Plyšių vis tiek surado
Pristatęs naują šalies sporto finansavimo tvarką, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius mušėsi į krūtinę, kad, skirtingai nei ankstesniais metais, šiemet lėšos bus dalijamos kur kas skaidriau, o diskutuotinų momentų ir klausimų kils gerokai mažiau.
Iš dalies KKSD vadovas buvo teisus. Į aiškius kriterijus įrėminta sistema vietos manipuliavimui tikrai palieka kur kas mažiau, tačiau kai kurios sporto federacijos vis tiek surado būdų, kaip vienas ar kitas eilutes paversti savo pranašumais, išnaudojant tokius aspektus, kaip įvairių rungčių skaičius ir „augantis“ masiškumas, pavienių sportininkų užimtos aukštos vietos, nors sporto šaką kultivuoja tik ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamų asmenų grupė, ar patraukliai pateiktos užimtos pozicijos.
Pastarasis niuansas vienas dažniausiai pasitaikiusių – nemažai federacijų svarbiausiose metų varžybose pasiektus savo sportininkų laimėjimus kaip įmanydamos bandė „pritempti“ prie aukščiausiai įmanomų vietų. Pavyzdžiui, jeigu sportininkas pasitraukė iš kovos Europos ar pasaulio pirmenybių ketvirtfinalyje, pinigų siekiantys federacijos atstovai nurodydavo 5 vietą, nors realiai čempionate jam atitekdavo 5–8 vietos.
„To nebuvome numatę ir reglamentavę, – bendraudamas su 15min, prisipažino E.Urbanavičius. – Būtent dėl šios priežasties skaičiavimai šiek tiek užtruko, teko iš naujo viską peržiūrėti, konsultuotis su federacijomis. Daugumos sporto šakų tarptautinės federacijos konkrečių vietų nenurodo, tad ir oficialaus dokumento pristatyti mums nėra galimybės. Radome visus tenkinusį sprendimą – ėmėme vidurkį ir nustatėme vietą.“
Šiomis „privilegijomis“ gudriai naudojosi dvikovinių sporto šakų bei teniso atstovai.
Nauja tvarka, nauji kriterijai
Pagal naują finansavimo tvarką šiemet federacijos turėjo atitikti bendruosius ir specialiuosius kriterijus.
Jeigu sportininkas pasitraukė iš kovos Europos ar pasaulio pirmenybių ketvirtfinalyje, pinigų siekiantys federacijos atstovai nurodydavo 5 vietą, nors realiai čempionate jam atitekdavo 5–8 vietos.
Pavyzdžiui, federacija, siekianti gauti lėšų, turi būti suorganizavusi bent jau du nacionalinius čempionatus. Taip bandyta išvengti atvejų, kai federacija susikuria tais pačiais metais ir jau po savaitės siekia finansavimo.
Kitas kriterijus, padėjęs atskirti pelus nuo grūdų, – federacija per pastaruosius ketverius metus turi būti delegavusi bent vieną savo sportininką į pasaulio čempionatą.
Nacionalinė federacija turi priklausyti tarptautinei sporto šakos federacijai, kuri turi bent 55 valstybėse ir ne mažiau kaip keturiuose žemynuose veikiančius narius.
Sporto šaka privalo priklausyti antidopingo kodekso sąrašui, taip pat federacija privalės savo interneto svetainėje viešinti visą gautą finansavimą ir metinį biudžetą.
Maža to, federacijų įstatuose privalės būti įtvirtinta vadovų ir valdymo organų rotacija. Tiesa, dėl kadencijų skaičiaus ir jų trukmės leista apsispręsti pačioms federacijoms.
Ateityje norima priimti ir pataisą, kuri numatytų, kad valdymo organų nariai nebūtų teisti už finansines ar kitas tyčines nusikalstamas veikas.
Kapšas – į tris grupes
Visos lėšos išskirstytos trims sporto šakų grupėms. 60,8 proc. atiteks strateginėms olimpinėms sporto šakoms, 22,5 proc. – kitoms olimpinėms sporto šakoms, 16,6 proc. – likusioms sporto šakoms.
Nemažai federacijų svarbiausiose metų varžybose pasiektus savo sportininkų laimėjimus kaip įmanydamos bandė „pritempti“ prie aukščiausiai įmanomų vietų.
Šios grupės sudarytos atsižvelgiant į 2017-ųjų metų finansavimą. Šiemet procentinis pasiskirstymas išlaikytas toks pats. Ateityje, jeigu didės bendras krepšelis, atitinkamai didės ir kiekvienos grupės lėšos.
Didelio meistriškumo programoms šiemet bus išdalinta 6,33 mln. eurų. Keturiolikai strateginių sporto šakų išdalinta 3,56 mln. eurų. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų grupei šiemet atseikėta 1,27 mln. Kitoms sporto šakoms teko šiek tiek daugiau kaip 965 tūkst., o neįgaliųjų sportui – apie 0,5 mln.
Iš viso į KKSD pinigus šiemet galėjo taikytis 74 nacionalinės sporto šakos.
Bobslėjaus ir skeletono, laipiojimo, rogučių sporto, bangų sporto asociacija, alpinizmo, kendo, kudo ir ušu federacijos nepateikė visos reikiamos dokumentacijos, o boulingo ir kuraš (sumo) atstovai į lenktynes dėl pinigų stojo pavėluotai.
Biudžetai – iš trijų dedamųjų
Šiemet federacijų metiniai biudžetai pildomi iš trijų čiaupų. Sportininkų rengimo dalis atneša 75 proc., nacionalinė varžybų sistema – 15 proc., federacijos vadybinė veikla – 10 proc.
Sportinio rengimo vertinimas susideda iš daug įvairaus rango varžybų, nustatyta, kiek konkreti vieta konkrečiose varžybose atneša taškų federacijai.
