Mantas Marcinkevičius priverstas sugerti pralaimėjimą.
Buvęs irkluotojas, triatlono entuziastas, 16-48 pralaimėjo svarbiausią balsavimą per LTOK generalinę-rinkiminę asamblėją Dainai Gudzinevičiūtei, kuri išrinkta ketvirtai kadencijai.
Buvęs LTOK fondo vadovas, per rinkiminę kampaniją mėtęs pipirų savo buvusiai vadovei ir įgėlęs jai per paskutinę kalbą asamblėjoje prieš pat balsavimą, galiausiai įvykdė tik dalį savo išsakytų lūkesčių – sudrumstė vandenis, bet duoti lygios kovos 41 metų sporto valdininkui nepavyko.
Suprasti akimirksniu
- Mantas Marcinkevičius savo kalboje prieš pat rinkimus sakė:
- „Asmeniškai pavyko pabendrauti su dauguma jūsų, mane sužavėjo, kaip degė jūsų akys, kai pasakojote apie savo sporto šaką. Taip pat išgirdau apie daug problemų, su kuriomis susiduriate – dėl infrastruktūros, galbūt netinkamo finansavimo, – sakė M.Marcinkevičius. – Trys dalykai, dėl ko labiausiai skauda – netenkina sporto finansavimo sistema ir dydis, sporto medicina ir nepakankamas dėmesys jaunimui.“
- Jis teigė, kad atėjo laikas permainoms. „12 metų yra daug daugiau nei pakankamai, – apie nuo 2012 metų LTOK vadovaujančią D.Gudzinevičiūtę sakė M.Marcinkevičius. – Kaip ateina laikas keisti trenerius, taip ir čia ateina laikas pokyčiams. Tik būdami modernūs galime tikėtis šviesios ateities Lietuvos sportui.“
- Jis pristatė savo komandos narius: į gen. sekretoriaus pareigas pasiūlytą Vytautą Janušaitį, viceprezidento pareigoms siūlomus Elijų Čivilį, Eglę Balčiūnaitę ir Giedrių Gustą, o taip pat vėliau įvardino galimą iždininką – Vilių Aleliūną. „Mano komandoje yra nepriekaištingos reputacijos žmonės, su kuriais galima nuversti kalnus“, – sakė M.Marcinkevičius.
- Jis įvardino tris komandos pagrindinius tikslus: stipri bendruomenė, deramas sporto atstovavimas ir modernus olimpinio judėjimo valdymas.
- M.Marcinkevičius savo kalboje pažadėjo atvykti į visų sporto šakų varžybas, žadėjo skirti dėmesio jauniems talentams ir tiems, kurie karjeras jau baigė. Paminėjęs kelias problemas, tarp federacijų ryšį su savivaldybėmis, sporto medicinos klausimą, M.Marcinkevičius žadėjo susitikti su miestų vadovais, kad sukurtų planą, kaip būtų rengiami aukšto meistriškumo sportininkai.
- Vienas iš anksčiau nesakytų jo pažadų buvo paskirti po 50 tūkst. eurų kiekvienai federacijai. M.Marcinkevičiaus nuomone, tai pavyktų iš „Olifėjos“ dividendų ir iš verslo pritraukiamų lėšų.
– Mantai, ką jums sako šie rinkimai apie Olimpinį komitetą?
– Sporto bendruomenė pasirinko, reikia tikėti, kad pasirinko teisingai. Galiu tik nukelti kepurę prieš Dainą Gudzinevičiūtę.
Nėra net ir didelio apmaudo, nes rezultatas nebuvo artimas. Panašiai baigėsi, kaip prieš ketverius metus Emiliui Vaitkaičiui (buvęs plaukimo federacijos vadovas 2020 m. surinko 17 balsų).
Budizme sakoma: kai mokiniai pasirengę, ateina mokytojas. Tai galbūt čia mokiniai dar nėra pasirengę.
– Ko labiausiai trūko?
– Sporto sistema Lietuvoje yra ganėtinai supuvusi. Dar daug žmonių iš senosios kartos tebebalsuoja.
