Oficialiai sporto ateities forumą rengė trys sportininkai – penkiakovininkė Laura Asadauskaitė, dviratininkė Simona Krupeckaitė ir irkluotojas Mindaugas Griškonis. Tiesa, dauguma į forumą sukviestų dalyvių – palankūs Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK). Opoziciją jiems turėjo sudaryti vienintelis Virgilijus Alekna, bet dukart olimpinis čempionas, dabar Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, forume nepasirodė, užtrukęs komiteto posėdyje.
Forume nebuvo ir didžiausių bei populiariausių šalies sporto šakų – krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo – atstovų. Futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius dalyvavo, bet nepasisakė.
Nuomonių ringas:
12.11 val. Paskutinis žodį tarė forumo organizatorius, olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis, pakvietęs pasirašyti Lietuvos sporto ateities rezoliuciją.
„Prašome atstatyti aukšto meistriškumo sportininkų rengimo centrą;
– Užtikrinti socialines garantijas aukšto meistriškumo sportininkams;
– Užtikrinti, kad finansavimas aukšto meistriškumo sportui nemažėtų;
– Užtikrinti prieinamą medicininį aptarnavimą aukšto meistriškumo sportininkams;
– Užtikrinti tinkamas sąlygas, ruoštis olimpinėms žaidynėms, pagal visoms olimpinėms sporto šakoms vienodus kriterijus;
– Užtikrinti orią darbo vietą treneriams ir visam sportininką aptarnaujančiam personalui;
– Įtraukti sporto bendruomenę į sporto politikos formulavimą;
– Siekti kuo didesnio olimpinių sporto šakų populiarinimo ir vaikų įsitraukimo, vardan sveikesnės visuomenės“, – ragino plojimais palydėtas M.Griškonis.
12.07 val. „Manau, reikėtų reformą daryti laipsniškai, nenukertant LTOK finansavimo iš karto. Kai valstybės mechanizmas veiks, įrodys, kad veikia, tada galima finansavimo modelį pakeisti. Bet ne iš karto nukirsti ir žadėti, kad viskas bus gerai. Tokių lakštingalų aš daug girdėjęs“, – teigė kitas Seimo narys Algirdas Sysas.
11.58 val. „Deja, ne visos reformos pavyksta. Tą reikia pripažinti. Reikia padėti Laurai (Asadauskaitei), kad išgelbėjo Lietuvos sporto veidą Tokijuje. Gal reikia grąžinti buvusią sistemą, kuri kažkiek veikė“, – replikavo Seimo narys Jonas Jarutis.
11.45 val. „Atsakymų yra nulis. Manau, jeigu ir toliau taip bus – neįgaliųjų sporto visai nebeliks. Turime perspektyvių sportininkų, bet valstybė sako: „Penktas Europoje? Mums neįdomu“, – ranka numojo Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius. – Tai kaip mums reikės tuos sportininkus išvežti į varžybas? Gal kažkas iš Seimo narių galėtų man atsakyti? Mano siūlymas yra: gali eiti pinigai per biudžetą, gal tas pasiūlymas ir nėra blogas, bet susėskime ir susitarkime, kaip tie pinigai pasieks sportininkus. Realiai mes nužudysime neįgaliųjų sportą ir tai bus dėl visų mūsų Seimo narių.“
11.35 val. „Keičiasi finansavimo mechanizmas, bet jis mūsų niekaip neapriboja mūsų nuo stipendijų, atlyginimo sportininkams mokėjimo. Turime išvadas, kad finansavimas didės. Nežinau, kokie teisininkai čia išaiškino (replika į LTOK D.Gudzinevičiūtės kalbą), bet niekas mūsų neriboja. Reforma yra įvykdyta, bet ji neužbaigta. Pusiau skusta, pusiau lupta. Turime tik 7 žmones ministerijoje, kitąmet numatyta didinti. Man norisi tas baimes išsklaidyti. Finansavimas didėja ir, manau, natūralu, kad lėšos eis per valstybės biudžetą“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
11.28 val. „Pagrindinis mūsų klausimas – kaip gyvensime toliau? Kol kas atsakymų negavome. Grubiai tariant, pasikeitus įstatymams, galėsime finansuoti tik sportininkų išvežimą ir parvežimą į varžybas. Deja, negalėsime mokėti ir stipendijų sportininkams, nes jas jau moka valstybė ir, pagal įstatymą, lėšos negali dubliuotis“, – dėstė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
11.06 val. „Problemos, kurias čia išgirdau – žinomos, – iš tribūnos sakė švietimo ir mokslo sporto viceministras Linas Obcarskas. – Federacijos, kurios turi bent milijono biudžetą, dar gali susitvarkyti. Mažesnėms – sunku. Metų pradžioje finansavimas aukšto meistriškumo sportui buvo ženkliai padidintas. Pernai jis siekė 8 mln. eurų. Kitąmet padidės – 1 mln. eurų, dar po metų – 2 mln. eurų. Numatoma ir sporto bazių plėtra. Per 3-4 metus sporto infrastruktūra ženklai pagerės.“
„Planuojamas kompetencijų centro kūrimas. Jis veiks prie Lietuvos sporto centro, Žemaitės g. 6 (kur anksčiau veikė KKSD). Mokysime federacijas gerosios veiklos praktikos“, – pridūrė L.Obcarskas.
