Į filmo apie legendinį Lietuvos biatlonininką premjerą atvyko ir 1984 m. Sarajevo olimpinėse žaidynėse biatlono estafetės varžybose aukso medalius su juo iškovojusios SSRS rinktinės nariai D.Vasiljevas (Sant Peterburgas) ir S. Bulyginas (Minskas).
„Stengiuosi susivaldyti, pasirodyti kiek rimtesnis, tačiau tikrai labai jaudinuosi. Labai dėkoju filmo idėjos autoriams. Man labai patiko, tai – įspūdinga. Sunku apibūdinti, kaip dabar jaučiuosi“, – po filmo apie legendinę pergalę kalbėjo A.Šalna.
Vyras pasakojo, kad ir šiuo metu nėra nutolęs nuo sportinės veiklos – dabar treniruoja jaunimą. A.Šalna teigė, kad turi labai daug patirties, kuria nori dalintis.
– Ar dažnai tenka prisiminti tas sėkmingas Sarajevo žiemos žaidynes? – paklausė žurnalistai A.Šalnos.
– Aš dirbu treneriu, todėl prisiminti tai tenka neretai. Kai pasakoju savo treniruojamiems atletams, kur buvau, kur dalyvavau – visada prisimenu Sarajevą.
– Ar vis dar išlikęs apmaudo jausmas, kad nepavyko laimėti medalio individualiose varžybose?
– Viskas pasimiršta, aišku. Nors būna dienų, kai pagalvoju, kad norėčiau sugrąžinti laiką atgal. Tokiomis akimirkomis vis dar būna truputį gaila.
– Filme minėjote, kad visada ko nors siekiate. Gal galite atskleisti, kokie dabar jūsų planai?
– Aš visada noriu laimėti, mano laipteliai niekada nesibaigia. Kai laimiu jaunių etapą, noriu laimėti jaunimo, kai laimiu jaunimo, noriu suaugusių ir t.t. Visų laiptelių niekada nepasieksiu, bet visada stengiuosi.
Baigęs sportininko karjerą A.Šalna treniravo Sovietų Sąjungos moterų biatlono rinktinę. Nuo 1991 m. penkiolika metų buvo JAV biatlonininkų rinktinės vyriausiasis treneris. 1994 m., 1998 m., 2002 m. ir 2006 m. olimpinėse žiemos žaidynėse – JAV olimpinės biatlono rinktinės vyriausiasis treneris.
