– Kokia vaikų mitybos situacija skurdžiose pasaulio šalyse?
– Išsivysčiusių šalių gyventojų akimis, vaikų badavimo statistika pasaulyje skamba žiauriai. Sunku suvokti, kad greta kasdien gausiai išmetamo maisto (red. KTU Maisto instituto duomenimis, 2017 m. vienas žmogus Lietuvoje išmetė vidutiniškai 56 kg maisto), kažkur pasaulyje vyksta priešingi dalykai. Statistika rodo, kad kasdien po 17 tūkstančių vaikų mirė iš bado ir tai atrodo kraupiai. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra tik 20 šalių, kuriose vaikai badauja. O prie EPBO šalių, dar vadinamų turtingųjų klubu, prisijungus Lietuvai narių valstybių šiame klube bus net 36. Atrodo, jei kiekviena stipri šalis pasiimtų globotinę, tai pasidalinus visiems turėtų užtekti maisto, bet, deja, taip nėra. Problema yra didžiulė ir tokio lygio vaikų mirtingumas išlieka.
– Kas yra badavimas ir kokios jo pasekmės?
– Medicinine prasme badavimas skiriamas į paprastąjį ir stresinį badavimą. Stresinis yra ligos sukeltas badavimas, kuomet dėl ligos metu išsiskiriančių medžiagų slopinamas apetitas. Tad kalbėdami apie situacijas, kurias ir sprendžia UNICEF projektas, turime omenyje paprastąjį badavimą, kuomet bendrąja prasme trūksta maisto kiekio, bet gali trūkti ir atskirų maistinių medžiagų. Paprastasis badavimas dar yra paskirstomas į visišką ir dalinį badavimą. Visiškas, kuomet trūksta ne tik kalorijų, bet ir visų maistinių medžiagų, o dalinis – kuomet stokojama kai kurių maistinių medžiagų, pavyzdžiui vitaminų, ar, kas stebima dažniausiai, baltymų. Šiuo atveju kalorijų kiekis taip pat yra nepakankamas.
Pradėkime nuo to, kad jei paprastasis badavimas nutinka besilaukiančiai mamai, tai toks vaikas bus mažesnio svorio, su didesne apsigimimo ir lėtinių ligų rizika. Be to, vaikučiai, kurie gimsta nepritekliuje gyvenančioms mamoms, yra žymiai mažiau atsparūs infekcijoms. Vėlgi, pasaulio statistika rodo, kad badaujančių vaikų augimas ir vystymasis įvairių antropometrinių duomenų (ūgio, svorio) atžvilgiu reikšmingai skiriasi nuo pilnavertę mitybą gaunančių mažylių. Pavyzdžiui, ūgio stoka pagal amžių. Čia stebima, kad badaujantys vaikai yra net iki 33 procentų žemesni negu visavertę mitybą turinčių vaikų populiacija.
Yra Afrikos kraštų, kur žmonės pagal ūgį yra labai aukšti, tačiau ten registruojamas svorio trūkumas, siekiantis maždaug 30 procentų. Tad gali būti vizualiai aukštesnis, bet labai lieknas žmogus. Badaujančių vaikų pilvo apimtis ženkliai didesnė, stebimi sunykę raumeniniai audiniai, poodinis sluoksnis. Gausu nuotraukų, kurios mūsų pasaulio žmogui atrodo iš senos senos praeities, koncentracijos stovyklų, o iš tiesų tai šių dienų vaikų nuotraukos. Jei išgyvena, tokių vaikų laukia sulėtėjęs vystymasis kas, be abejo, turi ženklios ženkliai įtakos ir sveikatos būklei ateityje.
– UNICEF vaikų bėgimo tikslas – surinkti lėšas, už kurias bus nupirkta penkis eurus kainuojanti speciali baltymais prisotinta riešutų pasta, kurios užtenka 5 dienoms pamaitinti dėl prastos mitybos išsekusį vaiką. Kaip vertinate šį produktą ir ką reiškia penki eurai mitybos prasme?
– Pažiūrėkime, kas tai yra. Vienoje šalyje už penkis eurus galima užtikrinti pilnavertę dienos mitybą ir išgelbėti gyvenimą, o kitur ne daug ką už juos ir nusipirksi. Tokie tad kraštutinumai kalbant apie maisto kainas pasaulyje. Grįžtant prie maisto kainų varganose šalyse, išties reikia labai nedaug, kad pajudintumėm esminę mitybos grandinę ir užtikrintumėm vaikui nors truputį sveiko raciono.
Riešutų pasta yra puikus pasirinkimas, maistingas tiek kalorijų ir baltymų, tiek kitų maistinių medžiagų atžvilgiu. Be abejo, nėra nė vieno produkto ar patiekalo, kuris suteiktų visas reikalingas maistines medžiagas, bet pasirinktasis produktas yra tikrai maistingas ir tinkamas. Juolab, patinka vaikams. Aišku, tik išsivysčiusiuose kraštuose turim situaciją, kai vieną produktą mėgstu ir valgau, o kito ne. Badaujantiems vaikams tai vargu ar aktualu, visgi, kodėl ir tokio vaiko nepalepinti parinkus ne tik naudingą, bet ir skanų, vaikišką emociją atliepiantį produktą?
