Penki iešmininkai – krūvai prašančiųjų
Metų pradžioje padalijus sporto pinigus iškiliausiems Lietuvos sportininkams rietenų tradiciškai netrūko, tačiau apmaudo ir nusivylimo varpai iš naujo sugaudė suraikius Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) pyragą, skirtą masinio sporto, bazių remonto, inventoriaus įsigijimo, mokslo ir žiniasklaidos projektams.
Šiemet KKSRF disponavo 6,6 mln. eurų (pernai 6,2 mln.), bet ši suma yra vos penktadalis to, ko tikėjosi besivaržantys dėl sotesnio pyrago kąsnio. Pageidavimų suma šiemet siekė net 31,8 mln.
Fondo lėšas sudaro 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Fondo lėšas skirsto penkių narių taryba. Pirmininko pareigas nuo praėjusių metų sausio eina KKSD kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėjas Aivaras Salamakinas.
Tarybai taip pat priklauso buvęs jos prezidentas Algis Vasiliauskas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas ir Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovas Romualdas Bakutis, Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas Laimonas Pivoras ir Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas.
Nors šiemet įvykdyta sporto finansavimo reforma sukėlė didelę aistrų bangą, ne aukštajam meistriškumui pinigai buvo skirstomi pagal iki šiol nusistovėjusią tvarką.
Jie išdalinami penkių sričių projektams: sporto visiems sąjūdžio bei didelio meistriškumo plėtotėms, bazių remontui, inventoriaus ir sporto mokslo bei specialistų tobulinimui.
Kaip ir kasmet, dėl šios fondo dalies susikibo labai margas paraiškų teikėjų būrys, pradedant savivaldybėmis, valstybiniais universitetais ir papildomas paraiškas pateikusiomis sporto šakų federacijomis ir baigiant mokyklomis, seniūnijomis, bendruomenėmis ir draugijomis bei žiniasklaidos priemonėmis.
„Daugiausia diskusijų sukėlė federacijų finansavimas. Kadangi joms biudžetinis finansavimas šiemet buvo grąžintas, mes ketinome išvis neskirti lėšų federacijoms. Visgi po posėdžių su Vyriausybės kancleriu ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos atstovais nusprendėme šiek tiek elgtis kitaip, nes strateginių sporto šakų atstovai skundėsi, jog po finansavimo reformos jaučia apie 900 tūkst. eurų stygių. Viskas labai užsitęsė, iki pat pabaigos sprendėme, ką daryti su federacijų programų finansavimu“, – apie daugiausia diskusijų įplieskusius ginčus pasakojo A.Salamakinas.
Didelio sportinio meistriškumo plėtotė
| Nr. | Organizacija | Projektas | Skirta suma | Prašyta suma | 2017 m. parama |
| 1 | Lietuvos krepšinio federacija | Rinktinių pasiruošimas ir dalyvavimas varžybose ir 2018 m. Europos U-16 merginų čempionato organizavimas | 200000 | 1558100 | 421000 |
| 2 | Lietuvos sporto federacijų sąjunga | Nacionalinių kompleksinių sporto renginių organizavimas ir vykdymas | 155000 | 400000 | 200000 |
| 3 | Lietuvos plaukimo federacija | Vandens sporto šakų vystymas | 135000 | 690800 | 337100 |
| 4-5 | Lietuvos antidopingo agentūra | UNESCO tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ir Europos Tarybos antidopingo konvencijos įgyvendinimas | 100000 | 186760 | 92000 |
| Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija | Baidarių ir kanojų irklavimo plėtra | 100000 | 250178 | 171000 | |
| 6 | Lietuvos lengvosios atletikos federacija | LLAF metų veiklos programos vykdymas | 93000 | 524900 | 198700 |
| 7 | Lietuvos studentų sporto asociacija | Lietuvos studentų sporto plėtotė Lietuvoje ir pasaulyje | 80000 | 241972 | 67710 |
| 8 | Lietuvos dviračių sporto federacija | Dviračių sporto šaka | 57500 | 380000 | 138800 |
| 9 | „Hockey Lietuva“ asociacija | Lietuvos ledo ritulio vystymas | 50000 | 380500 | 56100 |
| 10 | Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija | Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės sporto plėtra | 42000 | 546250 | 191000 |
Kaip ir praėjusiais metais, didžiausios finansinės injekcijos sulauks Lietuvos krepšinio federacija. Arvydo Sabonio vadovaujamai organizacijai šiemet atseikėta 200 tūkst. eurų.
