Likus porai savaičių iki Paryžiaus olimpinių žaidynių, Lietuvos olimpinės rinktinės sudėtis yra aiški.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas patvirtino pusšimčio atletų komandą, kuri bus gausesnė nei 2021 metų žaidynėse, nors į olimpinį traukinį nepavyko įlipti Lietuvos krepšinio rinktinei, bet menkesnė nei per daugumą kitų žaidynių.
„Turime 50 atranką praėjusių sportininkų, – po posėdžio ketvirtadienį sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Per Tokijo žaidynes gavome „dovanų“ dar penkis (prieš pat ir per žaidynes gerų žinių tada sulaukė irklavimo keturvietė ir treko dviratininkė Olivija Baleišytė, red.). Dabar galime tikėtis arba ne, bet fiksuotas skaičius yra 50. Padidėti gali tik išskirtiniu atveju, o mes lauksime rezultatų iš tų, kuriuos turime.“
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos olimpiečių skaičius vasaros olimpinėse žaidynėse mūsų šaliai atkūrus Nepriklausomybę:
- 1992 m. Barselonoje – 47 (laimėti 2 medaliai)
- 1996 m. Atlantoje – 61 (1 medalis)
- 2000 m. Sidnėjuje – 61 (5 medaliai)
- 2004 m. Atėnuose – 59 (3 medaliai)
- 2008 m. Pekine – 71 (5 medaliai)
- 2012 m. Londone – 62 (5 medaliai)
- 2016 m. Rio de Žaneire – 67 (4 medaliai)
- 2021 m. Tokijuje – 42 (1 medalis)
- 2024 m. Paryžiuje – 50.
– Kaip vertinate 50-ies olimpiečių skaičių ir kaip reagavote į krepšinio rinktinės nepatekimą? – buvo paklausta D.Gudzinevičiūtė.
– Mes lyginame ne su Tokijo žaidynėmis, o su anksčiau vykusiomis, kai turėjome centralizuotą pasirengimą. Rio de Žaneire buvo 67, tad mano manymu dabartinis skaičius rodo, kad smarkiai atsiliekame. Turime atminti, kad šis skaičius padidėjo iš tokių sporto šakų, prie kurių valstybė neprisidėjo: tai ir žirginis sportas (2 olimpiečiai), visiškai pinigų negavo paplūdimio tinklinio merginos (2 olimpietės), nes federacija negalėjo prisidėti prie jų pasirengimo. Tad galutinis skaičius iš dalies atspindi mūsų lygį, o iš dalies – ne.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos olimpiečiai Paryžiuje:
- Plaukimas: Danas Rapšys, Rūta Meilutytė, Aleksas Savickas, Kotryna Teterevkova, Andrius Šidlauskas, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas;
- Breikas: Dominyka Banevič
- Šiuolaikinė penkiakovė: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė
- Lengvoji atletika: Mykolas Alekna, Andrius Gudžius, Martynas Alekna, Ieva Gumbs, Edis Matusevičius, Airinė Palšytė, Liveta Jasiūnaitė, Dovilė Kilty, Diana Zagainova, Gabija Galvidytė, Modesta Justė Morauskaitė
- Baidarių ir kanojų irklavimas: Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas, Artūras Seja, Andrejus Olijinikas
- Akademinis irklavimas: Viktorija Senkutė, Giedrius Beliauskas, Kamilė Kralikaitė, Ieva Adomavičiūtė, Dovilė Rimkutė, Donata Karalienė, Dovydas Stankūnas, Domantas Stankūnas
- Imtynės: Mindaugas Venckaitis, Gabija Dilytė
- Žirginis sportas: Justina Vanagaitė, Andrius Petrovas
- Buriavimas: Viktorija Andrulytė, Rytis Jasiūnas
- Gimnastika: Robertas Tvorogalas
- Dviračių sportas: Rasa Laleivytė, Olivija Baleišytė, Vasilijus Lendel
- Vyrų krepšinio 3 prieš 3 rinktinė: Evaldas Džiaugys, Gintautas Matulis, Šarūnas Vingelis ir Aurelijus Pukelis
- Paplūdimio tinklinis: Monika Paulikienė, Ainė Raupelytė.
- Paskutiniu metu dviem olimpiečiais sumažėjo – buvo žinių apie raitelį Aistį Vitkauską ir plaukiką Kristupą Trepočką. Ar jus nustebino šie faktai?
– Dėl Aisčio Vitkausko buvo netikėta. Mums žirginio sporto dalyvavimas bendrai yra iššūkis, niekada nebuvome susidūrę su veterinarijos, licencijų ir kitais klausimais. Žirginis sportas mums dar yra mįslingas, tad tai, kad atrankos nepraeina kažkoks žirgas, kai atranką praėjo sportininkas, – mums buvo keista.
