58-erių Sidnėjaus olimpinė čempionė trigubai (48:16) pranoko pirštinę jai metusį buvusį pavaldinį 41-erių Mantą Marcinkevičių.
„Vilnius Park Plaza“ viešbutyje, šalia Vingio parko, vykusiuose rinkimuose ramybę drumstė ir aštrūs opozicijos klausimai, tačiau D.Gudzinevičiūtės pozicijų jie nepajudino.
Dar ketverius metus šalies olimpinei šeimai vadovaus buvusi šaulė, kuri yra ir IOC narė bei EOC viceprezidentė.
– Kaip jums atrodė ši rinkiminė kova, kurioje netrūko ir apsižodžiavimų?
– Nekomentuosiu. Kiekvieną kartą norisi pagarbesnės kovos. Bet visi mes žmonės, kas kaip moka, tas taip elgiasi.
– M.Marcinkevičiaus teigimu, jūs net nebenorite būti prezidente, esate pavargusi. Sutinkate su tuo?
– Gal jis geriau žino (šypteli). Neturiu, ką atsakyti. Jeigu nenorėčiau, tai turbūt nebūčiau kandidatavusi.
– Kokie dabar laukia pirmieji darbai?
– Viską mes įvardinome ir pasakėme. Žinoma, dabar laukiame LTOK strategijos pritaikymo, po dviejų dienų vyksiančių Seimo rinkimų, kas mums visiems turbūt labai svarbu – ir piliečiams, ir sporto bendruomenei. Mes tikimės permainų į gerąją pusę. Galbūt galų gale bus įsiklausyta į tai, ką mes siūlome.
Kaip mes matome modernų, skaidresnį... Skaidrumas dabar toks madingas, nuvalkiotas žodis, kuris ne visada reiškia teisybę. Galbūt ne kiek skaidresnio, o logiškesnio modelio. Lauksime, kaip keisis Vyriausybė ir jėgos Parlamente.
– Anksti klausti, bet ar tai – paskutinė jūsų kadencija?
– (Juokiasi). Iš tikrųjų, dvejojau jau dabar. Tai buvo ne mano vienos, o kolektyvinis sprendimas. Sunku pasakyti, kas bus po ketverių metų... Norėčiau sakyti, kad tikrai „taip“, bet po to jūs mane visi pjausite...
Iš tikrųjų, greičiausiai tai (paskutinė kadencija). Iš tikrųjų, gana. Tikrai yra jaunesnių ir norinčių dirbti. Manau, per ketverius metus pamatysime kandidatą, kuris galėtų tikti mūsų bendruomenei.
– Jūsų oponentas teigia, kad Mindaugas Griškonis, naujasis generalinis sekretorius, realiai nedirbs, o pozuos nuotraukoms. Kaip jam pavyks suderinti darbą LTOK ir irklavimo federacijoje, kurioje yra prezidentas?
– Primenu, kad Konstitucija leidžia dirbti tiek asociacijų, kiek mes norime. Jeigu mes tokią galimybę atimtume, tai kaip tuomet būtų dar po ketverių metų? Jeigu jis iškristų iš mūsų bendruomenės ir nebebūtų mūsų nariu, tai nebegalėtų būti renkamas ir gen. sekretoriumi.
O apie tai, ką tvirtina M.Marcinkevičius... Net nežinau, kaip komentuoti, nes toje pačioje irklavimo federacijoje jis yra viceprezidentas.
– M.Marcinkevičius kėlė klausimą dėl kadencijų ribojimo. Ar jūs imsitės šito klausimo?
– Mes nepasikeitėme įstatų dėl tų ribojimų, dėl visiškai kitų priežasčių. Tai nėra pagrindinė problema. Pagrindinė problema yra reikalavimas rotuoti visus Vykdomojo komiteto narius, o su tuo nedera Olimpinė chartija, kuri privestinai kiekvienam nacionaliniam olimpiniam komitetui liepia įsirašyti į įstatus, kad IOC narys nėra rotuojamas (D.Gudzinevičiūtė yra IOC narė, – past.). Čia yra pagrindinė problema ir mes laukiame, kol įstatymiškai ją išspręsime.
Tuomet keisime įstatus ir kalbėsime apie ne vieną pakeitimą. Matome, kad reikia modernizuoti. Vis tiek – praėjo nemažai laiko.
– Žinant, koks susiskaldymas yra dziudo bendruomenėje, kodėl į Vykdomąjį komitetą pasiūlėte dziudo federacijos prezidentę Sandrą Jablonskytę?
– O to susiskaldymo dabar, iš tikrųjų, nėra. Istorija – lyg tai pasikeitė. S.Jablonskytė jau seniai yra prezidentė, viskas ten, mano akimis, vyksta gana sklandžiai. Yra teisėtai renkami ir pripažįstami prezidentai. Aš negaliu abejoti jų kompetencija, nes jie yra demokratiškai išrinkti.