Beje, ši suma yra net du sykius kuklesnė, nei krepšininkai gavo pernai (421 tūkst.), o iš viso LKF šiemet vylėsi 1,558 mln. eurų paramos.
Surinktus pinigus LKF žada išleisti nacionalinių rinktinių pasirengimui ir dalyvavimui tarptautinėse varžybose bei Lietuvoje vyksiančiam Europos U-16 merginų čempionato organizavimui.
Beje, nors pastarojo renginio pavadinimas figūruoja ir pagrindinėje LKF paraiškoje, krepšininkai į KKSRF pateikė ir dar vieną atskirą paraišką. VšĮ „Krepšinio namai“ pateiktas prašymas vadinasi bene identiškai – „2018 m. Europos U-16 merginų čempionato organizavimas Lietuvoje“ ir jam fondas atseikėjo dar 40 tūkst.
Šiokį tokį paradoksą galima įžvelgti ir analizuojant karatė kiokušin sportininkams skirtą finansavimą. Įdomu, jog šios sporto šakos federacija už kiokušin karatė plėtrą negavo nieko, bet ta pačia plėtra užsiimti žadantys sporto klubai „Spartanika“ ir „Budora“ buvo apdovanoti atitinkamai 11 tūkst. ir 20 tūkst. paramomis.
Palyginimui, Lietuvos futbolo federacijai, norėjusiai gauti paramą taip pat mūsų šalyje šią vasarą organizuojamam Europos merginų (iki 17 metų) čempionatui ir jaunimo rinktinių pasirengimui atrankos varžyboms, skirta taip pat vos 20 tūkst.
Kasmet įvairių apkalbų sulaukianti R.Kveselaičio vadovaujama Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) nenuskriausta buvo ir šiemet. Iš didelio meistriškumo plėtotės grupės šiai organizacija skirta 155 tūkst. suma.
Nors fondo pirmininkas A.Salamakinas balsavo prieš, tai nepadėjo išjudinti keleto pastarųjų metų tvirto tarsi cementas status quo – LSFS jaunių žaidynių organizavimui teko daugiau nei kurių sporto šakų (išskyrus krepšiniui) plėtrai.
„Savo sprendimą galiu paaiškinti labai paprastai. Balsavau prieš, nes tai buvo KKSD direktoriaus man deleguota pozicija“, – 15min prasitarė fondo tarybos vadovas.
Sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotė
| Nr. | Organizacija | Projektas | Skirta suma | Prašyta suma | 2017 m. parama |
| 1-3 | Visagino savivaldybės administracija | Irklavimo bazės pagrindinio pastato statyba | 60000 | 657000 | - |
| Kazlų Rūdos savivaldybės administracija | Sporto bazės remontas | 60000 | 169598 | - | |
| Rokiškio rajono kūno kultūros ir sporto centras | Ledo ritulio aikštelės rekonstrukcijos tęstinumas | 60000 | 143630 | 10000 | |
| 4 | Šakių sporto klubas „Audra“ | Sporto klubo bazės remontas | 53000 | 140000 | |
| 5 | Elektrėnų savivaldybės administracija | Sporto bazės remontas | 50000 | 80000 | - |
| 6 | VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras | Didžiosios sporto salės remontas | 45000 | 79201 | |
| 7 | Tauragės sporto centras | Sporto bazės remontas | 40000 | 57000 |
Žvelgiant į sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotei skirtas sumas smarkiai iš kitų išsiskiria eilutė, žyminti, jog Šakių sporto klubui „Audra“ bazės remontui skirta 53 tūkst. eurų.
Iš visų 89 šiai kategorijai pateiktų paraiškų už šakiečius didesnį finansavimą gavo vos trys paraiškos, kurias pateikė skirtingų savivaldybių atstovai. 2012 metų olimpinį vicečempioną Jevgenijų Šukliną išugdęs Visaginas gautus 60 tūkst. skirs kelis dešimtmečius remonto neregėjusios sporto bazės pagrindinio pastato statybai, Kazlų Rūda remontuos sporto bazę, o rokiškiečiai už tokią pat sumą tęs ledo ritulio aikštės rekonstrukciją.
Ir tuomet eilė ateina Šakiams ir šio vos 5 tūkst. gyventojų turinčio Suvalkijos miesto sporto klubui „Audra“. Kaip šiose lenktynėse dėl pinigų privatus kovų menus kultivuojantis sporto klubas sugebėjo pralenkti daugelį konkurentų?