Kai kurių federacijų generaliniai sekretoriai, kiti darbuotojai išreiškė man palaikymą, bet pasikeitė sistema, dabar federacijos turi nebe po du balsus, o po vieną. Jei būtų daugiau balsų, garantuoju, kad rezultatas būtų kitoks.
Be to, balsavimo sistema įdomi. Prezidentės komandos žmonės beveik visi turi po du balsus. Matome ir niolika skėtinių organizacijų, iš kurių pusė realiai nieko neveikia, tik gauna iš LTOK dotaciją, o taip užsitikrinami balsai.
Ar bandysiu po ketverių metų? Šią minutę sunku atsakyti. Akylai stebėsiu D.Gudzinevičiūtės ir jos komandos darbus, nes jų rinkiminė retorika niekuo nesiskiria nuo ankstesnių – žada padaryti tai, ko nepadarė per 12 metų. Visuomenė tai mato, bet, deja, visuomenė čia nebalsuoja. Stebėsiu jų darbus, ar vykdys pažadus – aš šiek tiek tuo abejoju. Jei matysiu, kad LTOK veikla nekrypsta gera linkme, neatmetu galimybės kandidatuoti ir, matyt, nepasiliksiu to paskutinei minutei.
– Kodėl nepavyko pagerinti prieš ketverius metus kandidatavusio E.Vaitkaičio rezultato?
– Mano oponentė pajautė didesnį spaudimą nei prieš ketverius metus ir metė didesnius resursus į rinkimus, tarp jų ir finansinius. Kaip matote, kitaip nei mano atveju, jos rinkimų kampanija nėra vykdoma asmeninėmis lėšomis. Ji labai stipriai, daugiau padirbėjo, o rezultatas galiausiai panašus, nes tada buvo 67 balsuotojai, dabar – 64.
– Link kur sportas eis su D.Gudzinevičiūte?
– Sunku atsakyti. Aš manau, kad prezidentė jau yra pavargusi ir net nenori būti prezidente – tai matau ne aš vienas.
Už jos stovintys žmonės, kurie turi interesų, pabijojo pastatyti kitą kandidatą, nes nebūtų tiek svorio ir įdirbio.
– Ar regite save LTOK Vykdomajame komitete?
– Matysime. Jei tie 16 balsų pereis ir į Vykdomojo komiteto narių balsavimą, tai yra realu (netrukus paaiškėjo, kad pagal LTOK įstatus M.Marcinkevičius ir dauguma jos komandos narių negalėjo būti renkami į Vykdomąjį komitetą, – red.).
Tikiuosi, kad ten būsiu, o tada prezidentei bus ne taip patogu tęsti savo darbus tokiu pat tonu, kaip būdavo 12 metų. Pats esu ten dirbęs ir žinau, kad per Vykdomojo komiteto posėdžius, lyginant su irklavimo ar triatlono federacijomis, nėra demokratijos, viskas priimama vienbalsiai. Man patekus į VK, taip nebebūtų.
– Ar LTOK vadovo kadencijų ribojimas gali atsirasti ateityje?
– Maniau, kad LTOK prezidentė ištrauks šią kortą jau šiandien, nes jos anksčiau išsakyti melai, kad „negalima“, jos niekaip nepaliestų.
Jei įstatai būtų pakeisti, ji kaip IOC narė Vykdomajame galėtų dalyvauti iki 72 metų, kol praras IOC narės statusą (leidžiama iki 70 metų).
Manau, kad jie gali, bet nenori. Patogu sakyti, kad valstybė neduoda pinigų. Matysime, bet abejoju. Iš Dainos girdėjau, kad biudžetinių pinigų – niekada. Nes tai viešieji pirkimai, auditai – to nenorima.
– Prieš rinkimus žadėjote lygesnę kovą – ar per pokalbius su federacijomis sulaukėte pažadų, kurie nebuvo išpildyti?
– Mano kampanija, susitikimai su LTOK nariais – man negaila to laiko, nors ir turiu padėkoti šeimai, kad leido jį skirti rinkimams. Negaila nuvažiuotų šimtų kilometrų, valandų susitikimams. Vis tiek dauguma atsivėrė – gal neiškart, bet atvėrė skaudulius. Jie bijo tų permainų, visi įvardino, kad permainų nori, bet baimė didesnė už norą. Tą šiandien ir pamatėme.
