Glazgo „Tollcross“ darbuotojos jau dairėsi gydytojo, matydamos ant bendravimui su žiniasklaida skirto mėlyno kilimo išgriuvusį Lietuvos plaukiką.
„Ne, ne, man viskas gerai“, – kelis kartus pakartojo D.Rapšys, vis bandydamas atgauti kvapą ir sutramdyti netikėtą skausmą, pervėrusį kojas. Jis sėdėjo ir giliai kvėpavo visa krūtine, kol atlėgo.
„Būčiau pirmas, būtų euforija, gal neskaudėtų ir kojų, Bet, kai antras ir kojas skauda“, – paskui jau paaiškino plaukikas.
Jis buvo ką tik išlipęs iš baseino po pašėlusių lenktynių, kuriose ėmė dominuoti nuo pat starto.
Sklidinai žiūrovų užkimšta „Tollcross“ arena ūžė maksimaliais decibelais, nes dėl apdovanojimų tarp aštuonių plaukikų kovojo ir du britai – greta lietuvio penktajame take plaukęs Jamesas Guy ir Duncanas Scottas aštuntajame.
Tačiau D.Rapšys pradėjo finalą taip, kad net pirmenybių telismanas ruonis Bonnie turėjo likti išsižiojęs.
Lietuvis didžiąją distancijos dalį laikėsi daugiau nei pusę korpuso aplenkęs artimiausią varžovą. Dar viduryje distancijos jo persvara buvo ryški, o grybšniai – greiti ir tikslūs.
Tačiau ties 150 metrų riba, verčiantis salto prieš paskutinę 50 metrų atkarpą, D.Scottas pavijo D.Rapšį. Britas įsiveržė į priekį ir, rungtį įveikęs per 1 min. 45,34 sek., tapo čempionu, sukėlęs kelių tūkstančių žiūrovų tribūnoje triukšmo bangą.
„Plaukdamas nieko negirdėjau, bet kai paliečiau sienelę išgirdau, kad visa arena ošia – supratau, jog ne aš pirmas, – sakė D.Rapšys. – Bet gerai, kad antras.“
Lietuvis turėjo atlaikyti kitų jį šturmavusių plaukikų atakas. Rusas Michailas Dovgaljukas atsiliko 0,08 sek. ir laimėjo bronzą. Ketvirtas buvo britas J.Guy, kuriam iki D.Rapšio trūko 0,13 sek.
„Mačiau juos. Per trečiąjį 50 metrų pamačiau, kad po truputį artėja. Galvojau, kad palaikysiu laisviau, kad užtektų jėgų ketvirtajam 50 metrų. Bet buvo sunku, – sakė D.Rapšys. – Galvojau, kad einu tarp 1-3 vietų, bet dar ir Duncanas (Scottas) – jis buvo atsiplėšęs, ar ne?“
Su geriausiu sezono rezultatu (1 min. 45,13 sek.) ir geriausiais rezultatais atrankoje (1 min. 46,55 sek.) bei pusfinalyje (1 min. 45,33 sek.) pirmadienį, D.Rapšys pirmą kartą per savo karjerą buvo laikomas tokio aukšto rango varžybų favoritu.
„Finalas padaro savo. Tas ketvirtas takas, jaudulys. Atrodo, susikaupi, bet Europos čempionato finalas yra finalas. Kai ateini į ketvirtą taką ir visi plėšo iš visų pusių, – kalbėjo 23 metų panevėžietis. – Ryte dar plaukėsi gerai, bet nerimas jautėsi ir dieną.
Visi tikisi, pats tikiesi. Gal tai ir pakišo koją. Buvau susikaupęs, bet per pietus negalėjau užmigti – vis galvojau, kaip čia plauksiu, kiek ant kortos pastatyta. Per daug prisiimi ant savęs.
Finalas yra finalas. Visi sportininkai ten tokie (įsitempę) – iš veidų matosi. To neįmanoma pasipraktikuoti. Tik pačiame finale.“
D.Rapšys neslėpė, kad tikėjosi geresnio rezultato. Pusfinalyje jo pasiektas laikas finale būtų atnešęs auksą. Jo galvoje sukosi dar geresnis rezultatas - apie 1 min. 44 sek., o tai jau būtų greičiau nei pačiam Nyderlandų plaukimo legendai Piete Van Den Hoogebandui priklausantis Europos čempionatų rekordas (1 min. 44,89 sek.), pasiektas dar 2002 metais.
Šis pasiekimas liko, kaip ir vokiečiui Paului Biedermannui priklausantis pasaulio rekordas (1 min. 42 sek.), pasiektas 2009 metais, kuomet buvo leidžiama plaukti ilgais ir greitais poliuretano kostiumais.
Iki šiol D.Rapšio trofėjų sąrašas svarbiausiose plaukimo varžybose nebuvo ilgas – bronza 2016 metų Europos čempionate Londone plaukiant 200 nugara bei auksas ir bronza Europos trumpojo baseino (25 m) pirmenybėse Kopenhagoje, plaukiant 200 laisvuoju stiliumi ir nugara.
Olimpinio ilgio (50 m) baseine Glazge iškovotas sidabras turėtų šildyti labiau. Tačiau D.Rapšys to nejautė: „Medalis kaip medalis, bet rezultato tai gaila.“
