Lengvosios atletikos, biatlono, karatė, dviračių sporto, teniso ir laipiojimo federacijas vienijanti NSFA siunčia žinią ir priduria, - jos sportininkai sudaro apie 55 proc. visos šalies olimpinės rinktinės.
Asociacijos direktorius Edis Urbonavičius, pristatęs memorandumą, paminėjo, jog NSFA yra pakviesta į Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos (ŠMSM) darbo grupę, rengiančią įstatymo pakeitimus, turėsiančius pagelbėti gaivinti šalies sportą.
„Dalis mūsų pasiūlytų problematikos krypčių atgulė diskusijų formate“, – sakė E.Urbonavičius.
Mažiausia nepriklausomybės istorijoje olimpinė rinktinė, vos vienas medalis Tokijuje kaip reikiant išjudino Lietuvos sporto gaivinimo klausimus.
„120 mln. eurų – tiek yra prognozuojamų lėšų sportui kitais metais iš Vyriausybės ir Savivaldybių. Tai didžiulė pinigų suma, kurių sportas niekada neturėjo. Svarbu, kad valstybė suvokė, kad sportas – svarbi sritis ir turi būti tinkamai finansuojama“, – pridūrė jis.
E.Urbonavičiaus teigimu, kol kas nesimato aiškios vizijos, kas bus prioritetai Lietuvos sporte, kokia bus strategija, kur bus sudėlioti akcentai.
„Nėra ir institucijos, kuri įgyvendintų Lietuvos sporto politiką. Lėšos vėl gali būti neefektyviai panaudojamos“, – pabrėžė NSFA vadovas.
NSFA paruoštame memorandume minimos visos su sportu susijusios sritys, pradedant fiziniu aktyvumu ir sveikatingumu, baigiant aukšto meistriškumo sportininkais, infrastruktūra ir olimpinių idėjų skatinimu.
Visą memorandumo tekstą galite rasti ČIA.
Pasak E.Urbonavičiaus, realu, kad federacijoms skiriamas finansavimas, siekęs 9 mln. eurų, didės ir sieks apie 25 mln. eurų.
„Jei taip bus, tada labai svarbu, kad lėšos būtų efektyviai panaudotos. Čia esminis yra kriterijų ir prioritetų klausimas“, – kalbėjo E.Urbonavičius, anksčiau vadovavęs Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui.
Šalys sudėliojusios strategines sporto šakas, į kurias investuoja ir tikisi rezultatų
Dabar jo atstovaujama NSFA siūlo išsigryninti kriterijus ir nusistatyti prioritetines sporto šakas, kurioms būtų skirtas didžiausias dėmesys ir, žinoma, finansavimas.
„Visas pasaulis gyvena su strategiškumu. Šalys sudėliojusios strategines sporto šakas, į kurias investuoja ir tikisi rezultatų“, – sakė E.Urbonavičius.
Tiesa, nėra siūloma, jog visos lėšos būtų nukreiptos tik strateginėms sporto šakoms – tai nebūtų teisinga kitų atžvilgiu. O ir visam laikui konkrečiai sporto šakai uždėti „prioritetinės“ štampo nereikėtų.
NSFA parengto memorandumo pristatyme nedalyvavo nemažai į jį kviestų svečių: LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna, ŠMSM viceministras Linas Obcarskas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga.
„Svarbios mintys, svarbios idėjos. Tikiuosi, jos pasieks plačiąją visuomenę. Šiandien nebuvo jokios kritikos kažkam, tai labiau mūsų asociacijos šių metų namų darbai“, – sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.
„Nuo liepos pirmosios keičiasi sporto finansavimo modelis. Bus pakeitimų. Svarbu, kad iki tol sporto bendruomenė būtų pasiruošusi ir modelis pradėtų veikti“, – pridėjo lengvaatlečių vadovas.
Dalyvavo pristatyme ir penkiakovininkas Justinas Kinderis. Praėjusį mėnesį ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generaliniu sekretoriumi išrinktas atletas kalbėjo apie pagrindines sportininkų problemas, tokias kaip stipendijos ir socialinės garantijos, galimybės po karjeros pabaigos, medicinos paslaugų užtikrinimas.
E.Urbonavičius, paklaustas, ar tiki, kad memorandumas duos naudos ir į jį bus atkreiptas dėmesys, linksėjo galva.
„Ne konfrontacija ar vienas kito menkinimas priveda prie sprendimų“, – teigė NSFA direktorius.