Manau, kad priverčiau išeiti prezidentę iš komforto zonos labiau nei pats buvau išėjęs. Matėme per viešus išėjimus, tai rodė ir kūno kalba.
Be to, metė įvairių resursų – ir žmogiškųjų, ir finansinių, kad užsitikrintų solidžią pergalę, nes nenorėtų situacijos 40 prie 60 paskutinę dieną, nes tada tikrai bet kaip galėtų pakrypti. Kaip kažkas rašė, visi geri rinkimai nulemiami iki rinkimų. Jie pasistengė ir taip padarė.
– Ką turite galvoje „metė finansinius resursus“?
– Yra galimybė pažadėti ir padėti vieniems ar kitiems nariams. Nenoriu teisinių reikalų, tad neįvardinsiu, bet yra apmokėtų sąskaitų šiais metais iš LTOK fondo. Jis dabar dirba „į minusą“, bet pagal kažkokius nenustatytus kriterijus remia įvairiomis sumomis kai kuriuos narius. Taip daroma įtaka, kažkuria prasme – nusiperkami balsai. Taip jau buvo, ir, kol yra Daina, bus ir toliau. Tuo neverta stebėtis.
– Kaip įsivaizduojate savo artimiausius darbus per ketverius metus?
– Vilniaus sporto centre direktoriumi esu pagal terminuotą sutartį, dar liko treji metai. Manau, kad pakankamai laiko, kad susitvarkytume tai, ką norime padaryti, nors jau sutvarkėme duomenų sistemą, treneriams atlyginimus pakėlėme. Manau, kad pavyks pabaigti darbus. Nors nesu LTOK prezidentas, minu ir ministerijos, ir Sporto agentūros slenksčius. Daug sportininkų centre, tarp jų du Aleknos, Kotryna Teterevkova. Jie pakibę nežinomybėje, nes turėtume juos paleisti nuo 19 metų, kaip sakau „į gatvę“, nors norisi sudaryti vienodas sąlygas tiems, kurie iki 19 metų ir tiems, kuriems daugiau nei 19 metų. Dabar Lietuvos sporte daug „myliu-nemyliu“.
– O kitose pareigosite liksite?
– Man buvo siūloma tapti Lietuvos triatlono federacijos prezidentu, bet rengiuosi likti vykdomajame komitete ir prisidėti kitais darbais.
Po metų baigsis kadencija irklavimo federacijoje. Visko gali būti. Dar nesu nusprendęs, bet galima būtų pasimatuoti temperatūrą su Mindaugu Griškoniu ir namų aikštelėje prieš žengiant į platesnę.
– Ar M.Griškoniui pavyks eiti dvi pareigas – būti LTOK generaliniu sekretoriumi ir vadovauti Lietuvos irklavimo federacijai?
– Jis norėjo priešlaikinių rinkimų, bet vykdomajame komitete atkalbėjome. Nelabai tikiu, kad Mindaugas dirbs generaliniu sekretoriumi. Jis turės šią poziciją, antpečius ir kai reikės poniai Gudzinevičiūtei, fotografuosis su politikais. O darbus dirbs kiti žmonės. Bet linkiu jam sėkmės, bendrus darbus tikiuosi tęsti dar metus irklavimo federacijoje, kur pasidalinę kuruojamomis sritimis. Tikiu, kad profesionalumo užteks abiem.
– Tai galbūt kandidatuosite dėl irklavimo federacijos vadovo posto?
– Neatmetu galimybės.
– Ar nebijote, kad prarasite asamblėjos dalyvio statusą, kad galėtumėte po ketverių metų vėl kandidatuoti į LTOK vadovo rinkimus?
– Įstatų keitimų reiktų daug. Tačiau dar dirbdamas LTOK esu girdėjęs, kad labiausiai vadovę neramina, kad dabar per lengva patekti kandidatuoti.
Aš esu jau sakęs, kad iš tiesų tai labai sudėtinga ir labai mažai kas gali. Įstatus pakeisti gali, tikiuosi, kad atlaisvins galimybes, o ne apsunkins. Tikiuosi, kad tie 16, kurie palaikė mane dabar, palaikys ir toliau.
