Nuo visos 1 241 022 eurų sumos krepšiniui paskirti 83 procentai (1 030 000 €) projekto lėšų. Visiems kitiems sportiniams žaidimams – kartu sudėjus futbolą, rankinį, tinklinį, regbį, ledo ritulį – susidaro tik 211 022 eurų arba 17 procentų nuo visos sumos.
Nereikėtų pirštais rodyti į miesto Kūno kultūros ir sporto skyrių, tarsi pastarasis taip pateikė projektą Tarybai tvirtinti, ir juo labiau į tik prieš kelias dienas skyriaus vedėjo pareigas pradėjusį eiti Mindaugą Šivicką.
Posėdžio svarstymo metu ne vienas Kauno miesto Tarybos narys teigė, kad lėšos jau kelinti metai skirstomos neskaidriai, neaiškiais kriterijais, nedalyvaujant sporto ekspertams. Taigi kas tas paslaptingasis institutas, skirstantis lėšas? Kodėl slepiami skirstymo principai nuo lėšas gauti pretenduojančių klubų ar komandų? Ar čia vadovaujamasi Stalino principu dalinti Europą?
Būtina išdrįsti ir viešinti apie mokesčių mokėtojų biudžeto lėšų skirstymą, kai sprendimai priimami neaiškiai, neskaidriai, nesivadovaujant kriterijais.
Viešai akcentuoju (tą patį sakiau Gerbiamiesiems Tarybos nariams ir posėdžio metu, kai buvo suteikta man galimybė kalbėti) tokio ydingo lėšų skyrimo pasekmes:
1. Nesudarius minimalių galimybių studentijai (palankiausias amžiaus tarpsnis siekti sportinio tobulumo) atstovauti Kauno miesto komandoms, miesto tarybos nariai skatins juos emigruoti į užsienį ir taip miestas praras intelektinį potencialą, mokesčių mokėtojus bei žlugdys miesto pažangą. Šiuo metu net keturi Lietuvoje išugdyti rankininkai (dvi merginos ir du jaunuoliai), tapę Austrijos piliečiais, atstovauja Austrijos šalies rinktinėms.
2. Miestas ir šalis praras ypatingai reikšmingas investicijas, skirtas sporto mokymo įstaigų veiklai (bazių išlaikymas, išvykos į varžybas, atlygiai treneriams) jaunimui besimokant mokyklose. Šios investicijos ne tik nueis perniek, bet jomis puikiai pasinaudos užsienio klubai: veltui įsigiję sportininkus, juos vėliau sėkmingai perparduos dar kitiems užsienio klubams. Taigi rusiškas biznis, kai pusvelčiui parduodama žaliava ir brangiai perkamas iš tos žaliavos pagamintas produktas. Negi Gerbiamieji tarybos nariai, kurie balsavo už tokį projektą, vadovaujasi agresyviosios Rusijos veiklos principais? Ar balsavusieji nepajėgūs suvokti, kad jie žlugdo jaunimo edukacinį vyksmą?
3. Nesudarant Lietuvos sportinių žaidimų komandoms tapti profesionaliomis komandomis, nesudaromos galimybės lygiaverčiai varžytis su užsienio šalių klubais ir tinkamai atstovauti šalies rinktinėms. Štai kodėl kitų sportinių žaidimų Kauno komandos prarado turėtus sportinius rezultatus. Norėčiau priminti, kad Kauno „Granitas“ 1987 metais laimėjo Europos rankinio taurę, o Kauno moterų „Žalgirio“ komanda net du kartus 1967 ir 1968 metais laimėjo Europos čempionų rankinio taurę.
4. Viena ranka duodama o kita atimama, nes siekiant gauti lėšų privalu treniruotis ir žaisti Dariaus ir Girėno sporto centre, kur vienos Europos rankinio taurės rungtynės kainuoja 579 eurus, Lietuvos čempionato rungtynės 260 eurų ir treniruotė 130 eurų. Vakarų šalyse municipalinė valdžia klubams suteikia sporto bazes nemokamai. Dariaus ir Girėno sporto centrui Kauno miesto taryba skyrė 130 329 eurus, bet klubai vis dėlto už treniruotes ir rungtynes privalės mokėti.
5. Skiriant lėšas komandoms, kuriose žaidžia užsienio šalių sportininkai, padedama būsimų šalių rinktinėms parengti būsimus varžovus. Tokius klubus remti turėtų privatus verslas, tik jau ne mokesčių mokėtojų lėšas skirti kitų šalių sportininkams treniruoti!
Neapeliuojant į kitas komandas, kurioms nusišypsojo sėkmė ir kieno tai palankumas ar nemalonė skirstant lėšas, vis dėlto esminiais dviem kriterijais turėtų būti: 1) meistriškumas; 2) atstovavimas tarptautinėje erdvėje. Žinoma, reikėtų atsižvelgti ir į kitus kriterijus – pavyzdžiui, žiūrovų lankomumas. Tačiau turėtų būti aiškus kiekvieno kriterijaus svertinis indeksas.
„Šaukštai po pietų“ – tarsi taip atrodytų mano atviras laiškas. Vis dėlto aš taip nemanau. Būtina išdrįsti ir viešinti apie mokesčių mokėtojų biudžeto lėšų skirstymą, kai sprendimai priimami neaiškiai, neskaidriai, nesivadovaujant kriterijais. Juk gyvenimas nesibaigia. Kauno sportinių žaidimų komandos tebeatstovauja Kauno miestui – bent jau Kauno moterų rankinio komanda ACME-ŽALGIRIS, kuri Kaunui po 23 metų sugrąžino Lietuvos taurę ir jau ketverius metus ją vis laimi, o Lietuvos čempionatų auksą sugrąžino po 31 metų ir vis laimi, dalyvauja Europos taurės ir Baltijos lygos varžybose.