Žirginio sporto entuziastai į Dusetas ėmė plūsti nuo ankstyvo ryto. Portalo 15min.lt fotografas Irmantas Gelūnas pasakoja, kad kelias iki renginio vietos sausas, policijos pareigūnai stebi Sartų lenktynių teritoriją ir yra pasirengę užtikrinti svečių saugumą – šventės organizatoriai tikisi, kad šiemet renginys sulauks kelių dešimčių tūkstančių žmonių.
Ankstyviausius svečius nuo ryto pasitiko tautodailės mugė, į sceną kopė ir liaudiškos muzikos kūriniais atėjūnus linksmino kapelos. Spaudžiančio šalčio ir žvarbaus vėjo nepabūgę žirgų sporto entuziastai šildosi ne tik prie uždegtų laužų, bet ir karštu vynu, alumi. Vaikai linksminasi rogėmis čiuoždami per ledą.
Iškilmingas ristūnų žirgų lenktynių startas duotas prieš vidurdienį.
Papildyta 14.13 val. kaip pasakojo LRT radijo korespondentas Skirmantas Pabedinskas, ristūnų varžybas stebintis jau daugybę metų, žiūrovus išgąsdino nepalankūs orai. Nors šalčio – vos vienas laipsnis – žmonėms diskomfortą kuria vėjo šuorai. Blogiausia, kad vėjas pusto ne sniegą (jo beveik nėra), o žvyrą.
Todėl nemaža dalis žiūrovų esą jau vidurdienį patraukė atgal prie savo automobilių. S.Pabedinskas stebėjosi tokiu žiūrovų nekantrumu.
Metraštis kasmet pasipildo turiningais faktais
Žirgų lenktynės prie legendomis apipinto Sartų ežero, o anksčiau – ir ant jo ledo, yra vienas seniausių masinių renginių šalyje.
Tradicinė žirgų žiemos sporto šventė jau daugelį metų Dusetose suburia visus žirgų mylėtojus ne tik iš Lietuvos, bet ir kai kurių užsienio šalių.
Sartų lenktynių organizatoriai tvirtina, jog žiemos lenktynės ant Sartų ežero Dusetose vyksta jau nuo XIX amžiaus pabaigos, o nuo 1905 metų – kasmet.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad pirmasis tokių lenktynių puslapis buvo atverstas daugiau nei prieš du šimtmečius. Nuo to laiko žirgų lenktynių Dusetose metraštis kasmet pasipildo naujais, turiningais faktais, kuriuose garbingiausia vieta tenka ne tik čempionams bei rekordininkams, bet ir liaudiškų tradicijų bei nacionalinio paveldo puoselėtojams.
Savotiškos jų varžytuvės irgi tapo neatskiriama šių lenktynių, o kartu ir visos žiemos šventės dalimi.
„Lietuvis ir žirgas – tai dvi neatskiriamos sąvokos ne tik rašytiniuose šaltiniuose, bet ir liaudies atmintyje. Tradicinė žirgų žiemos sporto šventė jau daugelį metų Dusetose suburia visus žirgų mylėtojus ne tik iš Lietuvos, bet ir kai kurių užsienio šalių“, – yra pažymėjęs Žemės ūkio ministras, profesorius Vigilijus Jukna.
Lenktynės tampa savotišku tyrimų poligonu
Šiemet lenktynėse dalyvavo 65 ristūnai, kuriuos vadeliojo 30 važnyčiotojų iš 11 Lietuvos rajonų ir 3 užsienio šalių – Latvijos, Estijos ir Rusijos. Lenktynių programoje yra numatyti ir devyni važiavimai, iš kurių trys – tarptautiniai. Visi jie išsidalijo 72 tūkst. litų prizinį fondą.
Didžiausias Žemės ūkio ministerijos įsteigtas 12 tūkst. litų pagrindinis prizas atiteko „Didžiojo žiemos prizo“ nugalėtojui ir prizininkams. Dėl jo rungėsi 8 vadeliotojai.
Antrasis pagal dydį 10 tūkst. litų laimėjimas, įsteigtas lenktynių partnerio bendrovės „Arvi ir Ko“, atiteks greičiausiai 3 200 m trasą įveikusiam žirgo vadeliotojui.
„Aukščiausio lygio žirgų lenktynės Dusetose – tai puiki, kelias dešimtis tūkstančių žiūrovų kasmet sutraukianti šventė, kuri arklininkystės specialistams tampa savotišku tyrimų poligonu, diktuojančiu gaires, kuria kryptimi vystyti šią gyvulininkystės šaką, išvedant greitus, ištvermingus ir nekaprizingus, lengvai treniruojamus žirgus“, – svarstė ministras V.Jukna.
Riestainis – dalyvavimo šventėje ženklas
Artėjančiai žiemos žirginio sporto šventei įtemptai rengiasi ir būsimųjų lenktynių šeimininkai dusetiškiai, garsėjantys svetingumu ir išmone.
Todėl žirgų lenktynes Dusetose kasmet lydi margaspalviai kermošiai, mugės bei kitokios atrakcijos.
Beveik visi kaip dalyvavimo šioje šventėje liudijimą stengiasi parsivežti kvapnios aukštaitiškos duonos kepalą, kadagio dūmu kvepiančios kaimiškos dešros rinkę, geltoną sūrį ar aguonomis pagardintų riestainių karolius.
Renginyje kasmet dalyvauja iš šalies politikai: šiemet jame vieši Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė su vyru, Vilniaus meras Artūras Zuokas ir kt.