Atsakymo veikiausiai reikėtų ieškoti šio klubo ištakose ir dabartinio Seimo koridoriuose. Ne paslaptis, kad „Audra“ – dabartinio Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko Kęstučio Smirnovo įkurtas klubas.
Nieko keisto, kad į šiltą parlamentaro kėdę įsėdus buvusiam kovotojui, į ant Šešupės dešinio kranto įkurtą „Audrą“ atplaukė ir valstybės tūkstančiai.
Tiesa, „Audros“ klausimas fondo pinigų dalybų metu įplieskė nemažai diskusijų. Fondo pirmininkas A.Salamakinas balsavo prieš, o R.Bakutis susilaikė.
15min kalbintas K.Smirnovas plačiau komentuoti „Audrai“ skirto paramos nenorėjo. Politikas teigė, kad dar nėra susipažinęs su KKRSF finansavimu.
„Kaip tik paprašėme fondo pateikti ataskaitą, tuomet gal bus galima komentuoti ir daugiau. Tikrai neseku, kam ir kiek fondas pinigų skyrė. Aš dabar su „Audra“ neturiu nieko bendro, todėl negaliu nei ko nors komentuoti, nei atsakyt. Ne aš teikiau paraišką, ne aš skyriau finansavimą. Negaliu kalbėti apie dalykus, kurių nežinau“, – kalbėjo parlamentaras.
„Šakių „Audros“ projektas netgi buvo specialiai atiduotas ekspertams. Visi trys ekspertai skyrė 69 balus. Prašoma suma buvo irgi nemaža (140 tūkst.). Na, fondo taryba nusprendė iš dalies jį finansuoti“, – pasakojo A.Salamakinas.
Tarp įdomesnių eilučių galima būtų išskirti ir jau anksčiau minėtą „Budora“ kiokušin karatė sporto klubą. Ketvirto dano meistro, du kartus pasaulio vicečempiono Donato Imbro vadovaujama kovotojų kalvė, akivaizdu, jog yra kur kas geriau perpratusi žaidimo taisykles nei dauguma konkurentų. Prie jau anksčiau minėtų 20 tūkst., skirtų dalyvavimui tarptautinėse varžybose, „Budora“ dar gavo ir papildomus 25 tūkst. sporto salės įrengimui Gabijos gimnazijoje.
Bet ir tai dar ne viskas. Į „Budoros“ biudžetą 5 tūkst. eurų įtekės ir iš trečiojo fondo čiaupo, ant kurio parašyta „Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas“.
Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas
| Nr. | Organizacija | Projektas | Skirta suma | Prašyta suma | 2017 m. parama |
| 1 | LOSC | Irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo automatinė starto sistema ir šuolio su katimis sektoriaus įranga | 160000 | 163970 | 116400 |
| 2 | Lietuvos irklavimo federacija | Irklavimo inventoriaus įsigijimas | 61000 | 63000 | 25000 |
| 3 | Lietuvos sklandymo sporto federacija | Aukštos klasės sklandytuvo ASG-29 įsigijimas | 50000 | 60000 | - |
| 4 | Kauno sporto mokykla „Bangpūtys“ | Sporto inventoriaus įsigijimas | 36500 | 37600 | 29000 |
| 5 | Lietuvos sporto federacijų sąjunga | Lietuvos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių nacionalinių rinktinių ekipiravimas | 35000 | 50000 | - |
| 6 | Lietuvos žiemos sporto centras | Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas | 25000 | 28500 | 90000 |
| 7 | Lietuvos regbio federacija | Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas | 25000 | 43940 | 20000 |
| 8 | Klaipėdos miesto sunkiosios atletikos sporto klubas | Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas | 25000 | 110400 | 25000 |
| 9 | Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ | Mokyklų sporto salių aprūpinimas mobiliomis (nuleidžiamomis) pertvaromis | 25000 | 62500 | - |
Analizuojant šios kategorijos skaičius į akis bene labiausiai krenta apvali sumelė, kuri po metų pertraukos vėl atiteks Lietuvos sporto federacijų sąjungai už suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių nacionalinių rinktinių ekipiravimą.
Šis tradicinis LSFS projektas kasmet sulaukdavo daugybės prieštaravimų, bet pernai nebuvo finansuotas.
Pagal jį LSFS įsipareigoja centralizuotai nupirkti sportinę aprangą jai priklausančių federacijų sportininkams, tačiau dažnai sumanymas būdavo kritikuojamas dėl to, jog nemažai didžiųjų federacijų ir taip turi techninius partnerius, kurie neretai yra konkurentai tiems gamintojams, su kuriais sutartis sudaro LSFS.
