Pasaulio valstybės pasirenka įvairius būdus, kaip atlyginti savo sporto herojams už aukščiausius olimpinius pasiekimus.
Indonezija po pastarųjų žaidynių Tokijuje savo čempionams badmintonininkams paskyrė penkias karves, naują namą, mėsos kukulių restoraną ir dar solidžią sumą (apie 350 tūkst. dolerių), – anot portalo swimswam.com.
Malaizija už olimpinius medalius Paryžiuje žada automobilius, o Kazachstanas – butus: už auksą trijų kambarių, už sidabrą – dviejų, o už bronzą – vieno.
Austrija laikosi toliau nuo mašinų ir nekilnojamojo turto ir siūlo beveik 17 tūkst. eurų vertės filharmonijos suvenyrinių monetų.
Irakas vien už patekimą į olimpines žaidynes skyrė prizus savo futbolo komandai ir sunkiaatlečiui, o tai yra žemės sklypai, mėnesinės stipendijos ir 7 tūkst. dolerių premijos.
Tuo tarpu Pietų Korėja pažadėjo olimpinių medalių laimėtojus atleisti nuo karinės tarnybos (18 mėnesių).
Yra valstybių, kurios mano, kad didžiausias atpildas yra medaliai, šlovė ir garbė, o ne pinigai. Tarp tokių šalių yra Didžioji Britanija, Norvegija, Švedija, Suomija, Airija.
Tarptautinis olimpinis komitetas, nors ir gauna milžiniškas pajamas už transliacijas ir reklamą, piniginių prizų nedalina.
Užtat pirmą kartą žaidynių istorijoje savo sporto šakos žvaigždėms premijas numatė „World Athletic“ – už aukso medalius pasaulinė lengvosios atletikos valdžia žada po 50 tūkst. dolerių (46 tūkst. eurų) Paryžiuje čempionais tapsiantiems lengvaatlečiams.
O Lietuva?
Kaip ir anksčiau, už olimpinėse žaidynėse užimtas 1–8 vietas numatytos valstybės premijos. Taip pat ir rentos, kokias dabar gauna ir anksčiau olimpinėse žaidynėse suspindę sportininkai.
Iš principo premijų ir rentų dydis kinta nežymiai – tai skaičiuojama pagal šalies bazinių socialinių išmokų dydį.
Pavyzdžiui, šiuo metu bazinės išmokos dydis yra 55 eurai, o už pirmą vietą olimpinėse žaidynėse Lietuvos atletui atiteks 3049 išmokos.
Kitaip tariant, už olimpinį aukso medalį Paryžiaus žaidynėse mūsų