Čia imamas ketverių metų laikotarpis, suskaičiuota kiekvienos federacijos bendra surinktų taškų suma, priklausomai nuo metinio biudžeto išvedama kiekvieno taško vertė. Pagal surinktus taškus konvertuojamas konkrečios federacijos biudžetas.
Sąlygos olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms šiek tiek skiriasi, taip pat pagal atskirus kriterijus vertinamos komandinės ir techninės sporto šakos.
Šiuolaikinei penkiakovei KKSD nurėžė daugiau nei trečdalį finansavimo ir vietoj pernai gautų 191 tūkst. šiemet ji turės tenkintis vos 128 tūkst. eurų.
15 proc. metinio biudžeto priklauso nuo konkrečios sporto šakos nacionaliniuose šalies čempionatuose dalyvaujančių subjektų (žmonių) skaičiaus. Čia skaičiuojamos visos nacionalinės varžybos, pradedant suaugusiais ir baigiant jaunučiais. Kuo daugiau čempionatas įtraukia dalyvių, tuo daugiau taškų gauna federacija.
Vadybinė federacijos veikla vertinama pagal surastų komercinių rėmėjų skaičių, pritrauktų netarptautinės federacijos dotacijų, ne iš kitų valstybės šaltinių gautų lėšų, moterų skaičių. Taip pat atsižvelgta į tai, ar federacija Lietuvoje buvo suorganizavusi kokias nors ir kokio lygio tarptautines varžybas, vertinamas federacijos sugebėjimas dirbti su savivaldybėmis, papildomi taškai skirti ir už suorganizuotus mokymus sutartų rungtynių, antidopingo, kvalifikacijos kėlimo ar kitomis aktualiomis temomis.
Lyderio pozicijos – ir toliau sunkiai pajudinamos
Visus taškus ant „i“ ir projekto tvirtinimą KKSD turėtų atlikti antradienį, tačiau bendras paveikslas aiškiai matomas jau ir dabar.
Pagal jį lyderio poziciją ir toliau tvirtai išlaiko antrąja Lietuvos religija vadinamas krepšinis. Šiemet oranžinio krepšinio atstovams skirta 745 tūkst. eurų injekcija.
Ši suma yra gerokai didesnė nei Lietuvos krepšinio federacija gavo pernai (421 tūkst.) iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF).
Tiesa, iki šių metų komandinės sporto šakos dar gaudavo kompensaciją iš papildomos biudžeto eilutės.
Žaidimams KKSD biudžete būdavo papildoma programa – išdalijami dar 600 tūkst. eurų, o krepšininkams iš jų pernai teko 367 tūkst.
Kur kas solidesnės paramos šiemet sulauks 2017-aisiais metais pasaulinėje sporto arenoje žibėję lengvaatlečiai.
Pasaulio čempionas Andrius Gudžius ir uždarų patalpų Europos čempionė Airinė Palšytė metų pabaigoje atsiėmė geriausiems šalies sportininkams skirtus prizus, bet jų įstabių pasiekimų neužmiršo ir KKSD. Lengvajai atletikai šiemet atriekta 472,5 tūkst. Tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei šiai sporto šakai skirta pernai (199 tūkst.).
Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis neslėpė, kad labai palaiko šią sporto finansavimo reformą. Anot jo, kur kas geriau, kad visos lėšos, skirtos tiek sporto šakos plėtrai, tiek mokomajam sportiniam darbui, tiek dalies trenerių bei papildomo personalo išlaikymui, bus pervestos tiesiogiai federacijoms.
„Mums racionaliau ir lengviau dirbti, galėsime optimaliau panaudoti lėšas. Kai susidarai tikrą vaizdą, kiek turi lėšų, gali žymiai efektyviau prisidėti prie mokomojo sportinio darbo, komandų komplektavimo bei delegavimo į varžybas. Manau, kad šis modelis turi duoti pozityvų efektą, tačiau prie kiekvienos reformos būna nepatenkintų. Galbūt nepatenkinti yra tie, kurie iki reformos nepelnytai gerai gyveno ar jų administraciniai ištekliai yra nepakankami“, – svarstė E.Skrabulis.
| Sporto šaka | 2018 | 2017 | Pokytis | |
| Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija | 337093 | 171000 |  166094 | 0,49 |
| Lietuvos bokso federacija | 107375 | 81500 | 25875 | 0,24 |
| Lietuvos buriuotojų sąjunga | 105179 | 81900 | 23279 | 0,22 |
| Lietuvos dviračių sporto federacija | 185571 | 138800 | 46771 | 0,25 |
| Lietuvos dziudo federacija | 92338 | 47400 | 44938 | 0,49 |
| Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija | 50990 | 14100 | 36890 | 0,72 |
| Lietuvos imtynių federacija | 139617 | 88000 | 51617 | 0,37 |
| Lietuvos irklavimo federacija | 490514 | 253000 | 237513 | 0,48 |
| Lietuvos krepšinio federacija | 744972 | 421000 | 323972 | 0,43 |
| Lietuvos lengvosios atletikos federacija | 483971 | 198700 | 285271 | 50,59 |
| Lietuvos plaukimo federacija | 530703 | 337000 | 193703 | 0,36 |
| Lietuvos sunkiosios atletikos federacija | 121206 | 85000 | 36206 | 0,30 |
| Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija | 128353 | 191000 |  62647 | 0,49 |
| Lietuvos tekvondo federacija | 38312 | 14200 | 24112 | 0,63 |
Visgi iš pirmo žvilgsnio žalios strateginių sporto šakų eilutės taip pat džiugina ne visus.
Šie skaičiai iš tiesų rodo tik lyginamąsias sumas, kurias federacijos šiemet ir pernai gaudavo iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, tačiau iš tiesų nemažai daliai sporto šakų atstovų didžiule paspirtimi būdavo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) parama, kur buvo įdarbinti treneriai. Šiemet LOSC pinigai įlieti į bendrąjį katilą.
