Kalbėdamas su Kremliaus valdoma naujienų agentūra TASS šalies sporto viceministras Aleksejus Morozovas pristatė skaičius, kiek Rusijos sportininkų pakeitė pilietybes po kruvino karo pradžios 2022-ųjų vasarį.
Pasak pranešimo, atstovauti kitai šaliai pasirinko 67 rusų atletai. Net 82 proc. iš jų – olimpiečiai (47 dalyvavo vasaros ir 8 – žiemos žaidynėse).
„Norime auginti sportininkus, kurie varžytųsi dėl savo šalies. Laikome tai garbinga misija, todėl jaučiame gailestį ir netektį“, – TASS cituojamas A.Morozovas.
Pakeitę pilietybes ir pabėgę iš Rusijos sportininkai vėl gali varžytis tarptautinėje arenoje. Tarp naujausių pavyzdžių – triskart Europos plaukimo čempionė Anastasija Kirpičnikova, tapusi prancūze, ir olimpinė irklavimo vicečempionė Anna Prakaten, persikėlusi į Uzbekiją.
„Tai nėra lavina – pilietybė buvo keičiama ir anksčiau. Negaliu sakyti, kad skaičiai – gigantiški, bet tai yra netektis mūsų sportui“, – situaciją švelnino A.Morozovas.
„Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Dėl to jie netampa priešais, bet mes norime, kad jie atstovautų Rusijai. Kalbamės su sportininkais ir bandome juos įtikinti atstovauti tėvynei“, – pridūrė šalies sporto viceministras.
Vladimirui Putinui įsakius pulti Ukrainą, šalies agresorės sportininkai buvo palikti užribyje. Vėliau Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) sankcijas sušvelnino, rekomenduodamas federacijoms grąžinti rusų ir baltarusių atletus, nepalaikančius karo ir nesusijusius su kariuomene, kaip neutralius dalyvius, bet ne visos federacijos žengė šį žingsnį.