Anot LSFS vadovo R.Kveselaičio, sunkiau besiverčiančioms ar masiškesnėms federacijoms tai yra bene vienintelė galimybė išvengti gėdos tarptautinėje arenoje, bet įdomiausia yra tai, kad kiekviena federacija pati gali į KKSRF teikti atskirą paraišką ir tikėtis tokios paties finansavimo, tik jau pati pasirinkdama aprangos gamintoją.
Šiemet tokius atskirus projektus fondui pateikė krepšinio, rankinio, ledo ritulio kerlingo, tautinių ir sambo imtynių bei triatlono atstovai.
LSFS jau kurį laiką perka dviejų Lietuvoje gana giliai šaknis įleidusių prekės ženklų „Audimo“ ir „Hummel“ produkciją.
Pernai po aršių diskusijų šios programos buvo nuspręsta visai nefinansuoti, o šiemet tradiciniam „arkliukui“ skirta 35 tūkst. eurų, nors prašė 50 tūkst.
Mokslo ir specialistų rengimo plėtotė
| Nr. | Organizacija | Projektas | Skirta suma | Prašyta suma | 2017 m. parama |
| 1 | VšĮ „Sporto leidinių grupė“ | Sporto informacijos plėtra | 100000 | 115900 | 75000 |
| 2-3 | Lietuvos šaudymo sporto sąjunga | Elektroninės taikinių sistemos ir teisėjavimo įrangos įsigijimas | 45000 | 69000 | 50000 |
| UAB „TV partneriai“ | Nemokamos sporto renginių, varžybų tiesioginės vaizdo transliacijos ir sporto šakų populiarinimas | 45000 | 105000 | 28330 | |
| 4-5 | Lietuvos sporto universitetas | Sportininkų testavimo bei treniravimo įrangos įsigijimas | 40000 | 70000 | 3000 |
| VšĮ „Virtus LT“ | Varžybų anonsai LNK ir InfoTV televizijose, LRT radijuje ir interneto portaluose | 40000 | 60000 | 19500 | |
| 6 | UAB „Sport Entertainment“ | SPORT1 televizijos laidų projektas „Čempionai LT“ | 30000 | 45000 | 15000 |
| 7 | Lietuvos olimpinė akademija | Lietuvos sporto enciklopedijos veiklos tęstinumas | 20000 | 43994 | 9500 |
| 8-9 | UAB „Lrytas“ | Lietuvos sporto pulsas 2018 | 15000 | 20000 | 6000 |
| UAB „Maniakai“ | Sporto finansavimo skaidrinimas – Sporto pinigai | 15000 | 60000 | 9500 |
Mokslo ir sporto specialistų rengimo bei jų tobulinimo plėtotės grupės finansavimo liūto dalį praryja su viešinimu ir komunikacija susijusios bendrovės.
Didžiausias finansavimas (100 tūkst.) skirtas VšĮ „Sporto leidinių grupei“, tebeleidžiančiai seniausią šalyje sporto laikraštį „Sportas“ bei prižiūrinčiai sportas.info interneto svetainę. Pernai jai teko ketvirtadaliu kuklesnis kąsnis.
KKSRF taryba ir šiemet gana palankiai pažiūrėjo į finansavimo prašiusius televizijos transliacijų, anonsų ir laidų kūrėjus, finansavo Lietuvos sporto enciklopedijos veiklos tęstinumą.
Bene įdomiausios dvi sočiausiųjų dešimtuko apatinės eilutės. Kaip ir kasmet, UAB „Lrytas“ už sporto naujienų pateikimą portale skirta 15 tūkst. eurų.
Vaizdingu pavadinimu „Lietuvos sporto pulsas 2018“ projektą pavadinusi žiniasklaidos priemonė finansavimą gauna už tai, jog atlieka tiesioginį savo darbą.
„Projektas skirtas Lietuvos sportininkų startų nušvietimo kokybei gerinti. Platesnis sporto pristatymas žiniasklaidoje skatins didesnį Lietuvos gyventojų domėjimąsi sportu ir sveika gyvensena. Projektą vykdys sporto žurnalistai tiesiogiai būdami varžybų vietose ir bendraudami su sportininkais. Taip pat numatoma pasitelkti sporto ekspertus, kad būtų užtikrinta gilesnė įvykių analizė“, – rašoma projekto aprašyme.