„Finansiniai klausimai po įvykdytos reformos, mums, kaip ir nemažai daliai kitų sporto federacijų yra labai skaudūs. 2017 m. iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo bei Lietuvos olimpinio sporto centro kartu sudėjus gavome 450 tūkst. eurų. Po reformos federacijai numatyta skirti tik 328 tūkst. eurų. Finansavimas mažės net ketvirtadaliu, nors pastaraisiais metais nuolat iškovojame medalius svarbiausiose tarptautinėse varžybose, net keturios įgulos įsitvirtino pasaulio elite ir nuolat patenka į pasaulio ir Europos čempionatų finalus“, – skundėsi Lietuvos baidarių ir kanojų federacijos (LBKIF) generalinis sekretorius Romas Petrukanecas, nors už baidarininkus solidesnio kąsnio šiemet sulaukė vos keturios sporto šakos.
Jis neslėpė, kad susiveržus diržus veikiausiai teks mažinti Lietuvos rinktinės narių skaičių.
Po šios sporto reformos mažiau bendrų pinigų lyginant su pernai taip pat teko plaukimo, dviračių sporto, šiuolaikinės penkiakovės, irklavimo, buriavimo, imtynių, dziudo, gimnastikos federacijoms, kurios negali pasigirti didžiuliu masiškumu, bet yra išugdžiusios daugybę šalį garsinančių atletų.
Šiuolaikinės penkiakovės fiasko
Daugiau džiaugsmo olimpinėse žaidynėse už šiuolaikinės penkiakovės sportininkus nepriklausomai Lietuvai yra padovanoję tik lengvosios atletikos atstovai, tačiau skirstant pinigus šiais metais jiems netikėtai teko podukros vaidmuo.
Šiuolaikinei penkiakovei KKSD nurėžė daugiau nei trečdalį finansavimo ir vietoj pernai gautų 191 tūkst. šiemet ji turės tenkintis vos 128 tūkst. eurų. Nemažą dalį metinio penkiakovininkų biudžeto sudarydavo ir Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) parama, kuriame buvo įdarbinti specialistai ir treneriai.
Nors praėjusį sezoną penkiakovininkų pasitiktuvių oro uostuose buvo gerokai mažiau nei ankstesniais metais, turbūt niekas neįsivaizdavo, kad taip greitai keturis olimpinius medalius Lietuvai padovanojusi šaka atsidurs nykiame užribyje.
128 tūkst. – tai 3 tūkst. mažiau nei šiemet gaus išvis neolimpinė orientavimosi sporto federacija. Bet apie pastarosios sėkmės receptą šiek tiek vėliau.
Beje, šiuolaikinė penkiakovė yra vienintelė iš visų strateginių sporto šakų, kuriai net iš KKSRF šiemet skirtas mažesnis finansavimas nei pernai.
| Medalis | Dalyvis | Žaidynės |
|---|---|---|
 Sidabras | Andrejus Zadneprovskis | 2004 Atėnai |
| Sidabras | Edvinas Krungolcas | 2008 Pekinas |
 Bronza | Andrejus Zadneprovskis | 2008 Pekinas |
 Auksas | Laura Asadauskaitė | 2012 Londonas |
„Su penkiakovininkais diskutavome tikrai nemažai. Kai buvo tvirtinami kriterijai ir imties laikotarpis, jie nepasitenkinimo nereiškė. O dabar išėjo taip, kad per ketverius pastaruosius metus, kokia yra imtis, penkiakovė rezultatų neturėjo. Darbo grupėje diskutavome, kurį – ketverių ar aštuonerių metų – laikotarpį rinktis, bet nusprendėme žiūrėti į vieną olimpinį ciklą“, – liūdną penkiakovininkų perspektyvą aiškino E.Urbanavičius.
Išėjo taip, kad per ketverius pastaruosius metus, kokia yra imtis, penkiakovė rezultatų neturėjo.
Tačiau jis siūlė žvilgtelėti ne tik į sportininkų rezultatus, o ir į kitas dvi biudžeto dedamąsias.
„Iš jų pamatysime, kad šiuolaikinė penkiakovė ir vadybos srityje atrodo silpnokai. Šie kriterijai puikiai atskleidžia, kuo iki šiol užsiimdavo federacija ir iš ko ji gyveno iki šiol. Kol buvo rezultatai, pinigai buvo neprasti. Kai rezultatai krito, iš kitų dviejų dalių pritraukti lėšų jiems nepavyko“, – analizavo KKSD vadovas.
Visgi jis sutiko, kad šiuolaikinės penkiakovės finansavimo kritimas žemyn – pernelyg didelis. „Čia diskusija ateičiai. Puikiai suprantame, kad sportas – dalykas, kuriame inertiškumas yra labai svarbus. Didelių pergalių per metus čia nepasieksi. Reikia įdirbio ir finansavimas kiekvienais metais turėtų būti kiek įmanoma tolygesnis“, – svarstė KKSD vadovas.
Žirgus keis į kumeles?
Žvelgiant į šiuos skaičius šiuolaikinės penkiakovės atstovams beliko tik skėsčioti rankomis.
„Neįsivaizduoju, ką reiks daryti. Juk darbo grupė galėjo paimti ne vieno, o dviejų olimpinių ciklų rezultatus, – kalbėjo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas. – Tiek mažai pinigų dar niekada nesame gavę. Maža to, mums atimti olimpinio sporto centro pinigai. Su tais 30 tūkst., kuriuos iš jo gaudavome anksčiau, dar galėtume „žaisti“, bet dabar – kilpa po kaklu.“
V.Kalininas skaičiuoja, kad per metus šiuolaikinės penkiakovės federacija išleisdavo apie 250–260 tūkst. eurų. Tačiau veikiant LOSC, nekainavo nei medicinos paslaugos, nei sportininkų apgyvendinimas.
