Suprasti akimirksniu
- 100 km trasą Vilniumi ir jo apylinkėmis siūloma išbandyti atkarpomis. Jų yra 10.
- Išsamiau galima susipažinti vilnius100km.lt
Dairydamasis nuo aukštos Plikakalnio atodangos, Karoliniškių rajone R.Šimašius šypsojosi, nes vienas jo pažadų sporto ir laisvalaikio srityje – išpildytas.
„Tai – simbolis, nes toks žalias miestas kaip Vilnius turi būti geriau pažintas, – per trasos pristatymą ketvirtadienį sakė Vilniaus meras. – Kai atėjo karantinas, mes dažnai matėme miestą pro langą, bet netrukus visi galėjome pasidžiaugti vaizdingomis vietomis.
Tokia trasa gali pasigirti nedaug miestų.“
Tai viena pigiausių svajonių, 15min žiniomis, kainavusių miestui apie 40 tūkst. eurų, prie kurios įgyvendinimo dirbo ir savivaldybės atstovai, ir savanoriai.
Vilius Aleliūnas skaičiuoja, kad pastaruoju metu Vilniaus apylinkėmis įveikė per tris šimtus kilometrų.
Orientacininkas bekele leidosi kurdamas mobiliąją aplikaciją, kuri padės naviguoti per išskirtinę 100 km ilgio naują trasą, sužymėtą 462 mediniais, 63 metaliniais kuolais ir apie 250 krypties rodyklių.
V.Aleliūnas panašią trasą išbandė sportuodamas Stokholme, o dabar panaudojo savo patirtį kurdamas ilgą distanciją Vilniuje.
Tai darydamas jis jau pats įveikė tris kartus 100 km trasą, kuri dalinama į dešimt dalių.
Išskirtinė trasa prasideda Stiklo kalno viršūnėje šalia sostinės senamiesčio ir per Užupį suka link vaizdingosios Pūčkorių atodangos, greta kurios gyvena prezidentas Gitanas Nausėda. Pirmoji atkarpa driekiasi 9,8 km.
V.Aleliūnas mano, kad sunkiausia yra 13,7 km ilgio ketvirtoji trasos dalis Burbiškės-Aukštieji Paneriai-Žemieji Paneriai.
„Burbiškių atkarpą rekomenduoju – ji ir viena gražiausių“, – pridūrė bėgikas Martynas Gindrėnas, įveikęs visą trasą be sustojimo.
Penktoji atkarpa bene žaliausia, nes eina link Gariūnų per mišką.
Lengviausia, tinkanti ir ilgus žygius mėgstančioms šeimoms, driekiasi nuo Šeškinės ozo per Baltupius bei Jeruzalę iki Verkių regiono parko.
O kilpa Verkių regionų parką yra ilgiausia iš visų dešimties atkarpų – 19,3 km.
„Vaizdingiausia – paskutinė, einanti per Sapieginę ir finišuojanti Kalnų parke“, – rekomendavo V.Aleliūnas.
Visą trasą nubėgęs M.Gindrėnas papildė. „Sapieginėje labiausiai pakirto kojas“, – banguojantį reljefą Antakalnio rajone pažymėjo bėgikas.
Ko ieškoti trasoje? „Raudonos spalvos, – patarė V.Aleliūnas. – Tai šviesą atspindinčios juostos, padėsiančios nepamesti kelio ir naktį.“
Bėgikai užtruko 12-13 valandų
„Runglorious Bastards“ bėgimo klubo vyrai pirmieji išbandė 100 km trasą.
Jie užtruko apie 12-13 valandų bėgime vaizdingomis Vilniaus vietomis.
„Tai buvo asmeninė kiekvieno kova, nes buvome sutarę: jei kas mirs, paliksime“, – juokavo bėgimo klubo vadovas M.Gindrėnas.
Jam pačiam įveikti 100 km trasą prireikė 9,5 l vandens, kuriuo papildydavo dviejų litrų gertuvę, 20 energetinių gelių, 12 druskos tablečių bei keturių trumpų pasistiprinimų maitinimo punktuose, įrengtų komandos draugų.
„Aš bėgau su vieno litro talpos gertuve, bet tai buvo klaida“, – pasakojo kitas „Runglorious Bastards“ bėgikas.
Jie jau buvo išmaišę dalį trasų treniruodamiesi ir varžydamiesi bei bėgdami matę laukinių gyvūnų – stirnų, triušių, voverių. Bėgikai laksto ir žiemą, dažnai tamsiu paros metu, o tada, sako, kartais junta iš miško gelmių žvelgiančias laukines akis.
Šio bėgimo klubo nariai yra lakstę Italijos bei Prancūzijos Alpių bei Lenkijos ir Slovakijos Tatrų kalnų takais, o taip pat Turkijoje, tad gali palyginti įvairius maršrutus.
„Jie tiesiog kitokie – ten gali kilti po šimtus metrų aukštyn valandą ir tiek pat laiko leistis, o čia reljefas lygesnis – 60 metrų pakyli, bet ir labiau banguoja“, – pasakojo „Runglorious Bastards“ bėgikai.
Jie mano, kad be sustojimo visą trasą galėtų įveikti apie šimtas patyrusių bėgikų Lietuvoje. O kiti galės rinktis po vieną iš trasos dalių, kad įveiktų ją bėgte ar pėsčiomis.
