2010 11 20

Lietuvos regbio talentas Bloškys aikštėje vengia muštynių

„Jei neįstosiu į universitetą, važiuosiu žaisti į užsienio klubą“, – tokią savo ateitį mato kylanti Lietuvos regbio žvaigždė Vytaras Bloškys.
V.Bloškys išsiskiria greičiu
V.Bloškys išsiskiria greičiu / LRF nuotr.

Lietuvos jaunimo rinktinės triumfu pasibaigusiame Europos U–20 čempionate V.Bloškys buvo išrinktas finalo ketverto naudingiausiu žaidėju. Bet prisiimti nuopelnų dėl pergalės jis nė nemano. Greičiu ir žaidimu vienas prieš vieną varžovus pranokstantis atletas neslėpė – jam dar reikia išmokti geriau matyti aikštę.

Šiaulių „Baltrex“ komandos regbininko nuomone, aukščiausią iki šiol Lietuvos rinktinės skrydį lėmė visos komandos vienybė.

„Mes puikiai pažįstame vienas kitą, ne vienerius metus kartu rungtyniaujame įvairaus amžiaus rinktinėse, daugelis kartu žaidžia ir klubuose. Todėl esame gerai susižaidę. Be to, reikia įvertinti ir puikų trenerio darbą. Neturėjome daug laiko pasirengti čempionatui, bet spėjome tapti tikrai vieninga komanda“, – paaiškino 19–metis sportininkas.

Vengrijoje vykusiame Europos čempionato lemiamame etape Vytauto Kalinausko treniruojami lietuviai pusfinalyje 21:6 įveikė šveicarus, o finale 15:11 palaužė varžybų šeimininkus vengrus. Bronzą iškovojo varžybų favoritus ukrainiečius parklupę šveicarai.

„Trečiajame kėlinyje tik mes ir šveicarai buvome linksmi. Vengrai ir ukrainiečiai neturėjo kuo džiaugtis“, – po kiekvienų regbio varžybų vykstantį tradicinį vakarėlį, kuris vadinamas trečiuoju kėliniu, prisiminė Europos jaunimo čempionas.

Žemyno čempionatas buvo paskutinės šį sezoną varžybos. Tad dabar V.Bloškys galės daugiau laiko skirti savo draugei Dovilei. Taip pat – ir mokslams. Kitąmet sportininkas ketina stoti į Šiaulių universitetą.

Šiauliuose su tėvais gyvenantis regbininkas vidurinę mokyklą baigė jau pernai. Juokiasi, kad šie metai jam – tarsi atostogos, nes niekur nesimoko. Todėl niekas neblaškė kelyje į pagrindinį tikslą su Lietuvos jaunimo rinktine.

Vytarai, ar pergale tikėjai dar prieš turnyrą Vengrijoje?

Prieš turnyrą – tikrai ne. Patikėjau tik įpusėjus finalo pirmajam kėliniui, kai pamačiau, kad galime kontroliuoti žaidimą, turime iniciatyvą.

Europos čempionato finalo ketvertas – sunkiausios varžybos, kuriose teko dalyvauti?

Sunkiau buvo atrankos grupės varžybose Bosnijoje ir Hercegovinoje. Nes ten tik pačioje pabaigoje išsikapstėme. O čia varžovams reikėjo mus vytis.

Vengrijoje mūsų galimybės buvo vertinamos prasčiausiai tarp keturių komandų. Pusfinalyje favoritais buvo vadinami šveicarai. Bet aš jų nebijojau, nes su jais buvau žaidęs dar U–18 varžybose. Finale favoritai irgi buvome ne mes. Ukrainiečiai išvis buvo labai „pasikėlę“. Gal dėl to nieko ir nelaimėjo.

Sezonas baigtas. Ką dabar veiksite?

Ir toliau rinksimės į treniruotes, palaikysime sportinę formą. Vėl rimčiau dirbti pradėsime tik likus maždaug mėnesiui iki naujo sezono. Tiesa, sugrįžęs iš Vengrijos dar nebuvau treniruotis.