„Dabar mes turime įdarbinti trenerius – 80 tūkst. Žirgų išlaikymas – dar 10 tūkst. Pasaulio čempionatas Meksikoje. Prieš jį turime būtinai skristi į aukštikalnes ir adaptuotis. Vienam žmogui ši stovykla ir varžybų savaitė kainuoja apie 7 tūkst. eurų, o turime 14 žmonių“, – stropiai skaičiavo LŠPF generalinis sekretorius.
Jei skaičiai liks tokie, žirgų jau neturėsime. Teks joti ant kumelių, arklių ar net ožkų.
Paklaustas, kaip teks suktis iš susidariusios situacijos, V.Kalininas tik gūžčiojo pečiais.
„Atsakymo negavau ir iš KKSD vadovo. 17-ieji – jau tokie metai. Rusai prieš šimtą metų darė revoliuciją, dabar daro ir lietuviai, – humoro jausmo neprarado treneris. – Bet jei rimtai, tai mums tai – didžiulė problema. Dabar mūsų vienintelis gelbėjimosi ratas – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Nes jei ne jis, paskęsim visiškai. Jei skaičiai liks tokie, žirgų jau neturėsime. Teks joti ant kumelių, arklių ar net ožkų.“
Strateginė sporto šaka be olimpiečio
Tarp keturiolikos strateginių sporto šakų akį iš pradžių gana rėžė ir greitojo čiuožimo atstovų didžiulis šuolis.
Šiai sporto šakai šiemet buvo skirta 71,3 tūkst., kas yra daugiau nei penkis kartus negu pernai.
Penkis kartus didesnio finansavimo, lyginant su praėjusiais metais, negavo nė viena kita strateginė sporto šaka.
Šie skaičiai reiškė, kad greitasis čiuožimas vos per metus iš 48 finansuojamų sporto šakų vietos šoktelėjo net į 24-ąją.
Visgi dinamiškam žiemos sportui skirtas pinigų kapšas gerokai (iki 51 tūkst.) susitraukė po papildomo rezultatų tikrinimo.
Atsidurti prioritetinių sporto šakų rikiuotėje čiuožėjams leido A.Sereikaitės trumpas blykstelėjimas 2015-aisiais, kai sportininkė iškovojo bronzą Europos greitojo čiuožimo trumpajame take čempionate.
Greitojo čiuožimo sporto šakos atstovai dėl neteisingos informacijos pateikimo problemų yra turėję ir ankstesniais metais.
„Šis pasiekimas greitajam čiuožimui leido patekti į prioritetinių sporto šakų sąrašą, nes medalis iškovotas olimpinėje rungtyje, bet bendrai tose pirmenybėse Agnė užėmė tik šeštąją vietą. Pasaulio čempionate ir olimpinėse už kiekvieną iš šių rungčių yra duodamas medalis. Europos čempionate medalių komplektas yra tik vienas – už suminį rezultatą visose trijose (500 m, 1000 m ir 1500 m) rungtyse. Panašiai kaip sunkiojoje atletikoje mažieji medaliai yra skiriami už rovimą ir stūmimą, bet iš esmės mums svarbus yra tik dvikovės rezultatas. Dėl to čiuožėjų rodikliai smarkiai nukrito“, – subtilybes pasakojo E.Urbanavičius.
Šios sporto šakos atstovai dėl neteisingos informacijos pateikimo problemų yra turėję ir ankstesniais metais.
Greitasis čiuožimas yra vienintelis žiemos sportas strateginių sporto šakų sąraše.
| Strategine laikoma tokia sporto šaka, kuri yra įtraukta į vasaros ar žiemos olimpinių žaidynių programas ir šios sporto šakos bent vienas sportininkas nuo 2013-ųjų metų bent kartą olimpinėse žaidynėse užėmė 1–8 vietas, pasaulio pirmenybėse 1–6 vietas arba tapo Europos čempionato prizininku. |
Tiesa, strateginė šiame kontekste skamba taip pat gana ironiškai. Bene vienintelė ryškesnė šios sporto šakos atstovė Agnė Sereikaitė praėjusių metų pabaigoje patyrė traumą ir šalies prioritetinės sporto šakos atstovės vasarį prasidedančiose Pjongčango olimpinėse žaidynėse Lietuva neturės.
Įdomu, kad praėjusių metų viduryje tarp asociacijos ir pačios sportininkės buvo kilusi nemenka trintis dėl to, jog A.Sereikaitė treniravosi Latvijoje, kur jai, anot asociacijos vadovų, nėra tinkamų sąlygų. Funkcionieriai nenorėjo čiuožėjos išleisti į tarptautines varžybas ir net kurį laiką buvo išbraukę ją iš rinktinės sąrašų.
Po pinigų dalybų rankomis vėl trina ir tekvondo federacijos vadovai. Nors spyriais paremto korėjiečių kovos meno atstovų mūsų šalis dar niekada nėra turėjusi olimpinėse žaidynėse, tai netrukdo jai puikuoti strateginių sporto šakų sąraše ir auginti finansinius lašinius.
Auginti milžiniškais tempais. Pernai šios sporto šakos federacijai skirta 14,2 tūkst. Šiemet – 2,7 karto daugiau (38,3 tūkst.). Tiesa, po preliminaraus skaičiavimo tekvondo meistrams buvo skirta išvis net 53,9 tūkst., bet papildomas rezultatų tikrinimas viską sustatė į vietas.
Į strateginių sporto šakų traukinį tekvondo įšoko tik metų pabaigoje, kai Europos čempionate Aurimas Klemas olimpinėje rungtyje iki 80 kg pasipuošė bronzos apdovanojimu.
„Strateginių sporto šakų kriterijai ateityje keisis. Nebus taip, kad vienas sėkmingas pasirodymas sporto šaką kilstelės į strateginių gretas. Nuo 2019-ųjų metų yra numatyta, kad norint būti šiame sąraše reikės mažiausiai dviejų rezultatų. Ši tvarka griežtės tikrai“, – žadėjo E.Urbanavičius.
