Kadangi dviračių judėjimo kultūra Lietuvoje tikrai kyla, labai tikėtina, kad dalyvių etapuose galėtų būti dar daugiau. Tik turbūt dalis iš potencialių dalyvių nedrįsta registruotis ir išbandyti savo jėgų.
Vienas labiausiai patyrusių Lietuvos dviratininkų, 37 metų Vytautas Kaupas, kuris dešimtmetį mynė pedalus įvairiose profesionalų komandose, iš arti mato kiekvieno „Jeep MTB dviračių maratonų taurės“ etapo dalyvius. Jau ne vienerius metus dviračių parduotuvė „Velonova“, kurioje Vytautas ne tik konsultuoja pirkėjus, bet ir prižiūri, remontuoja dviračius, yra MTB lenktynių partnerė, todėl dalyvių „parko“ kaita – matoma lyg ant delno.
„Visada daugiausia darbo būna prieš pirmą etapą Druskininkuose. Atrodo, kad žmonės išsitraukia savo dviratį iš rūsio ar sandėliuko, nubraukia dulkes ir jau varžybų vietoje prašo būtiniausių paslaugų – paveržti, pareguliuoti, sutepti, pripūsti... Matome, kad iki starto lieka vos keliolika minučių, o eilė prie mūsų lauko dirbtuvių – netrumpėja, – dalijasi įspūdžiais V.Kaupas. – Mūsų paslaugos varžybų vietoje – nemokamos, tad yra net tokių, kurie tuo naudojasi. Tačiau galime pagrįstai teigti, kad dėmesio dviračiams lietuviai skiria vis daugiau. Jie supranta, kad dviratis – irgi transporto priemonė. Jeigu niekam nekyla klausimai, kad reikia reguliariai keisti automobilio variklio alyvą, padangas, ratų guolius ar stabdžių trinkeles, tai ir dviračių mėgėjai jau suvokia, kad technikai reikia nuolatinės priežiūros“.
Jo teigimu, dabar dažnas dviračių mėgėjas seka savo treniruočių režimą, žino, kiek kilometrų nuvažiuoja, todėl ir į dviračių dirbtuves užsuka reguliariai: „nuvažinėjus“ vienus ar kitus mazgus juos būtina keisti naujais, o toks „beveik mirusio“ dviračio remontas tikrai kainuos brangiau nei reguliarios serviso procedūros.
Į pradedančiųjų, kurie lenktynėse mina maždaug 25 kilometrų ratą, kategoriją pretenduoja tie, kurie nori išmėginti save. Antra vertus, jei jautiesi turįs pakankamai ištvermės, reikia ir tinkančio varžyboms dviračio. Turbūt tai dažnu atveju ir yra stabdis tiems, kurie turi namuose kažkokį dviratį, bet nežino, ar juo galėtų startuoti varžybose. „Jeigu planuoji važiuoti vieną MTB maratonų taurės ratą, tikrai nereikia labai brangaus dviračio. Bet ir tas, kuriuos mes vadiname kavos pertraukėlės dviračiais, nelabai tiks. 200 ar 300 eurų kainuojantys dviračiai ne visada gali atlaikyti lenktynių trasos iššūkius. Nebrangių dviračių detalės neskirtos rimtiems išbandymams: pavyzdžiui, ratų ašys bijo staigių smūgių, o duobių ar šuolių lenktynėse tikrai bus. Gali lūžti tokių dviračių ratlankiai, ištrūkti stipinai... Galbūt ir pasieksite finišą, bet iškart po etapo gali tekti dviratį remontuoti. Todėl jei planuojate dalyvauti varžybose, pasikonsultuokite su pardavėjais – jie patars, koks dviratis geriausiai atitinka jūsų ambicijas ir poreikius“, – pasakoja pašnekovas.
Kokio dydžio ratai – 26 ar 29 colių – nėra svarbu. Aišku, 29 colių ratai suteikia tam tikrų privalumų įveikiant nelygias kelio vietas, duobes, jie leis važiuoti greičiau, tačiau jei neturite tikslo būti čempionu, tiks ir senesnis 26 colių ratus turintis MTB dviratis. O jei norite važiuoti ir greitai, ir komfortiškai, ir nekvaršinti galvos dėl dviračio mazgų tvirtumo, nusiteikite investuoti apie 1000 eurų – už tiek galima nusipirkti mėgėjo poreikius puikiai atitinkantį dviratį.
„Ratai ir rėmas yra du bene svarbiausi dalykai. Svarbu atkreipti dėmesį, kokią garantiją rėmui suteikia dviračio gamintojas. Žinomi gamintojai, suteikiantys savo produkcijai neriboto laiko garantiją, siūlo ypač tvirtus rėmus. Todėl BMC, „Specialized“, „Cannodale“, „Trek“ ar kiti yra savotiškas kokybės ženklas – paprastai rimtas gamintojas savo dviračiams naudoja ir aukštesnės klasės detales, todėl klientas gali būti ramus, jog pasirinko patikimą ir ilgaamžį dviratį. O tokie dviračiai, kurių gamintojai rėmui suteikė, pavyzdžiui, dvejų metų garantiją, tikrai ilgai netarnaus. Pažįstame žmonių, kurie „prisiriša“ prie vieno ar kito dviračio: rėmas lieka tas pats, o mes pastoviai atnaujiname kitus mazgus: stabdžius, pavarų perjungimo mechanizmus ir t.t.“, – pasakoja Vytautas.
Patyręs dviračių profesionalas siūlo ir dalyviams atlikti tam tikrus namų darbus. „Pavyzdžiui, Vilniaus etapo trasoje padangų oro slėgis turi būti kiek mažesnis, o Žagarės etapui oro reikia įpūsti daugiau, nes čia trasoje yra mažiau šaknų. Kvalifikuotą patarimą gauti tikrai nesudėtinga, dviračių bendruomenė labai geranoriška, bendraujanti, tiesiog reikia pasidomėti, kad pirmas kartas varžybose netaptų nusivylimu. Vertėtų sureguliuoti dviratį taip, kad jis atitiktų sportininko kūno fiziologiją – tokią paslaugą irgi teikia daugelis dviračių parduotuvių ar servisų“, – būtinybę pasiruošti varžyboms akcentuoja dviračių sporto profesionalas.
„Jeep MTB dviračių maratonų taurės“ ketvirtas šių metų etapas Ignalinoje vyks rugpjūčio 11 dieną. Varžybų organizatoriai šį etapą vadina karališkuoju, todėl kviečia išbandyti jėgas 25 km distancijoje. Aišku, jei jaučiatės ištvermingi, turite, pavyzdžiui, karboninį dviratį ar norite varžytis su pačiais pajėgiausiais, rinkitės 3 ratų (75 km) nuotolį. Jei ilgasis nuotolis jums kol kas atrodo neįveikiamas iššūkis, išmėginkite save trumpiausioje arba vidutinėje (2 ratų, 50 km) distancijoje. Treniruotėms ar dviračio paruošimui varžyboms laiko dar yra. Todėl prisijunkite prie tos tūkstantinės besišypsančių žmonių kompanijos, kuri rugpjūčio 11 dieną stos į nelengvų varžybų startą Ignalinoje. Nugalėkite savo nuovargį ir tingulį trasoje ir iškelkite rankas į viršų prie finišo linijos.
