„Šitas įstatymas sukėlė visuomenėje gana didelį nepasitenkinimą, ir priėmėme išvadą, kad šį projektą reikia grąžinti Vyriausybei, vien dėl to, kad jame yra daug dalykų, kurie taisytini, dėl vartojamų sąvokų, kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių įstaigų kompetencijų, kūno kultūros pamokų, rentų mokėjimo. Įstatymas turi veikti sporto bendruomenei, jai tarnauti, turi būti atsižvelgta į jų norus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė ŠMK narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Smirnovas.
ŠMK vadovas Eugenijus Jovaiša sakė, kad praėjusios Vyriausybės parengtas naujos redakcijos Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektas grąžinamas siekiant „mažiau turėti socialinės įtampos“.
„Komitetas gavo įvairiausių atsiliepimų, prašoma jautriai įsiklausyti į visų žmonių poziciją. Komisijos ir komiteto sprendimas čia savalaikis, mažiau turėti socialinės įtampos ir bendru sutarimu atsižvelgiant į daugelio nuomones padaryti įstatymą kuo geresniu“, – pabrėžė E.Jovaiša.
Pasak K.Smirnovo, daugiausiai įtampų kelia įstatymo nuostatos dėl skirtingų rentų dydžių, mažesnes numatant neįgaliems sportininkams, taip pat naujoji valdžia nesutinka su kūno kultūros pamokų skaičiaus sumažinimo nuo dabartinių trijų iki dviejų.
„Pagrindinis dalykas – neįgaliųjų rentos, kur prezidentė, Seimo pirmininkas pasisako, daugelio politikų nuomonė, kad rentos turėtų būti vienodos. Kitas klausimas dėl kūno kultūros pamokų, nes naujajame įstatyme numatytos dvi, o senajame buvo trys valandos, mes taip pat pasisakome, kad išliktų trys pamokos“, – sakė K.Smirnovas.
Pagal projektą, olimpinių žaidynių pirmos vietos laimėtojai turėtų teisę gauti 27 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžių (1026 eurai) rentą; olimpinių žaidynių 2–3 vietos, į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionato pirmos vietos laimėtojai – 23 BSI dydžio (874 eurai) rentą; į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionato pirmos vietos, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių pirmos vietos laimėtojai – 21 BSI dydžio (798 eurai) rentą.
Šiuo metu sportininkai turi teisę gauti 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (1225 eurai) rentą. Taip pat dabartinis įstatymas daugiau sportininkų leidžia gauti rentą, pvz., į ją gali pretenduoti sportininkai, ne mažiau kaip tris kartus tapę olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionais arba olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionais, ir pasaulio rekordininkais.
Taip pat „valstiečiai“ nesutinka ir su nauja siūloma sportuojančių sveikatos patikra. „Dėl sporto naujame įstatyme numatyta, kad visi, norintys sportuoti, privalo tikrintis specializuotuose sporto centruose, ką tai reiškia? Kai Lietuvoje yra penki sporto centrai, į juos visi turės suvažiuoti, suvežti vaikus ir juos ten tikrinti, kai šeimos gydytojas nuo gimimo augina vaiką, žino jo ligas ir negalės išrašyti pažymos, kad vaikas gali sportuot“, – kalbėjo K.Smirnovas.
„Praktiškai 70 proc. projekto reikia keisti, ir dėl to jis grąžinamas Vyriausybei, kad į visus pasiūlymus atsižvelgtų ir sudėtų į naują įstatymą“, – reziumavo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.
Prieš Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento remiamą naujos redakcijos Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektą pasisako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, nepritarimą viešai pareiškę yra kai kurie sportininkai.