Kalbant apie plaukimą, tai pasaulinės plaukimo federacijos labai keistas sprendimas, ar kažkokia klaida, bet tai jų atsakomybė. Žinojome jau anksčiau, savo kanalais bandžiau sužinoti, ar dar galima kažką pakeisti, bet gavau atsakymą, kad ne, nes sprendimas jau priimtas.
Tokių nukentėjusių komandų yra ir daugiau, aš girdėjau apie aštuonias. Manau, kad sportininkams tai didelis smūgis, labai gaila, kad taip nutiko, bet vadovavomės senomis taisyklėmis, nežinodami, kad yra ir naujos, – galbūt plaukimo federacija nepasidomėjo laiku.
– Kokie yra olimpiečių tikslai medalių atžvilgiu?
– Dar formaliai jie nėra olimpiečiai, nes tokiais tampa, kai grįžta iš žaidynių su akreditacija.
Kaip visada neįvardinsiu pavardžių, bet norai yra dideli, viltys didėlės. Šiandien kiekviena federacija pasisakė, kokios yra viltys, bet kartais jos būna realios, o kartais – ne. Visi norime, kad sportininkas pasirodytų kuo geriau.
Mūsų šių metų toks tarsi šūkis yra „Vienybė“, tad nepamirškite, kad tie, kurie važiuoja į olimpines žaidynes, yra elito elitas. Net jei jie finišuoja paskutinėje vietoje, vis tiek yra elitas.
– Anksčiau valdžios atstovai kalbėjo apie tikslą 2028 metais turėti 100 olimpiečių, dabar šis skaičius yra pusiaukelėje. Skaičiaus prasme tai daugiau nei Tokijoje – kaip vertinate tendenciją apie šimtą olimpiečių?
– Po Tokijo žaidynių buvo daug nusivylusių, šalies prezidentas mus pasikvietė, mes išsakėme daug pastabų, lūkesčių ir norų. Deja, valstybinės institucijos net į dalį jų neatsižvelgė. Nors dabar yra didesnis skaičius, jei kažkas kardinaliai nesikeis, tiktai nebus šimto. Net jei bus pozityvios permainos, apie šimtą galvoti 2028 metais Los Andžele yra absoliučiai nerealu.
O jei įvyktų kardinalios permainos – būtų atsisukta į sportininkų aprūpinimą, medicininį ir mokslinį aptarnavimą, – viską, ko dabar labai trūksta, galima būtų planuoti apie 70 sportininkų. Dėl šimto galiu lažintis su bet kuo iš bet ko – deja.
Visur auga ir normatyvai, kaip ir šiandien sakė lengvosios atletikos federacijos atstovai. Bandoma tuo paaiškinti, kad mūsų nepadaugėja, bet iš tikrųjų pasaulis žengia į priekį technologijomis, inventoriumi, atsistatymo priemonėmis. Mes atsiliekame.
– Tarptautinis olimpinis komitetas neseniai atnaujino neutralių atletų sąrašą (16 rusų), kažkiek baltarusių. Ukrainiečiai kalbėjo apie rekomendacijas savo šalies sportininkams kaip elgtis susiduriant su neutraliais sportininkais? Ar mūsų sportininkams yra numatytos gairės ar rekomendacijos siekiant išvengti provokacijų?
– Mes vedėme nedidelį seminarą mūsų sportininkams apie įvairius reikalavimus, kaip elgtis olimpiniame kaimelyje, antidopingo procedūras, kaip bendrauti su žiniasklaida, nes tai irgi įpareigoja olimpinė chartija. Įspėjome, kad jei varžovas bus neutralus atletas, o labiau tikėtina, kad tai gali būti Baltarusijos sportininkai (nes Rusijos sportininkų jeigu bus mūsų atletų varžybose, tai juos galima bus skaičiuoti ant vienos rankos pirštų), kad jie pasidomėtų per savo atstovus, kokie yra reikalavimai. Visi pamename Ukrainos fechtuotoją, kuri atsisakė paspausti ranką varžovei, o tai buvo normali praktika, ypač derinant iš anksto.
Prašiau mūsų sportininkų išsiaiškinti, ar kokios nors savo pozicijos demonstravimas paskui jiems nekainuotų akreditacijos – t.y. diskvalifikacijos.
– Kaip suprasti trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusias olimpiečių palydėtuves, jei rinktinę patvirtinote ketvirtadienį, o dar bus palydėtuvės liepos 16 ir Prezidentūroje. Tai nesusikalbėjimas?
– Reiktų klausti ministerijos. Su manimi tai derinama nebuvo, aš gavau kvietimą tik praėjusią savaitę, bet iš anksto parašiau, kad dalyvauti negalėsiu, nes vakar buvau išvykusi. Gal tada klauskite ministerijos, nes mes seniai paskelbėme, kad mūsų išlydėtuvės bus liepos 16 dieną Prezidentūroje.
