Gerojo valdymo principai siūlomi tam, kad kuo daugiau sportui skiriamų valstybės biudžeto lėšų pasiektų sportininkus ir jų trenerius tiesiogiai, ir nedingtų tarpinėse organizacijose.
Didelio meistriškumo sportininkų rengimo procesas taptų efektyvesnis, jei juos rengtų nacionalinės sporto šakų federacijos ir/arba jų skėtinės organizacijos. Šiuo metu tai atliekanti biudžetinė įstaiga sportininkams rengti nėra tinkama, nes yra ribojama daugybės valstybės biudžeto lėšų panaudojimo suvaržymų, tarp kurių darbo užmokestis personalui, treneriams, masažuotojams, viešieji pirkimai, išlaidos sportininkų maitinimui ir kita.
Pagal dabartinį sporto finansavimo modelį, kuris labai nutolęs nuo pažangių Europos Sąjungos valstybių, KKSD atlieka analogiškoms Vakarų šalių institucijoms nebūdingas funkcijas ir dalyvauja veiklose, kurias turėtų vykdyti nevyriausybinės sporto organizacijos. Sporto finansavimo reforma siekiama didelio meistriškumo sportą perkelti į kitą lygmenį, atskiriant lėšas sporto šakoms plėtoti ir profesionaliems sportininkams rengti nuo projektinės veiklos, paskirstant atsakomybes ir sumažinant biudžetinių įstaigų ir jų darbuotojų skaičių.
O svarbiausia – sudaryti galimybes nevyriausybinėms organizacijoms savarankiškai rengti profesionalius sportininkus, valstybei nesikišant į rengimo procesą, o tik pagal bendrai aptartus bei patvirtintus kriterijus suteikiant finansavimą bei prižiūrint, kaip federacijos įgyvendina sporto plėtojimo programas. Finansavimo tvarka būtų aiškiai reglamentuota, nevyriausybinės sporto organizacijos turėtų daugiau savarankiškumo ir galimybių gauti didesnį finansavimą.
Be to, kaip siūloma sporto finansavimo reformoje, valstybė papildomai prisidėtų prie didelio meistriškumo sportininkų rengimo prisiimdama jiems reikalingų valstybės valdomų sporto bazių išlaikymo išlaidas.
Šis didelio meistriškumo sporto plėtojimo (įskaitant didelio meistriškumo sportininkų rengimą) modelis veikia daugelyje Vakarų Europos šalių. Taip sumažinama valstybės institucijų intervencija į nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklą, o valstybė užtikrina lėšas, reikalingas sportininkų pateiktoms programoms finansuoti ir kontroliuoja efektyvų lėšų panaudojimą.
