Buvęs olimpietis, daugkartinis Lietuvos plaukimo ir vandensvydžio čempionas M.Špokas yra dirbęs Lietuvos plaukimo federacijos ir LKF generaliniu sekretoriumi. Jis taip pat yra FIBA vykdomojo komiteto narys. Jis 2011 m. organizavo Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje.
Iš viso konkurse, kaip pasakojo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dalyvavo 28 kandidatai.
Tiesa, kad M.Špokas laikomas realiausiu kandidatu vadovauti NSA, 15min skelbė dar vasario mėnesį.
J.Šiugždinienė teigė, kad paskutiniame etape buvo renkamasi iš dviejų kandidatų, tačiau antrojo įvardinti negalėjo. Tik atskleidė, jog tai – ne sporto pasaulio atstovas.
„Sporto srities išmanymas, vadybinė patirtis sporto organizacijose, tarptautinė patirtis, darbo su savivalda patirtis ir lyderystė“, – žurnalistams M.Špoko pergalės pagrindines priežastis dėstė ministrė.
Kalbėdama apie NSA, J.Šiugždinienė teigė, jog daug tikisi iš kompetencijų centro, kuris „padės federacijoms stiprėti, užtikrinti gerosios vadybos principus, skaidrumą“.
„Tikrai buvo daug streso, nes sprendimai priimti neseniai, reikėjo daug darbų nuveikti, teisės aktų pakeisti, sukurti, – apie NSA įsteigimo procesą kalbėjo ŠMSM ministrė. – Įsteigti organizaciją nėra paprasta, tačiau viskas įvyko sklandžiai. Išmokėtos pirmą kartą didesnės stipendijos mūsų sportininkams, taip pat pirmą kartą išmokėtos socialinės garantijos. Yra išplėstas stipendijas gaunančių sportininkų ratas. Mūsų jaunieji U-20 krepšininkai už pasaulio čempionato sidabrą taip pat gaus stipendijas. Anksčiau to nebuvo. Džiaugiuosi, kad pavyko sklandžiai perimti finansavimą, kurį anksčiau teikė LTOK.“
M.Špokas: tikslas – medaliai, LFF reikia analizuoti
Direktorius darbus pradės nuo komandos būrimo, mat dabar NSA turi vos keturis darbuotojus. Iki spalio mėnesio tikslas yra surasti penkių skyrių vadovus, o kitais metais komandą padidinti iki 34 žmonių.
Tikslas nėra remti tą, kuris pateko į trisdešimtuką.
M.Špokas neslėpė, kad ragins jungtis ir buvusius savo bendražygius.
„Skatinsiu, žinoma, kad dalyvautų. Bet matote, yra konkurso sąlygos, turi atitikti reikalavimus“, – teigė NSA vadovas.
Kitais metais ši agentūra valdys apie 60 mln. eurų biudžetą, jos pagrindinis tikslas bus orientuotis į aukšto meistriškumo sportą, taip pat fizinį aktyvumą, užsiimti infrastruktūros klausimais ir federacijų kompetencijų kėlimu.
„Darbas yra didelis – nuo nulio suburti komandą, pasirūpinti, kad ji įgyvendintų iškeltus tikslus, – dėstė M.Špokas. – Daug laisvės neturime. Yra atskirtas politikos formavimas nuo jos įgyvendinimo. Ši agentūra bus politikos įgyvendintoja. Taip, siūlymus galėsime teikti, gal rudens sesijoje turėsime jau pakeitimų, ką matome, jog reikėtų keisti. Tikslai labai platūs: nuo rezultatų, medalių iki fizinio aktyvumo skatinimo.“
„Per dvejus metus tikslas paruošti sporto bendruomenę permainoms. O tada – kontroliuoti ir prižiūrėti“, – pridūrė NSA direktorius.
Jis mano, kad didžiąja dalimi – 90 proc. – federacijų finansavimą turėtų remti pasiekti rezultatai.
„Tikslas nėra remti tą, kuris pateko į trisdešimtuką. Mūsų tikslas yra pasaulio šešioliktukas, o jei konkrečiau – medaliai“, – teigė M.Špokas.
Net ir patys sportininkai pastaruoju metu kartojo, jog šalies sportas yra prastoje padėtyje. Vienintelį medalį olimpinėse žaidynėse Tokijuje nuskynusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė situaciją pavadino „bedugne“.
Bet ar taip mąsto ir M.Špokas?
„Tas žodis „bedugnė“... Niekas nežino, kas ji yra, – samprotavo NSA direktorius. – Mes tikriausiai kalbame apie rezultatų stygių olimpiadoje, nes lūkesčiai buvo dideli. Dabar popandeminiai metai, matome gerą bruzdesį. Matome jaunąjį Mykolą Alekną, kuris šovė į elitą. Lengvojoje atletikoje ant podiumo turėjome du lietuvius. Turime baidarininkus, kanojininkus, plaukikų pasiekimus. Turime 9 sporto šakas, kurios šiandien rodo rezultatus. Mūsų tikslas – jiems uždegti žalią šviesą, kad jie toliau tuos rezultatus galėtų puoselėti. Sportas toks jau yra: šiandien rezultatą turi, kitą dieną stipresnis tave aplenks.“
Prieš keletą savaičių Lietuvos sportą, o tiksliau futbolą, supurtė politikų smūgis – jie siūlo kardinalias permainas federacijoje (LFF). Šiai nepaklusus – net įvesti tiesioginį valdymą, kuris keleriems metams išbrauktų šalies futbolo rinktines ir klubus iš tarptautinio žemėlapio.
„Yra asociacijų įstatymas. Jei pagal tai viskas atitinka, tuomet tai yra viena dalis. Kita – visada norisi skaidrumo, – nuomonę dėstė M.Špokas. – Vien diskusija yra gerai, o ateityje reikia žiūrėti teisiškai. Manau, tiek UEFA, tiek FIFA irgi prižiūri LFF, nes skiria dideles lėšas. Taip pat audituoja. Ateityje, veikiausiai, reikėtų daryti bendrus, šabloninius asociacijų įstatus, kad jie atitiktų visus punktus. Pagal naują įstatymą rotacija yra visur numatyta, kadencijos numatytos ir valdymo organų, ir vadovų.“
Pasitikslinus, ar M.Špokas nėra politikų siūlomos revoliucijos šalininkas, naujai paskirtas NSA vadovas aiškino, jog reikia geriau pasigilinti į situaciją.
„Bet yra juridika. Yra bendruomenė, kuri renkasi demokratiniu būdu. Klausimas, kaip atrodo skėtinės organizacijos. Modelių pas mus yra labai daug, gal mūsų tikslas yra paruošti tuos modelius, numatyti, kaip yra atstovaujama bendruomenė. Turime ir LTOK rinkimus, kur kiekvienas gali kelti kandidatūrą ir būti vykdomojo komiteto nariu, jei gauna daugumą. Yra krepšinio federacija, kur kiekvienas klubas atstovauja sau ir per skėtines organizacijas gali patekti į valdymą. Futbole yra šakinės organizacijos. Kompetencijų centrą tam ir turėsime, kad jis išaiškintų modelius, atitikimą tarptautinei praktikai. Ir kad mažiau kalbų būtų apie valdymą, o daugiau apie pozityvą ir rezultatus“, – sakė M.Špokas.