– Kokia šiandien vaikų mitybos situacija Lietuvoje?
– Mityba yra vienas iš veiksnių, atsakingų už bendrą žmogaus sveikatos būklę. Šiandien mes turime didesnę galimybę rinkis valgyti sveikiau, tik nebūtinai tą darom. Daugybę metų Lietuvoje atliekami gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys rodo, kad pagal įtaką sveikatai maistą renkasi vos iki 15 procentų gyventojų, o pagrindinis kriterijus yra kaina. Kita vertus, informacijos apie maisto produktus, jų įtaką sveikatai turim daug, tačiau ji nesusisteminta.
Širdies kraujagyslių ligos, vėžys, cukrinis diabetas, nutukimas, tai ligos varginančios tiek Europos, tiek ir Lietuvos gyventojus. O vienas pagrindinių rizikos veiksnių, skatinančių šių ligų atsiradimą bei vystymąsi – netinkamas maitinimasis.
Giliau pažiūrėjus Lietuvos statistikos dinamiką, mūsų vaikų sveikatos būklė nėra gerėjanti. Nors ūgiu mūsų vaikai truputėlį aukštesni, lyginant su ankstesnių kartų vaikais, vertinant svorį matome, kad šalyje po truputį daugėja nutukusių vaikų. Nereikia manyti, kad nutukimas yra tiesiog perteklinė mityba ir čia viskas gerai. Išsivysčiusiuose kraštuose nutukusiam žmogui šalia kitų diagnozių dažnai randame diagnozę mitybos nepakankamumas. Tai reiškia, kad tas asmuo, nežiūrint jo didelės kūno masės, kas gali būti ir vaikui, serga įvairiomis ligomis dažniau. Tai sietina su maistinių medžiagų stoka atsirandančia gausiame, bet nevisaverčiame racione. Mūsų kraštuose tokie dalinio badavimo atvejai irgi yra stebimi, o išraiška gali būti, tarkim, anemija. Tad tai lazda su dviem galais. Neturim įsivaizduoti, kad badaujantis žmogus – tai tik labai lieknas, išsekęs asmuo.
Svarbu žinoti, kad nevisavertis, nesubalansuotas racionas labai žaloja tiek vaiko, tiek suaugusiojo organizmą. Nes tiek didesnė nei norma, tiek mažesnė nei norma kūno masė reiškia sveikatos rizikos didėjimą. Taigi, išsivysčiusiuose kraštuose susiduriam su daliniu badavimu, kuomet trūksta vienos ar kitos medžiagos. Tai lemia didžiulė maisto pasiūla, galimybės rinktis pataikaujant skoniui, o ne pagal įtaką sveikatai ir mažas fizinis aktyvumas.
– Tai ką gi turi valgyti mažieji bėgikai, kad startas bėgime būtų sėkmingas?
– Mažieji bėgikai neturėtų bėgti alkani. Bent jau prieš valandą pavalgę pusryčius, jei tai bus rytinis bėgimas, ar kitą maistą, kuriame būtų kompleksinių angliavandenių. Puikus pasirinkimas mažajam bėgikui – likus valandai iki bėgimo sušveisti dubenėlį košės. Didelės reikšmės kokia košė nėra, tai gali būti košė virta piene, skaninta sviestu ar uogomis.
Apie UNICEF vaikų bėgimą
UNICEF vaikų bėgimas – tai linksmas 500 m -1 km bėgimas vaikams nuo 2 iki 14 metų, skirtas padėti nuo bado ir mirtinų ligų kenčiantiems Mozambiko vaikams. Tai – didžiausias ir prasmingiausias vaikų bėgimas Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamas, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Unicef Lietuva 25-mečiui skirtas UNICEF vaikų bėgimas šį pavasarį vyks 5 Lietuvos miestuose – gegužės 18 d. Kaune, gegužės 27 d. Kretingoje, birželio 2 d. Klaipėdoje, birželio 8 d. Druskininkuose, birželio 15 d. Vilniuje.
Užregistruoti vaiką į UNICEF vaikų bėgimą ir užtikrinti, kad jis gautų rėmėjų dovanojamus UNICEF marškinėlius ir medalį galima sumokant 5 eurų „Svarbus kiekvienas vaikas“ mokestį. Už šią Jūsų sumokėtą 5 eurų paramą bus perkama speciali baltymais prisotinta riešutų pasta, kurios užtenka penkias dienas maitinti dėl prastos mitybos išsekusį vaiką Mozambike. Registracija vyksta čia.
Per šešerius metus vargingiausių pasaulio šalių vaikams skirtuose UNICEF bėgimuose dalyvavo daugiau kaip 10,3 tūkstančiai mažųjų bėgikų, padariusių per 7,7 mln. žingsnių. Vaikams iš skurstančių šalių buvo paaukoti 56 632 eurai, kurie išgelbėjo 7 079 dėl prastos mitybos išsekusius vaikus Mozambike ir Malavyje bei padėjo paskiepyti nuo tymų 10 000 Nepalo vaikų.
