Kiekvienas tokiame renginyje bent kartą dalyvavęs jums atsakytų paprastai – „viskas bus gerai, tiesiog bėkite savu ritmu ir mėgaukitės“. Bet psichologiškai pasiruošti bėgimui – pravartu.
Kalbėdami apie bėgimo psichologiją specialistai visų pirma pataria nevengti minčių apie startą, kliūtis ar galimas nesėkmes. Patarimas vienas – atsisėsti ir ramiai apgalvoti, visus įmanomus variantus, juos įsivaizduoti ir nuo jų nebėgti.
Minios jausmas
Vienas didžiausių nerimą keliančių dalykų – didžiulė minia. Baiminamasi, kad ši „neš“ greičiu, kuris „nepatogus“ bėgti, kad sunku bus palaikyti svetimą tempą, o vėliau ir įveikti visą distanciją. Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad pirmieji kilometrai su minia turbūt yra labiau smagus malonumas nei minia. Ne vienas bėgikas drąsiai teigtų, kad to, kaip įveikė pirmuosius kilometrus, nė nepamena. Renginio ir šventės euforija užplūsta visus, žmonių daug, todėl visa minia tikra nebėga tokiu tempu, kurio neįmanoma palaikyti.
Kur gi čia psichologija? Mokėti savo malonumą kiek patramdyti. Viena didžiausių klaidų iš tiesų pasiduoti euforijai ir nekontroliuoti greičio bei kvėpavimo – su džiugesiu bėgti kiek įkabinant ir tada, kai minia jau ima sklaidytis, pajusti, jog jėgų liko ne taip ir daug.
Psichologai pataria netgi bandyti įsivaizduoti startą, tai, kaip daug žmonių bėga aplinkui, o pats viskuo džiaugiesi, tačiau mintyse nuolat save pristabdai. Ypač pradedantiesiems ir nedaug bėgiojantiems patartina pirmuosius kilometrus iš viso bėgti itin lėtai, pasimėgaujant, kol kūnas apšils, kvėpavimas susitvarkys. Pagreitinti, kaip sako bėgikai, visada spėsite – jei turėsite jėgų, kai liks trečdalis distancijos, ar kiek mažiau. Vis dėlto, svarbiausia nusiteikti – nepersistengti iš pradžių ir nepasiduoti bandos jausmui.
Galvoti apie savo galimybes ir tikslus
Po kelių kilometrų minia ima retėti – kiekvienas atranda savo greitį, ritmą ir bėgti tampa lengviau. Vis dėlto, net ir tada veikiausiai pasitaikys tokių, kurie jus aplenks. Jei turite jėgų, aišku, galite palaikyti tempą, tačiau svarbiausia – įvertinti savo galimybes. Vienas sunkiausių dalykų – nepamiršti kokį tikslą sau išsikėlėte pagal savo galimybes. Jei jūsų tikslas tiesiog įveikti maratoną ar pusmaratonį – nepamirškite to, nesekite paskui sportininkus ir mėgėjus, kurie tai daro galbūt dešimtą kartą ir treniruojasi kur kas ilgiau nei jūs. Turėkite su savimi laikrodį ir sekite sau įprastą ritmą.
Vienas sunkiausių dalykų – nepamiršti kokį tikslą sau išsikėlėte pagal savo galimybes.
Kelkite sau tikslus ir dėliokite mintis prieš bėgimą ir tiesiog ramiai jį vykdykite. Bėgimo metu kilusi mintis „kiti gali, tai ir aš galiu“, gali privesti prie to, kad apskritai neįveiksite atkarpos arba pasidarysite sau žalos. Pasitreniravimui išbėkite pabėgioti į parką ar intensyvią gatvę, kur vieni bėga greitai, kiti užsiima savo reikalais, išmokite būti tuo pačiu metu ir minioje, ir su savimi.
Neidealizuokite
Nusiteikimas bėgimui – iš tiesų labai svarbus, tačiau nesistenkite idealizuoti bėgimo. Sveika galvoti, kad įveiksite distanciją, įveiksite save, tačiau negalvokite, kad tai padarysite itin lengvai. Tai sumažina jūsų psichologinį budrumą ir jei nutiktų taip, kad dėl vienų ar kitų priežasčių sektųsi prasčiau, būtų sunku su savimi kovoti.
Nebijokite pagalvoti ir apie dalykus, kurie galėtų sulėtinti jūsų bėgimą, galbūt priverstų pailsėti. Geriau yra galvoti „nieko tokio, jei tektų pabėgti ir lėčiau“ nei „negaliu sustoti nė akimirkai“. Pirmuoju atveju, būsite lengviau atsipalaidavę ir distanciją pavyks įveikti lengviau. Apgalvokite visas įmanoma situacijas, bandykite jas realiai ir ramiai įsivaizduoti.
Sustoti ir paeiti – jokia gėda
Vienas blogiausių dalykų, ką galite padaryti – užsiprogramuoti kokiam nors rezultatui, kurį trūks plyš norėsite įveikti. Reikalauti iš savęs, ugdyti save, tikrai reikia, tačiau kirsti finišo liniją drebančiam ir mėlynu veidu – nėra didingas pasiekimas.
Negerai užsiprogramuoti ne tik todėl, kad tada sunkiau susitaikyti su tuo, kad viskas vyksta ne taip, kaip planavote, bet ir todėl, kad „būtinybė“ kelią įtampą. Pasąmonėje mes nuolat save dirginame, tik nesustok, tik nelėtink tempo, bėgti streso būsenos nėra garas pasirinkimas.
Jei nesusitvarkėte su kvėpavimu, jaučiate, kad bėgimas tampa pernelyg sunkus, nebijokite smarkiai prilėtinti tempą ar net minutę paeiti. Atsivėsinti, atsigaivinti. Specialistai nepataria tokiu atveju gerti didžiulį kiekį, tačiau galima mažais gurkšneliais gerti vandens ar nealkoholinio alaus, taip atgaivinsite kūną. Nemaža dalis bėgikų nebijo pasisakyti, kad be kelių ėjimo pertraukėlių pirmųjų maratonų įveikti nepavyko. Visa tai – natūralu ir to visiškai nereikia bijoti. Ir visa tai vėl liečia nusiteikimą, kaip psichologiškai būsite nusiteikę ir kam pasirengę.
Būtinai pagalvokite ir apie tai, koks laukia jausmas, kai lėčiau ar greičiau, bet pavyks įveikti distanciją.
Pagalvokite apie finišą
Bandydami įsivaizduoti savo bėgimą, galvokite ne tik apie tai, kaip reikės įveikti ilgą distanciją, kaip sunku bus visą laiką kontroliuoti save, kaip reikės tvarkytis su kvėpavimu ar sekti ritmą. Būtinai pagalvokite ir apie tai, koks laukia jausmas, kai lėčiau ar greičiau, bet pavyks įveikti distanciją. Apie užplūdusią euforiją.
Psichologai pataria sugalvoti ir tai, kaip save apdovanosite įveikę distanciją. Tai, anot jų, padeda nuraminti mintis, motyvuoti save ir vyti šalin nerimą. Iš anksto nusimatykite, kaip save pamaloninsite – mėgstamų ledų porcija, nealkoholiniu alumi, masažu, mėgstamomis salotomis, šokolado batonėliu, pienišku kokteiliu ar kuo tik pasvajojate.