Įdomu, jog valstybinis finansavimas šiam portalui skirtas nepaisant to, jog praėjusiais metais netikėtai įsiplieskusiame Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) konflikte, šio portalo žurnalistai akivaizdžiai palaikė Dainos Gudzinevičiūtės vadovaujamą organizaciją.
UAB „Lrytas“ šiemet prašė net 20 tūkst., o praėjusiais metais buvo gavęs 6 tūkst.
Maža to, dar 15 tūkst. už „Lietuvos sporto informacijos sklaidą“ tikėjosi gauti laikraštį leidžiantis UAB „Lietuvos rytas“. Pernai šiai bendrovei už tiesioginę „veiklą“ iš valstybės aruodo buvo skirti 9 tūkst., bet šiemet žiniasklaidos grupei teko apsiriboti tik finansine injekcija, kuri skirta portalui.
Įdomiausia yra tai, kad ši komunikacijos agentūra taip pat yra glaudžiai susijusi su LTOK ir rūpinasi vienos svarbiausių šalies sporto organizacijų įvaizdžiu vis dar besitęsiančiame kare su KKSD
Nors fondo pirmininkas A.Salamakinas balsavo prieš, lygiai tokia pati suma (15 tūkst.) atseikėta ir viešųjų ryšių ir komunikacijos agentūrai „Maniac“. UAB „Maniakai“ finansavimas skirtas už sporto finansavimo skaidrinimo projektą „Sporto pinigai“.
Įdomiausia yra tai, kad ši komunikacijos agentūra taip pat yra glaudžiai susijusi su LTOK ir rūpinasi vienos svarbiausių šalies sporto organizacijų įvaizdžiu vis dar besitęsiančiame kare su KKSD.
Priminsime, jog prieš metus būtent „Maniac“ organizavo spaudos konferenciją, kurioje žinomi Lietuvos sporto treneriai kilo į kovą nepatenkinti stipriausių šalies sportininkų finansavimo strategija.
Už sporto finansavimo skaidrinimą dabar atsakingi agentūros darbuotojai tuomet buvo įsitaisę tarp žurnalistų ir spaudos konferencijos dalyviams uždavinėjo tendencingus klausimus, stengdamiesi sutepti KKSD vadovo Edžio Urbanavičiaus mundurą.
Sporto visiems sąjūdžio plėtotė
| Nr. | Organizacija | Projektas | Skirta suma | Prašyta suma | 2017 m. parama |
| 1 | „Sportas visiems“ asociacija | Sporto visiems sąjūdžio plėtotė Lietuvoje | 173900 | 361560 | 159355 |
| 2 | VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuras | Vaikų mokymas plaukti 2018 ir Mokės plaukti ir saugiau elgtis vandenyje 2018 | 150000 | 311320 | - |
| 3 | Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras | Lietuvos mokyklų žaidynės | 100000 | 188600 | 50000 |
| 4 | Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ | Kūno kultūros ir sporto plėtotė | 76000 | 80000 | 42600 |
| 5 | Lietuvos kaimo ir sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“ | Kūno kultūros ir sporto plėtra kaime | 55000 | 110000 | 36480 |
| 6 | Lietuvos sveikuolių sąjunga | Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimas | 47960 | 55724 | 27261 |
| 7 | Lietuvos studentų sporto asociacija | Studentų judėjimas „Sportas visiems“ veikloje | 42400 | 59854 | 11900 |
| 8 | Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“ | „Gimnastikos visiems“ plėtra | 41250 | 61860 | 21762 |
Įtakos sporto pinigų dalybose nepraranda ir Lietuvos asociacija „Sportas visiems“.
A.Vasiliausko vadovaujamai organizacijai šiemet skirta 173 900, t.y. maždaug 14 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais.
Ne ką prasčiau fonde išsikerojusi ir dar sovietinę santvarką menanti „Žalgirio“ sporto draugija, kuriai diriguoja tas pats KKSRF tarybos narys A.Vasiliauskas.
Draugijai šiemet skirta 76 tūkst. – trečdaliu daugiau nei pernai.
Nors ankstesnis fondo tarybos pirmininkas E.Urbanavičius ne kartą yra viešai abejojęs „Sporto visiems“ programų finansavimu, „skėtinė“ organizacija ir šiemet buvo maitinama ypač dosniai.
55 tūkst. tradiciškai atseikėti Lietuvos kaimo ir sporto ir kultūros asociacijai „Nemunas“, nors šios pateikta paraiška yra beveik identišku pavadinimu, kokia pateikė ir tas pats „Žalgiris“ – „Kūno kultūros ir sporto plėtra (kaime)“.