10.56 val. „Mes turbūt esame labai turtinga šalis, nes mes praradome visus mūsų ruoštus medikus. Pavyzdžiui, paruošti kineziterapeutą, mano galva, reikia 10 metų. Tai mes dabar (panaikinus LOSC) paruošėme juos privačiam sektoriui. Neabejoju, kad jie ten sėkmingai dirba. Būdamas realistu nematau šviesaus rytojaus, nes tas įdirbis, kuris buvo padarytas – jis yra niveliuotas iki nulio“, – nūrias ateities prognozes piešė Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas.
10:51 val. „Sistema buvo sukurta, veikė. Matėme, kad nei estai, nei latviai mums negalėjo prilygti. Dabar, po šių žaidynių matome, kad mes jau atsiliekame. Labai tikiuosi, kad mes negriausime paskutinės salelės, LTOK finasavimo“, – pasisakė L.Asadauskaitė treneris ir vyras Andrejus Zadneprovskis, pripažinęs, kad atlyginą per federaciją jam moka LTOK.
Šiandien trenerių žinios – žemiau plintuso.
10.47 val. „Turime sunaikintą KKSD, LOSC, o dabar artėjame prie galutinio sunaikinimo. Visos linijos yra peržengtos, manau, artėjame prie galutinio sunaikinimo. Ego rodymas ir naikinimas veda į niekur. Reikia federacijoms, veiklioms federacijos, suteikti įrankius, skatinti jas, leisti veikti. Tos federacijos, kurios neveiklios, taip ir baigs“, – savo nuomonę išsakė regbio treneris Irmantas Kukulskis.
10.40 val. „Nėra viskas toje Lietuvoje taip tragiškai. Važiuoji per Lietuvą ir kaimelyje, kur vos trys namai – įrengti aikštynai. Kur sportuoti yra, bet medalių mažėja ženkliai. Kodėl? Manau, padaryta reforma 2017 metais nebuvo teisingas kelias. Buldozeriu nugriautas LOSC. Šiandien trenerių žinios – žemiau plintuso“, – rėžė disko metiko Andriaus Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas.
10.36 val. „Apie sporto bėdas viena pirmųjų pradėjau kalbėti dar 2012 metais, po aukso medalio Londono olimpinėse žaidynėse. Sakiau, kad neturime bazių, bet manęs tada niekas negirdėjo. Seime yra žmonių, kurie daro tą reformą nepamatuotai, nesitardami su sportininkais. Kertinis dalykas, manau, buvo 2017 metais sužlugdyta centrinė sportininkų ruošimo sistema. Uždarytas LOSC. Netekome sporto medicinos“, – vardino vienintelį medalį iš Tokijo olimpiados parvežusi Laura Asadauskaitė.