Beisbolininkų džiaugsmą keitė nusivylimas
Paskelbus preliminarius skaičius, tarp kitų sporto šakų, kurių akivaizdžiai išaugę finansiniai raumenys badė akis, buvo ir beisbolas.
Paskelbus preliminarius skaičius, tarp kitų sporto šakų, kurių akivaizdžiai išaugę finansiniai raumenys badė akis, buvo ir beisbolas.
Beisbolininkams vietoj pernai gautų 43,1 tūkst. šiemet buvo paskirta beveik tris kartus daugiau (127 tūkst.) ir iš 29-osios pozicijos visų sporto šakų klasifikacijoje jie rovė iš karto į 12-ąją.
Visgi džiaugsmas truko neilgai.
Finansinę sėkmę, pasirodo, lėmė Lietuvos vyrų beisbolo rinktinė triumfas Europos čempionato B diviziono antrosios grupės turnyre Lenkijoje. Laimėję jį mūsiškiai prasibrovė į 2019 metais vyksiantį Europos čempionatą, kuriame dalyvaus 12 komandų. Jame bus kovojama ir dėl vietos 2020 metų olimpinėse žaidynėse.
„Kadangi čempionatas nėra baigtas, tai ir sumų skirti už pasirodymą jame negalime. Krepšininkai yra tokioje pačioje situacijoje. Atranką pradėjo tik šiemet, bet pasaulio čempionatas vyks tik 2019-aisiais. Tuomet ir skaičiuosime šį balą“, – pasakojo E.Urbanavičius.
Galiausiai beisbolo eilutė sutirpo iki 54,4 tūkst.
Orientacinio sporto vidutiniokų triumfas
Kitų sporto šakų sąraše labai išsiskiria dvi eilutės. Kiokušin karatė federacijai skirta 114 tūkst., o orientavimosi sporto federacijai (LOSF) – net 131 tūkst.
Šios dvi sporto šakos gavo daugiau nei ketvirtadalį (virš 25 proc.) viso kitų sporto šakų kategorijai skirto biudžeto.
Karatė meistrai ir toliau pasaulinėje arenoje šviečia ryškiomis spalvomis ir iš gruodį pasibaigusių pasaulio pirmenybių Jekaterinburge parvežė tris aukso, du sidabro ir penkis bronzos apdovanojimus, tačiau orientavimosi sporto fenomeną suprasti gana sudėtinga.
Ne vienas sporto aistruolis antakį iš nuostabos kėlė ir pernai, kai orientavimosi sporto federacijai buvo atseikėta 75,5 tūkst., o su šiuo gardžiu pyrago gabalu orientacininkai užėmė šešioliktąją vietą tarp visų Lietuvoje kultivuojamų sporto šakų.
Šiemet valstybinius pinigus semianti KKSD sauja šiai sporto šakai buvo dosnesnė vos ne dvigubai. Su šia injekcija orientacininkai pateko į geriausiai finansuojamų sporto šakų dešimtuką.
Tiesa, patys orientacininkai apžioti norėjo dar dvigubai didesnį kąsnį. Jų prašoma suma šiemet siekė 249 tūkst. eurų.
Tiesa, patys federacijos vadovai apžioti norėjo dvigubai didesnį kąsnį. Jų prašoma suma šiemet siekė įspūdingus 249 tūkst. eurų.
Po preliminaraus skaičiavimo LOSF šiemet buvo skirta 111 tūkst., tačiau ir šia suma pastarosios vadovai patenkinti nebuvo ir „išspaudė“ dar papildomas dvi dešimtis tūkstančių.
Ką ši suma reiškia? Tai yra daugiau nei šiemet gavo ne tik jau minėta šiuolaikinė penkiakovė, bet ir sunkioji atletika (121 tūkst.), boksas (107 tūkst.), buriavimas (105 tūkst.), dziudo (92 tūkst.) ar šaudymas (48 tūkst.) – sporto šakos, kurių atstovai šaliai kartu sudėjus yra parvežę dar keturis olimpinius medalius.
Paradoksas ir tai, kad mažesnėmis sumomis šiemet paglostyta ir visa eilė komandinių olimpinių sporto šakų – futbolas (91 tūkst.), regbis (110 tūkst.), ledo ritulys (130 tūkst.), tinklinis (47 tūkst.). O ką jau bekalbėti apie tenisą (40 tūkst.), badmintoną (29 tūkst.) ar stalo tenisą (52 tūkst.).
Geriausia šalies orientacininke pripažinta Viktorija Michnovič praėjusiais metais Vilniuje vykusiame pasaulio jaunimo čempionate iškovojo visų prabų apdovanojimus, tačiau suaugusiųjų planetos pirmenybėse Lietuvos atstovai individualiose rungtyse dar lieka labai toli lyderiams už nugarų.
Pavyzdžiui, vasarą Tartu (Estija) vykusiame pasaulio čempionate geriausiai iš mūsų atstovų pasirodė Jonas Vytautas Gvildys ir Simonas Krėpšta, kuriems pavyko užimti tik 29 vietas.
| Sportininkas | Rungtis | Dalyvių skaičius | Vieta |
| Jonas Vytautas Gvildys | sprintas | 114 | 29 |
| Jonas Vytautas Gvildys | vidutinė trasa | 82 | 30 |
| Sandra Paužaitė | ilga trasa | 62 | 30 |
| Simonas Krėpšta | ilga trasa | 73 | 29 |
| Vilius Aleliūnas | sprintas | 114 | 32 |
Tiesa, mūsiškiams kiek geriau sekėsi estafečių varžybose, kur moterų ir vyrų rinktinės užėmė 13-as vietas, o sprinte buvo aštuoniolikti tarp 33 komandų.
