Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) rinkimai baigėsi prieš daugiau nei mėnesį, bet Mantas Marcinkevičius nesudeda visų ginklų.
Rinkimus dėl komiteto prezidento posto Dainai Gudzinevičiūtei pralaimėjęs 41 metų sporto valdininkas per Lozanoje įsikūrusį sporto arbitražą siekia su savo komanda patekti į LTOK vykdomąjį komitetą, į kurį lapkričio 11 dieną Vilniuje per generalinę rinkiminę asamblėją buvo išrinkti kiti asmenys.
Tądien renginys viename Vilniaus viešbučių pakrypo netikėtai, nes po nesėkmės varžantis dėl prezidento pozicijos M.Marcinkevičius su komandos nariais buvo neprileisti prie rinkimų į vykdomąjį komitetą.
Suprasti akimirksniu
- Skandalas įvyko per LTOK prezidento rinkimus, kuomet jau buvo aišku, kad Daina Gudzinevičiūtė surinko daugiau balsų (48) už Mantą Marcinkevičių (16), bet dar buvo renkamas LTOK Vykdomasis komitetas.
- Rinkimams pirmininkavęs Česlavas Okinčicas paskelbė, kad M.Marcinkevičius, jį palaikę Vytautas Janušaitis, Elijus Čivilis, Eglė Balčiūnaitė, Giedrius Gustas, Vilius Aleliūnas, o taip pat Simona Krupeckaitė, negavo teisės būti renkamiems į Vykdomąjį komitetą.
- D.Gudzinevičiūtei besišypsant, LTOK teisininkas Laimonas Pivoras paaiškino, kad įstatų punktai nurodo, kad generalinėje asamblėjoje LTOK nariams atstovauja tos organizacijos prezidentas arba įgaliotas asmuo, kuris turi balsavimo teisę generalinėje asamblėjoje.
- Anot LTOK teisininkų, įstatus rinkimams kaip kandidatas į prezidentus atitikęs M.Marcinkevičius galėjo rungtis dėl LTOK vadovo posto, bet negalėjo dalyvauti Vykdomojo komiteto rinkimuose, nes būdamas Lietuvos irklavimo ir triatlono federacijų viceprezidentu nebuvo nei prezidentu, nei turėjo tų federacijų įgaliojimus.
- Taip užribyje liko ir jo komandos nariai bei S.Krupeckaitė, nors prieš rinkimus jie buvo įtraukti į kandidatų sąrašą būti Vykdomojo komiteto nariais.
- Tuo metu į situaciją jautriai sureagavo orientacinio sporto atstovas V.Aleliūnas, papriekaištavęs, jog prieš rinkimus jo ir kitų pavardės buvo patvirtintos kaip kandidatų į Vykdomojo komiteto narius.
- Į jo priekaištus rinkimams pirmininkavęs Č.Okinčicas atsakė. „Kai tvirtinome kandidatūras, turėjome omenyje, kad jos yra tinkamai pateiktos, dėl to į sąrašą ir įtraukėme. Bet prieš asamblėjos sesiją vyko dalyvių registracija, įskaitant ir kandidatus į vykdomąjį komitetą. Šitie žmonės nepateikė tinkamų įgaliojimų, tik dėl to išbraukėme juos iš sąrašo. Mes tikrai nenorime braukti dirbtinai, bet yra teisė, yra tvarka. Manau, ateityje mes arba nauja komisija jau turės omenyje, kad iš kandidatų nuo pat pradžių reikia išsireikalauti visų įgaliojimų.“
Antradienį M.Marcinkevičiui išplatinus trumpą pranešimą spaudai apie skundą arbitraže, 15min paprašė jo argumentuoti šį žingsnį.
– Kaip reagavote tada į sprendimą neleisti jums ir jūsų komandai nedalyvauti rinkimuose į LTOK vykdomąjį komitetą ir kodėl neprieštaravote per pačius rinkimus?
– Kaip pamenate, iškart po prezidento rinkimų balsavimo daviau visiems žurnalistams interviu, ir kalbėjau apie tai, kad esu nusiteikęs ateinančius ketverius metus skirti jėgų ir laiko dalyvaujanti LTOK veikloje iš arti, o ne stebėtojo vaidmenyje. Kai prieš ketverius metus Emilis Vaitkaitis dalyvavo rinkimuose, jis neteikė kandidatūros į vykdomąjį komitetą, o tik į prezidento pareigas – t.y. viskas arba nieko.
Aš kandidatavau ir į prezidento pareigas, ir į vykdomojo komiteto nario poziciją, bet tada įvyko akibrokštas. Aš ir mano komanda buvo išbraukti, o kartu su mumis ir Simona Krupeckaitė – matyt ją paaukojo kaip pėstininkę, kad viskas atrodytų objektyviau.
Rimčiau analizuoti ėmėme po rinkimų, kai geriau suvokėme, kad rinkimai nebuvo sportiški, ne pagal olimpinę chartiją – buvo neskaidru