10.30 val. „Ačiū Dievui, kad yra LTOK“, – teigė ir dziudo kovotoja Sandra Jablonskytė. „Nebūčiau galėjusi išvykti į olimpinę atranką, nes valstybės finansavimas vėlavo. Be to, LTOK stipendija – didesnė nei valstybės. Apie jaunimo pamainą net nekalbu. Kol jie netaps čempionais, niekas dėmesio į juos neatkreips. Vienintelis LTOK remia jaunimą“, – šalies olimpinį komitetą toliau gyrė stipriausia šalies dziudo kovotoja.
10.25 val. „Labai sunku žiūrėti į ateitį, nes ateityje – labai daug neaiškumų, – tarė ir buriuotoja Viktorija Andrulytė. – Vienintelis mano pragyvenimo šaltinis šiuo metu yra LTOK stipendija. Dabar kartais atrodo, kad klausimus sprendžia žmonės, kurie neturi žalio supratimo. Pinigų srautas Lietuvos sporte nėra mažas, bet mes nežinome kas su tais pinigais tiksliai vyksta, nėra kontrolės.“
10.20 val. „Kodėl sportininko stažas, negali būti įskaičiuojamas, kaip darbo stažas? Kad ateityje turėtume socialines garantijas. Ne visi sportininkai žino, kad jie turi susimokėti privalomą sveikatos draudimą. Gal tai galėtų sumokėti valstybė, mokėdama stipendijas? Iki šiol PSD sumokėdavo LTOK. Gal mokesčius turėtų sumokėti valstybė, kaip darbdavys? Kodėl apie tai nėra kalbama? Visiems atrodo, kad sportininkai gerai gyvena, bet ne visi yra krepšininkai, kurie pasirašo milijoninius kontraktus. Mano galva, viena didžiausių nuodėmių, kuri buvo padaryta – tai Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) panaikinimas. Ne visos federacijos su tuo susitvarko“, – tęsė baidarininkas Aurimas Lankas.
10.14 val. Pirmoji iš sportininkių pasisakė Lietuvos dviračių treko karalienė Simona Krupeckaitė, kalbėjusi itin vaizdingai. Sportininkų finansavimą ji lygino su pica. „Niekada nė aišku, kiek mes gausime. Sugriovus Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC) daugiau galimybių buvo suteikta federacijoms, bet matome, kad sportas dideliu greičiu rieda į nuokalnę. Nemanau, kad turime tai tęsti. Nėra federacijų kontrolės, niekas jų finansų nekontroliuoja“, – teigė S.Krupeckaitė.
10.07 val. „Žinau, ką reiškia sporto finansavimo problemos. Pati esu iš tokios sporto šakos, kuri nesulaukdavo didelio politikų dėmesio, nebent po pergalių, – iš tribūnos tarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tarptautinė šachmatų didmeistrė. – Natūralu, kad keičiantis finansavimui visada bus aistrų, interesų ir ne visi liks patenkti. Labai noriu palinkėti rasti tokius sprendimus, kuriais liktų patenkinti visi.“
10.02 val. „Negaliu likti abejingas tam, kas vyksta Lietuvos sporte. Niekam ne naujiena, kad sportu domiuosi nuo pat vaikystės. Deja, tai, ką matau dabar – pereina į kaltųjų paieškas. Kur išeitis? Dialoge. Kalbėkime ir išklausykime kitą. Tikiuosi, tai tik pradžia. Laukia ilgas ir sunkus dialogas“, – kvietė renginio globėjas, Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus, pats žadėjęs atvykęs į forumą, bet savo žodį atsiundęs raštu.
Neabejotinai vienas opiausių klausimų – naujasis sporto finansavimo modelis, kurį dar šiemet gali patvirtinti Seimas. Politikai žada, kad priėmus loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisas – pinigų maišas šalies sportui augtų net 40 proc., tačiau autonomijos leisti apie 8,5 mln. eurų biudžetą neteksiančio LTOK tokios permainos nevilioja.
Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuva su vieninteliu L.Asadauskaitės sidabro medaliu užėmė 77 vietą – žemiausią per Nepriklausomybės istoriją. Vienintelį medalį – bronzos – 1996-aisiais laimėjome ir Atlantos žaidynėse, bet bendroje įskaitoje tada pasidalinome 71 vietą.