„Viską lemia rezultatai. Skaičiuojami rezultatai per įvairias amžiaus grupes, ir nors tų varžybų koeficientai yra kur kas mažesni, bendras rezultatas išeina visai nemažas. O analizuojant plačiau derėtų pažiūrėti, kiek jie gauna iš nacionalinės varžybų sistemos ir vadybos. Klubinė valdymo sistema šioje federacijoje yra nebloga“, – orientacininkų sėkmės priežasties siūlė ieškoti E.Urbanavičius.
Už nacionalinių varžybų sistemą orientacininkams atseikėta 12,4 tūkst. Didesnes sumas tarp neolimpinių šakų gavo tik techninio sporto atstovai – aeroklubas ir automobilių sporto federacija. Dar 3470 eurų orientacininkai prisidūrė iš vadybinės dalies.
Kitais žodžiais sakant, kuo pasaulio ir Europos čempionatai vyksta dažniau, tuo šansų prisitraukt geresnį finansavimą sporto šaka turi daugiau.
Bet iš tiesų, liūto dalį finansavimo (115 tūkst.) ši federacija visgi susižers iš pagrindinės dalies – sportininkų rezultatų tarptautinėse varžybose įvertinimo, puikiai išnaudodami varžybų ir disciplinų gausybę.
Kitais žodžiais sakant, kuo pasaulio ir Europos čempionatai vyksta dažniau, tuo šansų prisitraukt geresnį finansavimą sporto šaka turi daugiau, nes kiekvieno atleto pasiektas rezultatas juose yra smulki dedamoji prie bendro balo, pagal kurį skirstomas finansavimas.
Orientavimosi sporte planetos pirmenybės rengiamos kiekvienais metais, o jei pridedame kasmetinius pasaulio jaunimo, Europos jaunių ir jaunučių rodiklius – sąrašas gaunasi iš tiesų solidus.
Tačiau ir tai dar ne viskas. Į federacijos prezidento Donato Kazlausko pateiktą ataskaitą papildomomis eilutėmis įtraukti visų amžiaus grupių orientacininkų rezultatai sporto kalnų dviračiais, slidėmis ir sporto takais.
Paslaptis – įtakingas politikas?
Bandant vynioti šios orientacininkų sėkmės kamuolį, siūlo galą galbūt galima būtų rasti buvusio Kauno miesto mero Rimanto Mikaičio rankose.
Iš Kuršėnų kilęs 58-erių metų politikas praeityje ne vienerius metus yra tapęs Lietuvos orientaviosi čempionu, vėliau dirbo šios sporto šakos federacijos prezidentu, priklausė Tarptautinės orientavimosi sporto federacijos tarybai.
Tiesa, nuo praėjusių metų kovo Kauno tarybos narys peršoko į kitas roges ir tapo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktoriumi bei bandys Kaune surengti 2020-ųjų pasaulio jaunimo pirmenybes. Bet panašu, kad mėgstamos savo sporto šakos tikrai nepamiršo.
Būtent jis buvo vienas iš devynių KKSD darbo grupės narių, kurie ruošė naująjį finansavimo projektą ir atstovavo nacionalinių individualių sporto šakų federacijai.
Paviešinus skaičius tampa akivaizdu, kad abi su Kauno liberalu siejamos sporto šakos tikrai skųstis negali.
Skaudus sprigtas šachmatininkams
Tad nekeista, kad kitų sporto šakų atstovai į tokius orientacininkų aukso kalnus žvelgia šnairuodami.
Pavyzdžiui, šachmatų federacijos vadovai, kuriems paskirta viso labo 15 tūkst. Įdomu tai, jog vien moksleivių rinktinėms orientavimosi sporto federacija pernai išleido daugiau – 21 tūkst.
Dar didesnis paradoksas yra tai, kad už šachmatų meistrus daugiau teko šios sporto šakos kompozitorių sąjungai – 19,2 tūkst.
Pasaulinėje sporto arenoje kur kas menkesnį prestižą turinčių šaškių atstovams šį sykį atseikėta 60 tūkst. – t.y. keturis kartus daugiau nei šachmatininkams.
Kaip nutiko, kad šachmatus, apie kurių įtraukimą į mokyklines programas kalba vis daugiau iškilių visuomenės veikėjų, aplenkė beveik visi, kas tik netingėjo?
Aiškėja, kad šachmatininkai sutriuškinti buvo konkurentams kur kas geriau perpratus naujas žaidimo taisykles.
Sportininkų rengimo dalis federacijai atnešė varganus 2,2 tūkst. eurų. Palyginimui, šachmatų kompozitoriai pagal šį kriterijų gavo 18,6 tūkst., šaškininkai – 45 tūkst., orientacininkai – 115 tūkst.
„Keista, kai sužinai apie kriterijus, kai tie kriterijai jau yra nustatyti. Pasiruošti tam ir į juos pataikyt tiesiog nebuvo laiko. Ką gali planuoti, kai vienais metais gauni 35,5 tūkst., o po metų – jau tik 15 tūkst.“, – už galvos stvėrėsi šachmatų federacijos direktorius Romanas Buršteinas.
Anot, jo, kur kas būtų teisingiau, jei žaidimo taisyklės būtų buvę sudėliotos metų pradžioje ir tam federacijos galėtų pasiruošti.
„Žinodami finansavimo kriterijus, galbūt būtume ėmęsi kitokių veiksmų. Nesistengę vaikytis aukštų rezultatų, kurių neįmanoma pasiekti tarptautinėje arenoje, būtume dėmesį kreipę į masiškumą. Užvežę kuo daugiau sportininkų į varžybas, viską organizavę Vilniuje, nes čia susirenka daugiau žmonių, jokių regioninių varžybų. Bet tai nėra normalu“, – nepasitenkinimo neslėpė R.Buršteinas.
Anot direktoriaus, su dabartine suma bus didžiulis iššūkis surengti net Lietuvos pirmenybes.