Ar daug sveikinimų sulaukėte po Europos čempionato?


Daugybę. Sveikino draugai, giminės. Net tie, kurie, atrodė, mažiausiai žino šią sporto šaką.

Gal po Europos čempionato pasipylė pasiūlymai iš užsienio klubų?

Tai kad ne. Man atrodo, kad šįkart varžybose nebuvo daug agentų, stebinčių žaidėjus.

Pasiūlymų buvo anksčiau. Iš Prancūzijos. Pirmą kvietimą gavau dar visai jaunas.Tiksliau treneriui pasakė, kad norėtų su manimi pasirašyti ilgalaikę sutartį. Tėvai tikrai nebūtų išleidę. O kitas pasiūlymas buvo po U–18 čempionato prieš dvejus metus, kai buvau baigęs vienuoliktą klasę. Bet aš atsisakiau, nes norėjau baigti mokyklą.

Kurios šalies klube norėtum žaisti?

Labiausiai – Airijoje. Nes ten regbis yra svarbiausias žaidimas. Prancūzijoje, Anglijoje populiariausias – futbolas.

Ar jau dabar pragyveni iš regbio?

Ne. Tik kai atstovauju rinktinei, gaunu maistpinigius. O šiaip žaidžiame be jokio atlyginimo.

Ką rinksiesi toliau – mokslą ar profesionalų regbį?

Jei šiemet nepavyktų įstoti į universitetą, norėčiau išvažiuoti į užsienio klubą.

Ką veiki, kai nesportuoji?

Labiausiai patinka būti su draugais. Savaitgalį ir kokį klubą nueiname.

Ar Šiauliuose praeiviai atpažįsta regbininkus?


Pažįsta. Juk nedideli tie Šiauliai. Visi žino, kas ką veikia.

Jei nebūtum šiaulietis, ar būtum tapęs regbininku?

Manau, kad ne. Jaunystėje daug klaidžiojau, išbandžiau futbolą, lengvąją atletiką. Bet atėjo į mokyklą treneris ir surinko žaidėjus į regbio treniruotes. Dauguma vėliau išėjo, atėjo naujų. O aš likau, nes gerai sekėsi.

Į 2016 metų olimpinių žaidynių programą įtrauktas vadinamasis mažasis regbis. Ar žaidžiate jį?

Taip. Man neblogai sekasi ir didžiajame, ir septynetų regbyje. Ir abu labai patinka. Tik didžiojo regbio varžybos dažniau vyksta. Su septynetų komanda per metus žaidžiame tik vieną ar du turnyrus.

Kokie esminiai skirtumai tarp šių regbio rūšių?

Septynetų regbyje mažiau grumtynių, reikia daugiau greičio, ištvermės. Gal ir proto.

Ar Lietuvos rinktinė turi galimybių patekti į 2016 metų olimpiadą?

Turi. Tik reikia rimtai auginti komandą. Jau dabar yra surinkti 16–mečiai, 17–mečiai, kad kartu treniruotųsi. Ir varžybose jie neblogai pasirodė. Prie jų rinktinėje prisidėtų kitų amžiaus grupių žaidėjai.

Iš šalies regbis atrodo labai šiurkštus žaidimas. Ar taip ir yra?

Jis visai nešiurkštus. Žinoma, tiems, kurie mato regbio rungtynes pirmą kartą, atrodo kaip beprotybė. Bet krepšininkai ir futbolininkai dažniau patiria traumas.

Kai kurie regbininkai žaidžia su apsauginiais šalmais. Kam jie reikalingi?

Dažniausiai su šalmais būna grumtynių žaidėjai. Saugosi, kad ausies nenuplėštų. Aš niekada nesidedu šalmo, nes jis trukdo, užgula ausis, normaliai negirdžiu.

Ar tenka susimušti su varžovais?

Visko būna. Bet aš vengiu veltis į tokius dalykus. Lietuvoje išvis mažai konfliktų būna, nes vieni kitus gerai pažįstame. Kad ir kaip būtų, visi susitaiko trečiajame kėlinyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis