Aukščiausio lygio sportininkai džiaugiasi ne tik padidėjusiomis stipendijomis, bet ir užtikrinamomis socialinėmis garantijomis. Stipendijų dydžiai suvienodinti turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, rašoma agentūros pranešime spaudai.
„2022 m. buvo peržiūrėta valstybinių stipendijų tvarka. Įsigaliojus naujai Sporto įstatymo redakcijai, stipendijas gaunantys sportininkai įgijo visas reikiamas socialines garantijas, taip pat pradėjo gauti didesnį atlygį. Tai labai ilgai lauktas ir sveikintinas sprendimas,“ – džiaugiasi praėjusių metų pasaulio vicečempionas ir Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas, baidarininkas Mindaugas Maldonis.
Šiuo metu valstybės stipendija mokama 179 sportininkams. Iki įsigaliojant naujai Sporto įstatymo redakcijai ją gavo 134 atletai.
Valstybės stipendijos mokamos 17 sporto šakų atstovų. Daugiausia valstybės stipendijų – 29 – gauna krepšininkai, 24 – irkluotojai, 13 – plaukikai, 11 – baidarių ir kanojų irklavimo atstovai.
Didžiausią stipendijas gaunančių sportininkų prieaugį skaičiuoja krepšinis (+23), irklavimas (+10) ir plaukimas (+9), o praradimą – lengvoji atletika (-7).
„Valstybės stipendininkų skaičius priklauso ne tik nuo Sporto įstatymo pasikeitimų, bet ir nuo sporto šakų pasiektų rezultatų aukščiausio lygio varžybose. 8 sporto šakose stipendininkų skaičius išliko toks pat arba sumažėjo. Gaila, kad lengvaatlečių, gaunančių stipendijas, beliko tik 4, tačiau be disko metikų Mykolo Aleknos ir Andriaus Gudžiaus bei ieties metikės Livetos Jasiūnaitės kiti sportininkai nepateko tarp 16 stipriausių pasaulio arba 8 pajėgiausių Europos atletų.
Valstybinių stipendijų kriterijai buvo praplėsti, ypač jaunimo amžiaus grupėje. Tikslas yra užauginti naują olimpiečių ir paralimpiečių kartą. Pagal mokamas valstybines stipendijas matome, kad kai kurios sporto šakos neturi jaunųjų sportininkų, gaunančių šias stipendijas. Vis dėlto jaunimo amžiaus grupės stipendininkų padaugėjo daugiau nei keturiskart – iki 43“, – sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.
| Sporto šaka | Iki 2022 m. liepos 1 d. | Po 2022 m. liepos 1 d. |
| Baidarių ir kanojų irklavimas | 8 | 11 |
| Biatlonas | 4 | 4 |
| Boksas | 4 | 5 |
| Buriavimas | 2 | 2 |
| Dailusis čiuožimas | 1 | 1 |
| Dviračių sportas | 4 | 4 |
| Dziudo | 1 | 1 |
| Gimnastika | 2 | 1 |
| Imtynės | 7 | 8 |
| Irklavimas | 14 | 24 |
| Krepšinis | 6 | 29 |
| Lengvoji atletika | 11 | 4 |
| Plaukimas | 4 | 13 |
| Sunkioji atletika | 3 | 3 |
| Šaudymas | 0 | 1 |
| Šiuolaikinė penkiakovė | 4 | 5 |
| Taekvondo | 0 | 1 |
| Sportininkai su negalia | 59 | 62 |
| Iš viso: | 134 | 179 |
Iki liepos 1 d. didžiausia valstybės stipendija buvo 1242 Eur, mažiausia – 138 Eur.
Šiuo metu šie dydžiai pakilę atitinkamai iki 2793 Eur ir 735 Eur.
2023 m. NSA biudžete valstybės stipendijoms numatyta daugiau nei 4 mln. Eur (2021 m. išmokėta apie 1 mln. Eur).
Papildomai valstybės biudžeto lėšomis sumokami mokesčiai už socialines garantijas – sveikatos draudimą, ligos, pensijų ir motinystės socialinius draudimus.
Naujoje Sporto įstatymo redakcijoje praplėstas stipendininkų ratas. Valstybės stipendijas gali gauti ir sportininkai, iškovoję olimpinių žaidynių 17–24 vietas, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 7–8 vietas, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietas, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 4–6 vietas, taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietas, pasaulio ir Europos jaunimo asmenų su negalia čempionatų 2, 3 vietas.