„Iš tų 15 tūkst. trečdalis – administraciniai mokesčiai. Lieka 10 tūkst. Tai suma, už kurią galime išsiųsti sportininkus į šachmatų olimpiadą. Ir viskas. Neįsivaizduoju, kaip reikės išgyvent“, – kalbėjo R.Buršteinas.
Mato savo klaidas
Sistema pakeista, pinigai išdalyti, bet aistrų katilas kunkuliuoja ne mažiau nei pernai.
Sportininkas jau stovi ant pjedestalo, apdovanojimai rodomi per televiziją, reklamuojama valstybė, kyla vėliava. Galbūt himnas skamba ne visuomet, bet valstybė tokiu būdu gauna grąžą ir atsiima investuotus pinigus.
Kalbėdamas apie pamokas, kurias KKSD išmoko, E.Urbanavičius teigė, jog ateinančiais metais veikiausiai bus pervertinamas kai kurių sporto šakų vienų ar kitų varžybų „svoris“.
„Yra sporto šakų, kur pasaulio čempionatai yra netgi svarbesni už pasirodymus olimpinėse žaidynėse, tad skirtumas tarp šių varžybų rangų neturėtų būti toks didelis“, – atskleidė KKSD vadovas.
Medalio vertė – kad ir koks jis bebūtų – ateityje, anot E.Urbanavičiaus, taip pat turėtų didėti.
„Juk tą akimirką sportininkas jau stovi ant pjedestalo, apdovanojimai rodomi per televiziją, reklamuojama valstybė, kyla vėliava. Galbūt himnas skamba ne visuomet, bet šalis tokiu būdu gauna grąžą ir atsiima investuotus pinigus. Dėl to šiuos dalykus reikėtų pastiprinti“, – įsitikinęs E.Urbanavičius.
| Eil Nr. | Nacionalinės sporto (šakos) federacija | Sportininkų rengimas | Varžybų sistema | Vadyba | Iš viso |
| STRATEGINĖS SPORTO ŠAKOS | |||||
| 1 | Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija | 287056,49 | 27228,46 | 22808,60 | 337093,55 |
| 2 | Lietuvos bokso federacija | 85550,78 | 18038,55 | 3785,40 | 107374,73 |
| 3 | Lietuvos buriuotojų sąjunga | 57979,16 | 29032,31 | 18167,77 | 105179,25 |
| 4 | Lietuvos dviračių sporto federacija | 163198,57 | 19639,27 | 2733,45 | 185571,29 |
| 5 | Lietuvos dziudo federacija | 53449,29 | 32786,28 | 6102,28 | 92337,85 |
| 6 | Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija | 32393,94 | 7353,55 | 11242,74 | 50990,23 |
| 7 | Lietuvos imtynių federacija | 101646,96 | 32087,49 | 5882,12 | 139616,57 |
| 8 | Lietuvos irklavimo federacija | 454049,55 | 24668,93 | 11795,31 | 490513,79 |
| 9 | Lietuvos krepšinio federacija | 482589,95 | 116844,28 | 145537,80 | 744972,03 |
| 10 | Lietuvos lengvosios atletikos federacija | 345090,74 | 110051,39 | 28828,45 | 483970,58 |
| 11 | Lietuvos plaukimo federacija | 391128,81 | 58332,76 | 81241,44 | 530703,01 |
| 12 | Lietuvos sunkiosios atletikos federacija | 77681,86 | 36645,88 | 6878,15 | 121205,89 |
| 13 | Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija | 115628,40 | 6500,38 | 6224,23 | 128353,01 |
| 14 | Lietuvos taekwondo federacija | 19700,99 | 14219,58 | 4391,65 | 38312,22 |
| VISO: | 2667145,50 | 533429,10 | 355619,39 | 3556193,99 | |
| Į OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PROGRAMĄ ĮTRAUKTOS SPORTO ŠAKOS | |||||
| 15 | Asociacija „Hockey Lietuva“ | 117144,19 | 9812,00 | 3840,67 | 130796,85 |
| 16 | Lietuvos badmintono federacija | 23003,76 | 4906,00 | 897,63 | 28807,39 |
| 17 | Lietuvos beisbolo asociacija (beisbolo disciplinai) | 48916,05 | 5185,34 | 376,69 | 54478,08 |
| 18 | Lietuvos biatlono federacija | 79046,19 | 3460,39 | 4413,83 | 86920,40 |
| 19 | Lietuvos bobslėjaus ir skeletono sporto federacija | Nepateikta | 0,00 | ||
| 20 | Lietuvos čiuožimo federacija | 64291,74 | 1850,66 | 2128,73 | 68271,13 |
| 21 | Lietuvos fechtavimo federacija | 2578,15 | 7175,68 | 1296,99 | 11050,81 |
| 22 | Lietuvos futbolo federacija | 0,00 | 34743,54 | 56278,60 | 91022,14 |
| 23 | Lietuvos gimnastikos federacija | 88364,78 | 5558,97 | 1424,36 | 95348,11 |
| 24 | Lietuvos golfo federacija | 0,00 | 1501,48 | 1076,84 | 2578,32 |
| 25 | Lietuvos kerlingo asociacija | 35557,51 | 4106,37 | 471,92 | 40135,81 |
| 26 | Lietuvos laipiojimo sporto asociacija | Nepateikta | 0,00 | ||
| 27 | Lietuvos lankininkų federacija | 6657,62 | 4717,44 | 65,36 | 11440,42 |
| 28 | Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija | 17274,23 | 5901,16 | 5017,92 | 28193,32 |
| 29 | Lietuvos rankinio federacija | 95837,55 | 27370,58 | 11975,31 | 135183,44 |
| 30 | Lietuvos regbio federacija | 94628,01 | 10800,18 | 5538,16 | 110966,35 |
| 31 | Lietuvos rogučių sporto federacija | Nepateikta | 0,00 | ||
| 32 | Lietuvos softbolo federacija (softbolo disciplinai) | 17707,22 | 2025,25 | 490,50 | 20222,97 |
