Šalies vadovą inicijuoti įstatymų pakeitimus paskatino periodiškai pasikartojančios situacijos, kai sporto bendruomenė ir visuomenė kelia klausimą, kodėl taip skirtingai valstybė reglamentuoja skatinamąsias priemones – premijas, stipendijas ir rentas – sportininkams už pasiektus aukšto meistriškumo laimėjimus, rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.
Skaičiuojama, kad premijų suvienodinimas po kiekvienų žaidynių kainuotų apie 1,4 mln. eurų. Paralimpinės žaidynės, kaip ir olimpinės, vyksta kas 4-erius metus.
Rentų, mokamų už aukščiausius sportinius pasiekimus jau po karjeros pabaigos, suvienodinimas valstybei kasmet atsieitų apie 350 tūkst. eurų.
Pagal dabartinį įstatymą, premijos olimpiečiams ir paralimpiečiams skiriasi 6,5 karto. Po Tokijo paralimpinių žaidynių Vyriausybė nusprendė padvigubinti premijas paralimpiečiams, tačiau sprendimą priėmė tik šiems metams.
Tokijo paralimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai šiemet iškovojo trečią vietą plaukimo, dziudo ir aklųjų riedulio sporto šakose – premijas gaus aštuoni sportininkai ir keturi treneriai.
Prezidento nuomone, valstybės skatinamosios priemonės turėtų būti skiriamos laikantis lygiateisiškumo principo, atsižvelgiant į kriterijus, susijusius tik su pačių varžybų organizavimo tvarka, bet ne su jose dalyvaujančių sportininkų galia.
Įtvirtinant asmenų lygiateisiškumo principą svarbu, kad atitinkamo rango varžybos ir jose dalyvaujantys sportininkai būtų vertinami vienodai pagal jų pasiektus rezultatus, o ne pagal turimą galią.
Todėl, prezidento nuomone, būtina panaikinti Sporto įstatymo 23 straipsnyje paralimpinių, kurčiųjų ar specialiųjų žaidynių prizininkų išskyrimą atskirai nuo olimpinių žaidynių ar atitinkamos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatų prizininkų, o Sporto įstatymo 25 straipsnyje – nustatytą skirtingą valstybės rentų paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių laimėtojams mokėjimo tvarką nei olimpinių žaidynių dalyviams.
Šiuo metu toks skirtingas premijų, valstybinių rentų reglamentavimas a priori įstatymo lygmeniu žaidynes, organizuojamas atskirai tam tikrą negalią turintiems žmonėms, išskiria į kitokio rango varžybas. Toks varžybų išskyrimas tik pagal jose dalyvaujančių sportininkų turimą galią ir atitinkamai žemesnis jų pasiektų aukšto meistriškumo rezultatų vertinimas laikytinas išankstine diskriminacija negalios pagrindu.
Inicijuodamas Sporto įstatymo pakeitimus Prezidentas siekia panaikinti išankstinę diskriminaciją negalios pagrindu, paskatinti visus asmenis, nepriklausomai nuo jų negalios, siekti aukščiausių sporto rezultatų.
Prezidentas tikisi, kad vieša konsultacija dėl Sporto įstatymo pakeitimų paskatins visuomenę ir sporto bendruomenę įvertinti siūlomas permainas, pareikšti savo nuomonę ir išsakyti pastabas dėl inicijuojamų įstatymo pakeitimų.