– Daug kalbėjote rinkiminėje kampanijoje, kad su dabartine politine valdžia neturite ryšio. Ar olimpinio judėjimo kryptis dabar iš esmės priklausys nuo Seimo rinkimų rezultato?
– Kalbu ne apie olimpinį judėjimą. Toms veikloms, kurias mes vykdome – jei neremiame sporto organizacijų – mums iš principo užtektų dividendų iš „Olifėjos“.
Mes galėtume daug ko nedaryti, kalbu apie tai, ką dabar inicijuojame, bet mes esame sporto bendruomenė, vienijanti ne tik federacijas, bet ir skėtines organizacijas. Mūsų paskaičiavimais, drauge su federacijų sąjunga, mes dengiame praktiškai visą sportą, tad mes giname visų savo narių interesą. Nežiūrime, kad turime savo krepšelį ir gyvensime sau ramiai. Žiūrime į viso sporto visumą. Norime, kad būtų geriau.
Nepasakyčiau, kad yra priešprieša su valstybinėmis institucijomis. Mano manymu, yra negirdėjimas nevyriausybinių organizacijų. Su tuo esame susidūrę ne kartą. Labai daug susitikimų matome kaip imitacijas. Tame pačiame sporto įstatyme kai kas atsirado, dėl ko tarėmės, kai kas – neatsirado.
– M.Marcinkevičius savo rinkiminėje kalboje žadėjo didesnes finansines injekcijas, po 50 tūkst. eurų kiekvienai olimpinio sporto federacijai. Ar jums tapus prezidente federacijos gyvens geriau?
– Mūsų dotacijos federacijoms mokamos daugybę metų. Daliai jų – tai vienintelis įmanomas būdas uždengti tą reikalaujamą aukšto meistriškumo dalį, kuris yra 5 proc. nuo valstybės skiriamų lėšų.
Kaip žinote, paramos rinka šiuo metu išgyvena krizę. Sporto federacijos ir organizacijos paramos nesusirenka, nes jos (paramos) tiesiog nėra. Labai daug paramos iškeliauja į Ukrainą, kas – visiškai logiška ir suprantama. Mes savo dotacijomis padedame federacijoms išgyventi.
Kaip bus vėliau? Galbūt pasikeitus finansavimo sistemai, keisis ir požiūris. Nebus tokio reikalingumo, kaip dabar. Kalbėti apie konkrečias sumas yra spekuliatyvu, tikrai apie jas nekalbėsiu.
– „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis turėjo jums aštrių klausimų, pastabų.
– Man jo pastabos nepasirodė kažkokios labai įžvalgios. Jeigu jį išrinks į Vykdomąjį komitetą, jis tikrai bus laukiamas ir įsiklausysime į jo pastabas, bet apie tas mitines organizacijas ir rėmėjus, kurie stovi už durų ir ateis, aš girdėjau jau tiek kartų... Tą patį girdžiu jau per ketvirtus rinkimus. Kažkodėl jie visą laiką išnyksta. Kodėl jie neateina į federacijas?
– O jeigu į Vykdomąjį komitetą išrinks M.Marcinkevičių?
– Vykdomąjį komitetą sudaro 13 narių. Manau, ramiai ir konstruktyviai dirbsime.
– Kaip keistųsi šalies sporto finansavimo sistema, kurią dabar vykdo Nacionalinė sporto agentūra (NSA), jei jūsų tikslai, susitarimai su politinėmis partijomis būtų įgyvendinti?
– Mes nekalbame apie tai, kad LTOK turėtų būti pagrindinė figūra. Tam yra ne viena nevyriausybinė organizacija. Kalbame apie tai, kad nevyriausybinių organizacijų visuma galėtų būti lyderiaujančios.
Kalbant apie agentūrą – tai techninis klausimas. Mes niekada neteigėme, kad neturi būti finansavimo kontrolės, padėjimo federacijoms. Politikos formavimas turėtų būti ministerijos uždavinys.
– Oponentai kėlė klausimus ir dėl jūsų komandoje esančio Dariaus Šalugos, praeityje teisto dėl korupcijos. Kodėl toks pasirinkimas?
– Jis yra demokratiškai išrinktas federacijų sąjungos prezidentas. Jeigu aš neklystu – vienbalsiai. Žmogaus teisių teismas yra pasakęs, kad teistumas negali būti nuobauda iki gyvos galvos. Taip, jis buvo teistas, bet teistumas – seniai pasibaigęs ir išnykęs. Turbūt net ir Seime yra daugiau teistų, nei pas mus čia pateiktų (šypteli).
Nemanau, kad tai rimtas kažkoks klausimas. Beje, ir tas sporto įstatymas, kuris dabar pasirodys, iš sporto federacijų prezidentų, kurie dažniausiai negauna jokio atlygio, reikalauja griežtesnių reikalavimų nei iš Seimo nario ar šalies prezidento. Visiškai nelogiška ir netgi nepagarba sporto bendruomenei.