| 33 | Lietuvos stalo teniso asociacija | 35114,17 | 14250,09 | 3068,04 | 52432,30 |
| 34 | Lietuvos šaudymo sporto sąjunga | 32178,34 | 13813,61 | 1649,00 | 47640,96 |
| 35 | Lietuvos teniso sąjunga | 26679,43 | 2374,43 | 11816,28 | 40870,14 |
| 36 | Lietuvos tinklinio federacija | 33488,59 | 8293,06 | 5061,24 | 46842,89 |
| 37 | Lietuvos triatlono federacija | 13917,66 | 677,41 | 925,09 | 15520,16 |
| 38 | Lietuvos vandensvydžio sporto federacija | 23880,08 | 3404,52 | 248,27 | 27532,87 |
| 39 | Lietuvos žirginio sporto federacija1 | 0,00 | 6390,02 | 5872,24 | 12262,26 |
| 40 | Lietuvos žolės riedulio federacija | 96083,22 | 12151,51 | 3046,12 | 111280,85 |
| 41 | Lietuvos bangų sporto asociacija (banglenčių, puslenčių ir slydimo bangomis sporto šakoms) | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 0,00 |
| VISO: | 952348,50 | 190469,7 | 126979,80 | 1269798,00 | |
| KITOS SPORTO ŠAKOS | |||||
| 42 | Lietuvos aeroklubas | 134147,10 | 21274,08 | 12950,20 | 168371,37 |
| 43 | Lietuvos alpinizmo asociacija | Nepateikta | 0,00 | ||
| 44 | Lietuvos automobilių sporto federacija | 14947,50 | 20006,45 | 6171,89 | 41125,84 |
| 45 | Lietuvos biliardo federacija | 0,00 | 2314,80 | 2786,22 | 5101,01 |
| 46 | Lietuvos boulingo federacija | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 0,00 |
| 47 | Lietuvos bušido federacija (ju-jitsu sporto šakai)2 | 0,00 | 6103,90 | 32,19 | 6136,08 |
| 48 | Lietuvos jėgos trikovės federacija | 6485,72 | 6007,45 | 4445,85 | 16939,02 |
| 49 | Lietuvos kendo asociacija | 3282,77 | 509,81 | 2275,10 | 6067,68 |
| 50 | Lietuvos kikboksingo federacija | 9888,22 | 5042,95 | 214,63 | 15145,80 |
| 51 | Lietuvos kiokušin karatė federacija | 99287,28 | 5153,18 | 9652,70 | 114093,16 |
| 52 | Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija | 754,55 | 206,68 | 175,88 | 1137,11 |
| 53 | Lietuvos kudo sporto federacija | Nepateikta | 0,00 | ||
| 54 | Lietuvos kuraš federacija (sumo sporto šakai) | Nepateikta | 0,00 | ||
| 55 | Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacija | 50586,83 | 2480,14 | 1946,22 | 55013,18 |
| 56 | Lietuvos motociklų sporto federacija | 8673,44 | 4877,61 | 3030,94 | 16581,98 |
| 57 | Lietuvos motorlaivių federacija3 | 3431,35 | 1970,33 | 14520,70 | 19922,38 |
| 58 | Lietuvos muaythai federacija | 3759,75 | 1088,51 | 1253,22 | 6101,47 |
| 59 | Lietuvos orientavimosi sporto federacija4 | 115482,01 | 12400,69 | 3470,67 | 131353,37 |
| 60 | Lietuvos povandeninio sporto federacija | 1385,93 | 4918,94 | 2706,46 | 9011,33 |
| 61 | Lietuvos pulo federacija | 3018,65 | 826,71 | 1879,46 | 5724,82 |
| 62 | Lietuvos rankų lenkimo sporto federacija | 21435,02 | 7633,32 | 110,45 | 29178,78 |
| 63 | Lietuvos sambo federacija | 32329,50 | 5180,73 | 1759,20 | 39269,43 |
| 64 | Lietuvos skvošo asociacija | 0,00 | 675,15 | 489,96 | 1165,11 |
| 65 | Lietuvos sportinės žūklės federacija | 25349,32 | 3279,29 | 123,00 | 28751,61 |
| 66 | Lietuvos sportinių šokių federacija | 73006,89 | 7385,30 | 11025,71 | 91417,89 |
| 67 | Lietuvos šachmatų federacija | 2201,32 | 7578,20 | 5384,46 | 15163,98 |
| 68 | Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga | 18588,71 | 192,90 | 444,72 | 19226,34 |
| 69 | Lietuvos šaškių federacija5 | 45808,71 | 9755,21 | 4381,53 | 59945,45 |
| 70 | Lietuvos tautinių imtynių federacija (pankrationo ir imtynių už diržų disciplinoms) | 18239,09 | 2135,67 | 1644,62 | 22019,39 |
| 71 | Lietuvos universalios kovos federacija | 28235,83 | 303,13 | 150,60 | 28689,56 |
| 72 | Lietuvos ušu federacija (ušu sporto šakai) | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 0,00 |
| 73 | Lietuvos vandens slidininkų sąjunga | 940,05 | 261,79 | 2512,09 | 3713,93 |
| 74 | Lietuvos virvės traukimo federacija | 2728,22 | 5235,85 | 993,86 | 8957,92 |
| VISO: | 723993,75 | 144798,75 | 96532,51 | 965325,01 | |
| PASTABOS: 1 – tikslinami pasaulio taurių rezultatai 2 – nepateikti sportinius rezultatus tarptautinėse sporto varžybose patvirtinantys dokumentai 3 – tikslinami organizacinės, vadybinės ir administracinės veiklos rezultatai 4 – tikslinami sportiniai rezultatai tarptautinėse sporto varžybose ir nacionalinių sporto varžybų sistemoje dalyvaujančių sportininkų skaičius 5 – tikslinami pasaulio taurių ir pasaulio žaidynių rezultatai | |||||
