Grace besivaržantys Lietuvos grindų ritulio žaidėjai po kvalifikacinių kovų pradėjo grupės varžybas. Lietuviai pateko į vieną grupę su Honkongu, Švedija, Japonija ir Indija.
Grindų ritulį įsivaizduoti nesunku, net ir jo nemačiusiesiems. Tiesiog, prisiminkite ledo ritulį ir atimkite ledą bei pačiūžas. Liks kieta kova ir tikslas įmušti.
Specialiosiose žaidynėse grindų ritulys žaidžiamas devynis kėlinius po tris minutes. Po kiekvieno kėlinio yra minutės pertraukėlė.
Sekmadienį Lietuvos rinktinė pirmiausia į kovą stojo su Honkongo ritulinininkais. Treneriai Vida Misevičienė ir Rytis Šležys prieš mačą buvo nusiteikę optimistiškai. Lietuviai puikiai startavo ir patikimai gynėsi, tačiau antroje rungtynių pusėje nusileido rezultatu 1:5.
Kiek daugiau nei po valandos lietuvių jau laukė akistata su Švedija. Tik pasirodžius komandoms arenoje buvo aišku, kad susitiko skirtingos svorio kategorijos. Lietuvos rinktinėje pirmaisiais smuikais griežia liekni ir greiti žaidėjai, o švedai fiziškai stiprūs ir stotingi vyrai.
Rezultatas buvo atitinkamas – 6:2 Švedijos naudai.
„Jiems buvo paprasta. Tiesiog sustatė didžiausius žaidėjus į gynybą ir mūsų greitas puolimas atsimušė į sieną. Nieko negalėjome padaryti“, – po rungtynių kalbėjo R.Šležys.
Lietuvos komanda debiutuoja Specialiosiose žaidynėse. Suburti grindų ritulio komandą kilo idėja 2013 metais, kai paaiškėjo, kad žaidynės vyks Austrijoje – santykinai netoli.
„Tiek žaidėjai, tiek treneriai čia mokosi iš savų klaidų. Nemanėme, kad kitos komandos bus tokios fiziškai stiprios. O rungtynių metu privalo sužaisti visi. Negali penki geriausi žaidėjai žaisti visas rungtynes. Taigi, atsilaikyti yra sunku. Bet mums tai neįkainojama patirtis“, – įspūdžiais dalijosi V.Misevičienė.
Lietuvių dar laukia rungtynės su Japonija ir Indija. Po jų paaiškės, kurią vietą grupėje užims debiutantai.
Ramsau mieste įsikūrusi Lietuvos slidininkų ir sniegbridininkų komanda sekmadienį į kalnus neišsiruošė. Dėl itin prastų oro sąlygų visi startai buvo atšaukti. Lietuvių laukia 100 metrų sniegbridininkų finalas, kuriame dalyvaus du mūsų atletai.
Specialiosios žaidynės
Specialiosios žaidynės yra skirtos intelekto sutrikimų turintiems žmonėms ir visai visuomenei, kuri, stebėdama ir dalyvaudama drauge, įgyja daugiau atsakomybės bei supratimo apie visuomenės narius, turinčius specialių poreikių.
Žaidynėse dalyvauja 107 valstybių sportininkai, kurie varžosi devynių sporto šakų varžybose.
Lietuviai dalyvaus trijų sporto šakų varžybose: startuos 7 slidininkai, 6 sniegbridininkai ir 15 salės ritulininkų. Nors mūsų šalies atletai žaidynėse dalyvaus ketvirtą kartą, salės ritulio žaidėjams tai bus debiutas.
Visą mūsų šalies delegaciją sudaro 38 asmenys: 28 sportininkai, 8 treneriai, delegacijos vadovas ir jo padėjėjas.
Lietuvos specialieji olimpiečiai iš pastarųjų vasaros žaidynių Los Andžele 2015 metais grįžo laimėję net 17 medalių, iš jų 9 aukso.
Specialiosios olimpinės žaidynės pirmą kartą buvo subrandintos 1968 metais JAV prezidento Johno Kennedy sesers Eunice Kennedy Shriver.
2013 m. žiemos žaidynėse Pietų Korėjoje lietuviai iškovojo 13 medalių, iš jų 8 aukso.
Šį pasiekimą pakartoti bus nelengva. Didžiausios medalių viltys siejamos su mūsų slidininkais, kurie treniruojasi Utenos daugiafunkciame centre.
Specialiosios vasaros ir žiemos olimpiados apima 32 skirtingas sporto šakas, judėjime dalyvauja daugiau nei 4,2 mln. atletų 170 šalyse. Specialiosios olimpinės žaidynės pirmą kartą buvo subrandintos 1968 metais JAV prezidento Johno Kennedy sesers Eunice Kennedy Shriver.
Kaip ir olimpinės žaidynės, taip ir Specialioji olimpiada vyksta žiemą ir vasarą. Tiek vasaros, tiek žiemos Specialioji olimpiada vyksta kas ketverius metus.