„Visi projektai buvo vertinami ekspertų. Jų buvo trys ir šiemet į jų nuomonę atsižvelgėme ypač. „Sportas visiems“ projektui ekspertai skyrė tikrai gerus įvertinimus. Atitinkamai didesnį finansavimą nei pernai skyrė ir taryba“, – rezultatus aiškino A.Salamakinas.
Analizuojant „Sporto visiems“ sąjūdžio plėtotės kryptis į akis gana aiškiai krinta dar viena tendencija, kuria buvo galima pastebėti jau ir KKSD skirstant finansavimą aukštojo meistriškumo sportininkams.
Pradėjus dalinti „Sporto visiems“ lėšas Lietuvos orientavimosi sporto federacija į prašančiųjų eilę stojo dar kartą.
Tuomet tarp 10 geriausiai finansuojamų sporto šakų netikėtai įšoko 130 tūkst. gavę orientavimosi sporto atstovai.
KKSD vadovai ir šios sporto šakos entuziastai tokį fenomeną aiškino dideliu masiškumu, tarsi užmiršdami, jog tai yra didelio meistriškumo sportininkų finansavimas, nors pasaulinėje arenoje lietuviai madų tikrai nediktuoja.
Visgi pradėjus dalinti „Sporto visiems“ lėšas Lietuvos orientavimosi sporto federacija į prašančiųjų eilę stojo dar kartą ir jau tų pačių masiškumą skatinančių orientavimosi sporto visiems varžybų organizavimui gavo papildomus 28,7 tūkst. Pernai orientacininkams tai pačiai programai skirta tris sykius mažesnė suma – 8,8 tūkst.
Džiaugtis kuo yra ir graplingo imtynių atstovams. Nors mišrių imtynių sporto šaka, kuri susiformavo iš įvairių imtynių (brazilų džiudžitsu, dziudo, sambo, bušido), mūsų šalyje žengia dar tik pirmuosius žingsnius, bet tarp valstybės sporto pinigų skirstytojų turi nemenką užnugarį.
O kaip kitaip būtų galima paaiškinti, kad graplingo imtynių populiarinimui skirta 14 tūkst. eurų suma – gerokai daugiau nei daugeliui kur kas šalyje populiaresnių iš masiškesnių sporto šakų. Pernai graplingistai vertėsi be fondo pinigų.
Dar tris tūkstančius graplingo imtynių populiarinimui gavo ir Šiaulių sporto klubas „Taurus“.
Visgi toks imtynių „palaiminimas“ tik iš pirmo žvilgsnio gali kelti nuostabą. Kur kas plačiau akys atsiveria žinant faktą, jog šios sporto šakos krikštatėvis bei nacionalinės ir tarptautinės federacijos įkūrėjas yra tas pats K.Smirnovas.
Priminsime, kad šakietis išgarsėjo praėjusiame dešimtmetyje, dalyvaudamas tarptautiniuose profesionalų mišrių kovos menų turnyruose. Skausmingais veiksmais parteryje pergales dažniausiai pasiekdavęs lietuvis į ringą paskutinį kartą kopė 2014 metais.
Prieš tai jo karjerą gerokai pristabdė motociklo avarija. 2014-aisiais būtent K.Smirnovas įkūrė ir ėmė vadovauti Lietuvos graplingo federacijai. Žengęs į politinį ringą, buvusių sporto organizacijų vairus suvalkietis perleido savo bendražygiams, bet ryšių tikrai nenutraukė.
Paklaustas apie tendencijas, jog K.Smirnovui tapus Seimo nariu, su juo anksčiau sietos organizacijos pradėjo džiaugtis kur kas didesne parama, parlamentaras tik šypsojosi.
„O kokią galiu aš daryti įtaką? Nesuprantu jūsų klausimo. Seimo narių yra daug. Nesuprantu, kaip galėčiau prisidėti prie fondo finansavimo. Tų paraiškų daug, apie tūkstantį. Jei jas visas peržiūrėtumėte, neabejoju, jog kiltų ir daugiau klausimų. Jūsų minimos organizacijos ir anksčiau gaudavo paramą“, – teigė K.Smirnovas.
Graplingistų apetitas buvo ir dar didesnis. Lietuvoje įkurta tarptautinė graplingo federacija iš „Sporto visiems“ sąjūdžio plėtotės prašė dar 58 tūkst. pasaulio čempionato organizavimui, bet projektas buvo nefinansuotas, nes neatitiko Sporto visiems sąjūdžio krypties reikalavimų.
