių žaidynių. Laukiančiųjų sąrašas yra labai ilgas.
Pirmiausia noriu pritraukti mokinius, norinčius sunkiai dirbti ir būti geriausiais įvairiose srityse. Mūsų mokslo programa yra stipri ir nei plaukikai, nei kiti sportininkai nuolaidų negauna. Jie moksi lygiai tiek pat dalykų, kaip ir kiti mokiniai, tiesą sakant, iš jų tikimės netgi geresnių pažymių. Moksle ir plaukime reikia panašaus požiūrio – tu turi tikslą ir jo nuolat sieki. Tai būtina pritaikyti ir klasėje per pamokas – tada būsi ir puikus mokinys, ne tik sportininkas.
– Kaip su mokslais sekasi Rūtai?
– Jai visada buvo sunkiau dėl anglų kalbos. Kai Rūta čia atvyko, net itin gerai ją mokėjo. Plaukimo programa yra labi intensyvi – ji praleidžia po 6–7 valandas vandenyje. Dėl šios priežasties ji mokosi vienoje klasėje su metais jaunesniais mokiniais. Žinoma, dabar jos kalba yra kur kas geresnė, tačiau pirmosiomis dienomis tai trukdė gerai mokytis.
– Kodėl Plimute yra tokia stipri plaukimo programa?
– Pirmiausia dėl to, kad turime labai stiprių trenerių bazę. Antra, gerėjant plaukimo programai, pritraukiame ir vis geresnių plaukikų. Turime ne tik olimpinę čempionę, bet ir pasaulio, Europos, nacionalinių pirmenybių laimėtojų. Mūsų sportininkams priklauso per šimtą nacionalinių rekordų. Plaukimo programą pradėjome vystyti 2000-aisiais – tada turėjome tik 3–4 plaukikus.
Tačiau turime panašaus lygio šiuolaikinės penkiakovės programą, šiuo metu bandome vystyti krepšinį. Žinau, kad Lietuvoje jis yra labai populiarus. Turime 30–40 jaunų ir talentingų krepšininkų, jie čia dirba su gerais treneriais – ateityje galbūt pradėsime pas save vilioti ir Lietuvos krepšinio talentus (juokiasi).
