Sieja statulėlės pasirinkimą su žaidimo ištakomis ir tradicijomis
Už renginio organizavimą atsakingo petankės klubo „Šiauliai“ narys Ričardas Balčiauskis 15min žurnalistę ragino neskubėti įsižeisti, o tiesiog pasidomėti, koks žaidimas yra petankė, kaip jis atsirado ir kokios yra jo tradicijos.
„Jei po to dar kils klausimų, tai mielai atsakysim“, – šyptelėjo jis. R.Balčiauskis kvietė apsilankyti petankės klubuose, esančiuose Kaune ir Šiauliuose. „Ateikite susipažinti su petanke – tai puikus laisvalaikio praleidimas su draugais“, – ne į temą kalbėjo R.Balčiauskis.
Perklausus, ko siekta tokiu prizu, kodėl pasirinkta būtent moteris, o ne, tarkime, vyras ir ar renginio organizatoriai nemano peržengę ribą, R.Balčiauskas pasiūlė užduoti šiuos klausimus žaidimo išradėjams.
Spręs, ar pradėti tyrimą
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė sakė, kad pačios skulptūrėlės, kaip meno kūrinio, Tarnybos teisininkai vertinti negali, nes to nenumato įstatymai.
„Tačiau, jei į visą vaizdą žiūrėtume kaip renginio reklamą, tai tikrai įžvelgiame moterų pažeminimą ir sumenkinimą. Turnyras skirtas ir vyrams, ir moterims, tačiau pastarosios pateikiamos anaiptol nesportiškai, priešingai, kaip erotiniai objektai“, – teigė ji. Ši reklama esą kelia susirūpinimą, tad kitos savaitės pradžioje vyksiančiame susirinkime kontrolierė spręs, ar pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Priminsime, kad petankė yra žaidimas su metaliniais rutuliais, kurio esmė mesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio, vadinamo košonetu. Žaidimas žaidžiamas ant smėlio arba ant žvyro, tačiau galima žaisti ir ant žolės ar kito paviršiaus.
Pabučiuok Fanny į užpakalį
Legenda byloja apie Fanny – šventąją petankės globėją arba dievybę. Pralaimėjus žaidimą „sausai“, t.y. rezultatu 13:0, tenka bučiuoti jos užpakalį. Tai – nemenkas pažeminimas petankės žaidėjams. Vis dėlto galima į tai pažvelgti ir su humoru.
Vienoje iš legendos versijų Funny po Pirmojo pasaulinio karo Pietų Prancūzijoje buvo Le Grand-Lemps miestelio kavinės padavėja, kuri pralaimėjusiems žaidimą klientams leisdavo pabučiuoti jai į žandą. Kartą miestelio meras pralaimėjo ir atėjo atsiimti savo „prizo“. Niekas nežinojo, ką jis jai pasakė, tačiau dėl kažkokių priežasčių jai nepatiko minėto pono elgesys. Tuomet Funny pakėlė sijoną ir atkišo jam savo užpakalį! Meras nepasimetė ir kavinėje nuskambėjo du bučinio garsai ž į abu "žandus". Taip prasidėjo tradicija arba ritualas, kuris esą tęsiasi iki šių dienų – pralaimėtojai iki bučiuoja merginos vardu Fanny užpakalį.
