Suprasti akimirksniu
- Lietuvos antidopingo agentūra pranešimą iš Klaipėdos policijos apie galimus sunkiaatlečių pažeidimus gavo 2019 metų balandį.
- Ž.Stanulis ir I.Kačinskas buvo suspenduoti 2020 metų sausio 15 dieną. 15min tada prašė Ž.Stanulio komentaro, jis paprašė paskambinti vėliau, bet daugiau telefono nebekėlė.
- Po disciplinarinės komisijos tyrimo šį pirmadienį paskelbta apie dvejų metų diskvalifikacijas abiem atletams.
- Grįžti į sportą jie galės 2021 m. balandžio 26 dieną.
Ž.Stanulis turės atsisveikinti su Europos pirmenybių sidabru.
Po Ramūno Vyšniausko ir Aurimo Didžbalio diskvalifikacijų dėl dopingo būtent Ž.Stanulis buvo laikomas stipriausiu šalies sunkiaatlečiu, bet 2018 metais Rumunijoje gautą sidabrą turės grąžinti.
Lietuvos antidopingo agentūra nustatė, kad Ž.Stanulis ir I.Kačinskas pažeidė antidopingo taisykles 2018 metų pradžioje – naudojo draudžiamą metodą.
„Draudžiamas metodas – kai bandoma padidinti kraujo plazmos tūrį. Šiuo atveju tai buvo infuzoterapija, – 15min sakė Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Rūta Banytė. – Kokiu tikslu, spekuliuoti nenoriu, bet kyla įvairių minčių.“
Kad sunkiaatlečiai pasitelkė lašelines, paaiškėjo tiriant jų trenerio, Lietuvos sunkiosios atletikos prezidento Bronislovo Vyšniausko bylą – Klaipėdos pareigūnai pas jį rado itin didelį kiekį draudžiamų medžiagų.
Tyrimo metu atsirado liudininkų (15min žiniomis, sporto medikė), atskleidusių, kad Klaipėdos sporto centre dviem sunkiaatlečiams buvo pastatytos lašelinės.
Paprastam žmogui jos statomos norint išvalyti organizmą, bet nesąžiningi atletai infuzoterapiją galėtų pasitelkti ir siekiant greičiau užmaskuoti draudžiamas medžiagas – praskiedus kraują jos greičiau pasišalina iš organizmo.
Anot R.Banytės, sportininkai pripažino naudoję lašelines, bet abu tvirtino, jog tai darė dėl sveikatos sutrikimų.
„Jie teigė, kad kreipėsi dėl sveikatos sutrikimų. Tačiau jokių įrodymų, kad sveikata sutrikusi, nebuvo“, – sakė Lietuvos antidopingo specialistė.
Jos teigimu, disciplinarinė komisija tyrimą atliko pagal liudininkų parodymus bei pačių sportininkų prisipažinimus, kad lašelinės buvo taikomos sporto bazėje.
„Jei sportininkams reikalingas gydymas, rekomenduojama gydytojų, jie gali tai daryti. Bet tam reikalinga dokumentacija, – aiškino R.Banytė. – Sportininkams infuzoterapija negali viršyti daugiau 100 mililitrų per 12 valandų.
Tai yra jiems leidžiama susileisti vaistų nuo skausmo, jei tai neviršija 100 ml per 12 valandų.
Šiuo atveju buvo viršyta – buvo daugiau nei 100 ml per 12 valandų. Tai nustatyta pagal liudininkų parodymus.“
Kadangi šįkart tyrimą atliko nepriklausoma Lietuvos antidopingo disciplinarinė komisija, ir bausmę skyrė ji, o ne pastaruoju metu iš skandalų besivaduojanti Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija ar B.Vyšniausko vadovaujama Lietuvos sunkiosios atletikos federacija.
Lietuvos antidopingo agentūros disciplinarinė komisija nusprendė anuliuoti ir abiejų sunkiaatlečių rezultatus nuo 2018 metų kovo 1 dienos, o tai reiškia, kad ir 2018 metų kovo 31 dieną Ž.Stanulio Bukarešte laimėtas Europos čempionato medalis bus atimtas.
Lietuvos antidopingo agentūra buvo suspendavusi Ž.Stanulį ir I.Kačinską nuo 2020 metų sausio 15 dienos, o po disciplinarinės komisijos tyrimo šį pirmadienį paskelbė bausmes.
Sausį 15min prašė Ž.Stanulio komentaro, atletas paprašė perskambinti, bet paskui nekėlė telefono nei sutartu laiku, nei vėliau.
Suprasti akimirksniu
- Stiprius mūsų šalies vyrus persekioja prasta lemtis. Lietuvos sunkiaatlečiai visus metus ruošiasi vienerioms ar dvejoms svarbiausioms varžyboms, bet kai jos ateina, jiems dažnai nepavyksta startuoti. Ypač nesisekdavo R.Vyšniauskui.
- 2006 metais pasaulio čempionate Dominikos Respublikoje jis apsinuodijo maistu.
- Per 2008 metų Pekino olimpines žaidynes, kurios per karjerą R.Vyšniauskui buvo ketvirtosios, baigti varžybas sutrukdė peties trauma.
- 2009 metais nuvykus į pasaulio pirmenybes Pietų Korėjoje staiga pakilo temperatūra.
- 2010 metais jis buvo pasaulio čempionato Turkijoje dalyvių sąraše, bet nestartavo dėl kelio traumos.
- 2013 m. Lietuvos čempionate praleido dėl infekcijos: prieš pat varžybas jį supykino.
Yra įkliuvusios plaukimo ir futbolo žvaigždės
Pasaulyje bylų atletams dėl tokio draudžiamo metodo taikymo nėra daug.
Garsiausi iki šiol buvo du atvejai.
JAV plaukimo superžvaigždė Ryanas Lochte prieš kelerius metus buvo diskvalifikuotas 14 mėnesių vien dėl nuotraukos socialiniame tinkle, kur užfiksuotas toks metodas.
2018 metų vasarį UEFA paskelbė, kad buvęs Prancūzijos futbolo rinktinės ir Londono „Arsenal“ bei „Manchester City“ žaidėjas Samiras Nasri pažeidė taisykles, susilašinęs 500 ml skysčių 2016 metų gruodį. UEFA skyrė šešių mėnesių diskvalifikaciją, o paskui padidino ją dar 12 mėnesių.
Lietuvoje su naujomis dviem diskvalifikacijomis fiksuojami septyni atvejai, kai dėl antidopingo taisyklių pažeidimų diskvalifikuojami trenerio B.Vyšniausko auklėtiniai.
Jo sūnus R.Vyšniauskas per testus dėl draudžiamų medžiagų buvo pagautas du kartus (1997 ir 2014 metais), labiausiai tituluotas šalies sunkiaatletis 2016 metų Rio olimpinis prizininkas Aurimas Didžbalis – du kartus (2012 ir 2017 m.), mažiau žinomas B.Vyšniausko auklėtinis Domantas Kmieliauskas – kartą (2017 m.).
Ž.Stanulis ir I.Kačinskas priklausė Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinei. 27 metų Ž.Stanulis, per karjerą Europos pirmenybių sidabrą laimėjęs net tris kartus (2013, 2016, 2018 m.), laikomas didžiausia sunkiaatlečių viltimi Tokijo žaidynėse.
Sportininkų diskvalifikacija galios iki 2021 metų balandžio 26 dienos. Dėl koronaviruso Tokijo olimpines žaidynes perkėlus į 2021 metų liepą teoriškai abu atletai galėtų pretenduoti ir į olimpinę rinktinę.
